Seime pateiktos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sudarytos darbo grupės parengtos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisos. Jomis siekiama apsaugoti nepilnamečius nuo neigiamo informacijos poveikio, nepažeidžiant saviraiškos ir žodžio laisvės.
Pateikimo stadijoje už tai, kad šios įstatymo pataisos būtų svarstomos, balsavo 37, prieš - 2, susilaikė - 11 parlamentarų. Seime pataisas numatoma svarstyti lapkričio 24 dieną.
Įstatymo projektą palaikiusi socialdemokratė Birutė Vėsaitė teigė, jog šiomis pataisomis yra taisomi anksčiau priimtame įstatyme padaryti žmogaus teisių pažeidimai.
"Būtent žmogaus teisių pažeidimai, kurie buvo gėdingame prieš tai priimtame įstatyme padaryti, yra atitaisomi. Yra dar tobulintinų vietų, bet aš manyčiau, kad galima ir reikia balsuoti už šitą įstatymą", - kalbėjo parlamentarė.
Prieš šį įstatymo projektą stojo konservatorius Gintaras Songaila. Seimo narys aiškino, kad jo neįtikino nei motyvai, dėl kurių siūloma keisti tam tikrus punktus, nei jų pakeitimas.
Vykdant valstybės prievolę ginti nepilnamečius nuo neigiamo informacijos poveikio, įstatyme siūloma įtvirtinti aiškią tokios informacijos vertinimo ir ribojimo tvarką bei kriterijus. Nustatant, ar informacija gali būti kenksminga nepilnamečiams, siūloma remtis realia tokios informacijos daroma žala nepilnamečių psichinei ir fizinei sveikatai bei jų dvasiniam ir socialiniam vystymuisi.
Įstatymo pataisomis taip pat siūloma išplėsti Žurnalistų etikos inspektoriaus funkcijas vykdant prevencinę ir analitinę veiklą, pavedant jam, bendradarbiaujant su viešosios informacijos skleidėjais, rengti įstatymo taikymo gaires, praktikos apibendrinimus bei rekomendacijas. Pataisose taip pat akcentuojama atsakingų institucijų, viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų bendradarbiavimo ir prevencinės veiklos svarba.
Kaip ELTA jau skelbė, šalies vadovė D. Grybauskaitė, nors ir nepritarė, šį įstatymą pasirašė, tačiau pažymėjo, kad jį reikia tobulinti.
Prezidentė nepritarė įstatyme nustatytam informacijos ribojimo teisiniam mechanizmui. Jos nuomone, siekiant apsaugoti nepilnamečius nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio, turi būti pasirinktos tik nediskriminuojančios, aiškiai apibrėžtos, proporcingos, demokratinėje visuomenėje būtinos priemonės, neleidžiančios pažeisti vaiko teisės į saviraiškos laisvę ir nesuteikiančios jokios galimybės piktnaudžiauti teise.
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymą buvo vetavęs kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus, tačiau Seimo narių šalies vadovo argumentai neįtikino.
Liepos 14-ąją Seimas, atmesdamas V. Adamkaus veto, pakartotinai priėmė naujos redakcijos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymą.
Siekdama kuo skubiau imtis visų teisinių priemonių Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymui tobulinti ir ne populistiniam, bet teisinės valstybės principus atitinkančiam sprendimui rasti, Prezidentė D. Grybauskaitė sudarė darbo grupę, kuri turės pateikti siūlymus dėl šio įstatymo tobulinimo.
Į darbo grupę buvo įtraukti socialinių mokslų atstovai ir žmogaus teisių apsaugos specialistai: Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Mesonis ir docentė Edita Žiobienė, Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Mizaras ir docentas Dainius Pūras, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Darbo grupės veiklą koordinuoti paskirta Prezidentės vyriausioji patarėja Solveiga Cirtautienė.
