Trečiadienį Ministrų kabineto pasitarimui pateikti siūlymai politikams uždrausti būti žiniasklaidos priemonių akcininkais bei įpareigoti žurnalistus deklaruoti turtą, pajamas ir interesus.
Uždraudus politikams valdyti žiniasklaidos priemones, akcijų negalėtų turėti partijų nariai, taip pat nepartiniai Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų nariai bei politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
Visuomenės informavimo įstatymas numato, kad valstybės, savivaldybių institucijos, bankai ir politinės partijos žiniasklaidos priemonių valdyti negali.
Užglaistys egzistavusią spragą
Iki šiol draudimas politikams valdyti žiniasklaidos priemones neegzistavo, todėl dabar matome problemas, kad politikai naudojasi žiniasklaidos priemonėmis, jas tiesiogiai valdo ar naudoja kaip įrankį, pastebi premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas.
„Tai šitoje vietoje būtų apribojimas dalyvauti žiniasklaidos versle, jeigu tu esi politikas, užimi politinio pasitikėjimo pareigas, esi tarybos narys, Seimo narys ar priklausai politinėms partijoms. Man atrodo, tai buvo spraga, kurią būtų galima užtaisyti“, – tv3.lt kalbėjo S. Malinauskas.
Nors girdi pareiškimų, kad politikai žiniasklaidos priemonių nevaldo, S. Malinauskas teigia, kad žiniasklaidą valdančių politikų – krūvos, ir tai bendra visų partijų problema.
„Tai yra ypač savivaldybių tarybų nariai, jie sudalyvauja politikoje, bet tuo pat metu valdo ir vietinius laikraščius, ir vietines televizijas. Akivaizdu, kad tokiu atveju kalbėti apie objektyvią žiniasklaidą yra sudėtinga. Jeigu tavo akcininkas, o dažnu atveju ir neformalus vadovas, yra politikas, aišku, kad jis stengsis įgyvendinti savo politinius tikslus, ir tai bus pagrindinis jo tikslas, o ne objektyviai nušviesti situaciją“, – sakė premjero patarėjas.
Įkinkytų giminaičius
Vis tik, įgyvendinus tokį draudimą, negalima atmesti galimybės, kad politikai žiniasklaidos verslo imtųsi per savo artimuosius. Bet čia S. Malinauskas mato atitinkamus kontrolės mechanizmus.
„Jeigu atsiranda, pavyzdžiui, Vyriausioji rinkimų komisija ir šalia ekspertinė institucija, kuri atlieka monitoringą visą laiką politinės reklamos, taip pat ir nepažymėtos, čia prasideda kitos problemos. Nes gali turėti laikraštį, kuris gauna iš savivaldybės ar iš ministerijos labai daug pinigų. Tada VRK gali sakyti, palaukite, pažiūrėkime, ar tai iš tikrųjų eina visuomenės informavimui, ar konkretaus politiko, partijos, asmens reklamai. Jeigu matosi, kad tai yra reklama, atsiranda sankcijos, atsiranda įspėjimai ir panašiai“, – teigė pašnekovas.
Kurtų naują kultūrą
Tuo metu Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius siūlymą uždrausti politikams kištis į žiniasklaidos verslą laiko labai sveikintinu žingsniu ir mano, kad bet kuris žurnalistas geriau jaustųsi, jei tiesioginis jo vadovas nebūtų politikas. Be to, pastebi LŽS pirmininkas, šis pokytis svarbus formuojant naują kultūrą.
„Šitas sprendimas būtų kelrodė žvaigždė, ko mes turime siekti – kuo mažesnio politikų kišimosi į žiniasklaidą ir žurnalistiką. Jeigu dar greta politikams pavyktų priimti nuostatą, kuri Seime užregistruota, kad, jei politikai žiniasklaidą išnaudoja dėl savo interesų, tai būtų laikoma šiurkščiu viešų privačių interesų pažeidimu, tai būtų stiprus postūmis vertinant ir politikus, ir valdininkus, kurie gviešiasi naudoti žiniasklaidą savo privatiems reikalams“, – svarstė D. Radzevičius.
Žiniasklaida politikų rankose
„Transparency international“ Lietuvos skyriaus duomenimis, 2016 m. 26 Seimo, savivaldybių tarybų nariai, valdininkai Lietuvoje valdė 57 skirtingas žiniasklaidos priemones. 2012 metais tokių politikų buvo 25. Paprastai jie yra regioninės žiniasklaidos savininkai, o išrinkti į Seimą ar savivaldybių tarybas ir toliau išlieka žiniasklaidos savininkais.
2016 metais su žiniasklaida buvo susiję 9 Seimo nariai, 2 merai, 1 mero pavaduotojas, 2 ministerijos darbuotojai, 13 savivaldybių tarybų narių iš Vilniaus, Plungės, Kelmės, Mažeikių, Tauragės, Šalčininkų, Zarasų, Ignalinos, Panevėžio, Raseinių, Ukmergės ir Utenos. Pusė politikų (12) – iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Liberalų sąjūdžio.
