Tarp šalies lyderių
Dvidešimt pirmuosius metus leidžiamas Panevėžio dienraštis „Sekundė“ išlieka vienu iš penkių populiariausių šalies dienraščių.
Rinkos tyrimų kompanijos TNS atlikto tyrimo duomenimis, pagal vidutinę skaitytojų auditoriją Panevėžio mieste ir rajone leidžiamą „Sekundę“ lenkia tik du nacionaliniai dienraščiai – „Lietuvos rytas“, „Vakaro žinios“ bei didmiesčių Kauno ir Šiaulių apskričių regioniniai leidiniai „Kauno diena“ ir „Šiaulių kraštas“.
Tyrimo autoriai daro išvadą, kad regioninės žiniasklaidos pozicijos išlieka labai tvirtos, tuo metu rinkoje sugebėjusiems išsilaikyti nacionaliniams periodiniams leidiniams konkuruoti dėl nišos darosi vis sunkiau.
„Nors dienraščių skaitomumas kasmet mažėja, tačiau regioninė žiniasklaida vis dar lieka aktuali, nes nacionalinio lygio naujienas be vargo galima rasti internete, o konkretaus regiono vietines žinias vis dar pateikia tik regioninė spauda“, – teigia TNS projektų vadovė Justina Tauginienė.
Užima didžiausią rinkos dalį
Panevėžio mieste ir rajone, kartu sudėjus turinčiuose 134 tūkst. gyventojų, „Sekundės“ vidutinė skaitytojų auditorija, TNS duomenimis, siekia 42,2 tūkst.
spauda.Populiariausiųjų penketuko ketvirtoje vietoje esančio „Šiaulių krašto“ skaitytojų auditorija už „Sekundės“ didesnė tik 700, nors laikraštis platinamas ne tik Šiaulių mieste bei rajone, bet dargi ir Radviliškio, Akmenės, Pakruojo, Kelmės, Mažeikių, Joniškio, Telšių rajonuose. Juose kartu sudėjus gyvena dukart daugiau gyventojų nei Panevėžio krašte.
Reitingų lentelės trečioje vietoje esančios „Kauno dienos“ vidutinę skaitytojų auditoriją sudaro 49,5 tūkst., nors šis regioninis dienraštis orientuojasi į Kauno miestą ir rajoną, turinčius 393 tūkst. gyventojų, beveik triskart daugiau nei Panevėžys.
Pirmosiose pozicijose atsidūrusių „Lietuvos ryto“ ir „Vakaro žinių“ vidutinė skaitytojų auditorija už „Sekundės“ didesnė tik kelis kartus, nors nacionalinių dienraščių rinka – 2,9 mln. šalies gyventojų.
Įvertinus populiariausiųjų penketuko pirmosiose pozicijose atsidūrusių leidinių vidutines skaitytojų auditorijas ir gyventojų skaičių, akivaizdu, kad „Sekundė“ apima didžiausią turimos rinkos dalį.
Panevėžys – skaitantis miestas
Verslo, ekonomikos ir politikos žurnalo IQ vyriausiojo redaktoriaus, valdančio dalį „Panevėžio balso“ ir „Sekundės“ leidybos teisių, Ovidijaus Lukošiaus teigimu, regioninės žiniasklaidos akivaizdų pranašumą prieš nacionalinius leidinius, praradusius didelę dalį savo auditorijos, lemia pirmiausia unikalus turinys.
„Regioniniai dienraščiai stiprūs ir skaitomi, nes jie rašo apie vietos žmones ir aktualijas, kuria išskirtinį turinį, kokio reikia vietos skaitytojams. Tokio nesukurs nacionaliniai leidiniai, nes tam reikėtų turėti dideles pajėgas Panevėžyje“, – mano O. Lukošius.
Anot jo, kad „Sekundė“ užima išskirtines pozicijas šalies periodinių leidinių kontekste, pagyrimo vertas ir Panevėžio skaitytojas. Aukštaitijos sostinė visais laikais iš kitų miestų išsiskyrė dideliais regioninės spaudos tiražais. Kadaise Panevėžyje išsiteko net trys dienraščiai. Nė vienas regionas Lietuvoje neturėjo lygiaverčių varžovų Panevėžio vietiniams leidiniams, turėjusiems po keliolika tūkstančių egzempliorių tiražą. Dabar visą tą auditoriją susišlavė panevėžiečių pasitikėjimą užsitarnavusi „Sekundė“.
„Didelis komplimentas vietos skaitytojui. Panevėžys visada buvo skaitantis, kultūringas ir šviesus miestas“, – pažymi O. Lukošius.
Laisvas nuo įtakos
Regioninės žiniasklaidos, leidėjo nuomone, irgi negalima vertinti vienareikšmiškai. Tiesioginis pavaldumas vietos valdžiai, priklausomybė nuo politikų ar savivaldybės finansavimo, profesionalių žurnalistų stoka – tai didžiulės problemos, kurių „Sekundei“ pavyko išvengti. „Sekundė“ išsiskiria aiškiu savo braižu: yra kandus, bet išlaikantis aukštus etikos standartus dienraštis, tarnaujantis visuomenės, tai yra savo skaitytojų, interesams.
„Skaitytojai jaučia, kad „Sekundė“ yra būtent jų laikraštis. Dienraštis neatstovauja nei vietos valdžiai, nei politinėms partijoms, nei verslo grupėms. Stengiamės maksimaliai, kiek įmanoma, būti objektyvūs ir neprarasti savo stiliaus“, – teigė O. Lukošius.
Leidėjo nuomone, regioninės žiniasklaidos pozicijas sustiprino ir smukusi nacionalinės žiniasklaidos, ypač interneto portalų, kokybė. Interneto žiniasklaida turi problemų dėl reputacijos. Portaluose pateikiamos identiškos naujienos, jų redakcijoms orientuojantis ne į kokybę, o greitį, dažnai nueinama lengviausiu keliu tiesiog perpublikuojant pranešimus spaudai, neanalizuojant, nepateikiant nuomonių įvairovės.
„Internetinė žiniasklaida tikrai turi etikos problemų. Portalų geriausiose pozicijose pateikiamas turinys dažnai nėra tinkamas nepilnamečiams. Nors teisinės ribos ir neperžengiamos, bet etikos prasme tai akivaizdi problema, kenkianti žurnalisto profesijos reputacijai Lietuvoje. Spauda labiau linkusi laikytis senųjų žiniasklaidos normų, kai kiekvienas leidinys išsigrynina, kas yra jo auditorija, ir sekso, nuogybių, nepatikrintos informacijos, viešųjų ryšių pranešimų spaudoje yra daug mažiau“, – mano O. Lukošius.
Įdomiausios savo miesto naujienos
Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius pabrėžia, jog esminis žurnalistikos principas – santykis su vartotoju. Žmones domina tai, kas jiems artima geografine prasme: visada įdomiau žinoti, kas vyksta šalia. Dėl to, anot D. Radzevičiaus, vietinė žiniasklaida visada turės didžiulį pranašumą prieš nacionalinius leidinius.
Sekundė.„Savo išmaniajame telefone dauguma žmonių įsiveda ne Kairo, Bombėjaus ar Vilniaus, bet savo gyvenamosios vietovės oro prognozes, nepaisant to, kad iškišę galvą į lauką patys gali patikrinti, šilta ar šalta. Tai tik mažas pavyzdys, kad žmogus natūraliai domisi, kas vyksta jo mieste ar rajone“, – teigė LŽS pirmininkas.
Anot jo, nacionalinės žiniasklaidos priemonės susiduria su dideliu iššūkiu: būdamos didelės jos yra mažiausiai paslankios, labiausiai atitolusios nuo skaitytojų, nes skirtingose vietose gyvena skirtingi žmonės.
„Sekdamas vietinės žiniasklaidos tendencijas labai aiškiai matau, kad Panevėžio, Rokiškio, Vilkaviškio, Tauragės, Alytaus ar Pagėgių skaitytojai skiriasi. Čia ir yra atsakymas, kodėl gretimi rajonai turi savo leidinius ir net prie savivaldybių ribos gyvenantys žmonės linkę prenumeruoti būtent savo rajono, o ne kaimynų leidinį“, – pažymi D. Radzevičius.
Nacionalinės žiniasklaidos donorė
Vietinės žiniasklaidos profesionalumas svarbus ne tik vietiniams gyventojams, bet ir šalies mastu. Pasak LŽS pirmininko, jei vietinės naujienos parengiamos įdomiai, kūrybiškai ir profesionaliai, jos sudomina ne tik to rajono ar miesto, bet visos Lietuvos gyventojus.
Regionų žurnalistų įdomios atrastos temos, nestandartinis požiūris į plačiai nuskambėjusias temas tampa informacijos šaltiniu nacionaliniams leidiniams, dažnai apsiribojantiems Vilniaus naujienomis.
Dienraštis „Sekundė“ ir savaitraštis „Panevėžio balsas“ kokybiškomis publikacijomis dalijasi su internetiniu portalu „Delfi“, labai dažnai redakcijos darbuotojų parengti straipsniai tampa televizijų laidų temomis, jais pasinaudoja kiti spaudos leidiniai. LRT ryto laidoje „Labas rytas“, radijo spaudos apžvalgose dažnai cituojami „Sekundės“, „Panevėžio balso“ straipsniai, neretai jie tampa spaudos apžvalgų svarbiausiomis temomis.
„Regioninės žiniasklaidos skaitytojų auditorija gerokai platesnė nei tik vietinis skaitytojas. Jos ratą dar praplečia ir nacionalinė žiniasklaidai bei išeiviai iš regiono“, – pastebi D. Radzevičius.
Abejingi politiniams ruporams
LŽS pirmininko teigimu, leidinio skaitomumas yra lakmusas, geriausiai parodantis kokybę. Apmulkinti skaitytoją, pasak D. Radzevičiaus, nėra lengva. Žmonės labai greitai atsirenka, kas yra kas.
„Kai man priekaištauja, kad Lietuvos žiniasklaida parsidavusi politinėms partijoms ar verslo grupėms, prašau įvardyti nors vieno rajono laikraštį, kuris parsidavęs, bet vis tiek išsilaiko tarp žiniasklaidos lyderių. Galiu pajuokauti, kad vienintelis toks „lyderis“, tiesa, tik pagal tiražą, yra Druskininkų vietinės valdžios įsteigtas laikraštis – politinės propagandos ruporas, neturintis nieko bendra su vartotoju, nes platinamas nemokamai. Jei tokį politizuotą leidinį padarytų mokamą, pamatytume, kad nė mėnesiui nepraėjus jo neliktų, nes niekas tokio nepirktų“, – pavyzdį pateikia D. Radzevičius.
Anot jo, jei žmogus sutinka mokėti už laikraštį, tai pirmas požymis, kad šis informacijos šaltinis reikalingas ir juo tiki.
„Nemokamus dalykus žmonės priima vien dėl to, kad dalijami veltui. Bet tokie leidiniai pasmerkti, jų turinys skaitytojo nedomina. Todėl jei žiniasklaidai pavyksta su vartotoju išlaikyti garbingą santykį, kai vienas duoda turinį, o kitas šiek tiek kompensuoja jo parengimo išlaidas, rodo leidinio perspektyvą“, – teigia D. Radzevičius.
Atsakinga žiniasklaida
„Sekundės“ ir „Panevėžio balso“ leidėjos bendrovės „ON Media“ generalinės direktorės Ritos Osteikienės nuomone, regioninė žiniasklaida atsakinga už skaitytojo požiūrio į gyvenimą, simpatijų ir antipatijų formavimą, už jo kaip asmenybės auklėjimą. „Sekundės“ komandos pagrindinis tikslas – išlaikyti leidinio aktualumą ir aukštus etikos standartus.
„Unikalus turinys, išskirtinis braižas, savitas stilius, profesionaliai surinkta, apdorota, įdomiai ir kokybiškai skaitytojams pateikta informacija, mano nuomone, svarbiausi veiksniai, lemiantys, kad „Sekundė“ šiandien yra tarp penkių stipriausių dienraščių Lietuvos žiniasklaidos rinkoje, gebanti konkuruoti ne tik su regioniniais, bet ir nacionaliniais periodiniais leidiniais“, – sako R. Osteikienė.
Įmonės vadovę maloniai nudžiugino, bet nenustebino žinia, kad TNS LT reitingų lentelėje dienraštis „Sekundė“ netgi aplenkė daugiau nei trečdaliu už Panevėžį gyventojų turinčio Klaipėdos miesto dienraščius.
„Sekundė“ ir anksčiau užėmė vienas iš pirmųjų regioninės žiniasklaidos priemonių reitingų lentelių pozicijų, tačiau patekti į pirmąjį skaitomiausių Lietuvos dienraščių penketuką – didelis laimėjimas, kurį pelnėme, nes turime lojalius skaitytojus ir nuoširdžiai savo darbą dirbančius darbuotojus“, – sakė generalinė direktorė.
Jos teigimu, pasiekti gerų rezultatų padėjo ne tik kuriamas įdomus ir skaitytojams reikalingas turinys, bet ir nuosekli rinkodara, racionali kainodara, profesionali ir atsakinga vadyba.
„Esu tikra, kad turint tokį profesionalų, susitelkusį, naujų iššūkių nebijantį darbuotojų kolektyvą, koks šiuo metu dirba mūsų bendrovėje, pasiekti rezultatai dar gali ir gerėti“, – sakė įmonės vadovė.
Išlikti objektyviems
Dienraščio „Sekundė“ leidėjų pagrindinis tikslas – išlaikyti leidinio aktualumą, operatyviai pateikti įdomią, netendencingą informaciją, nešališkai nušviesti įvykius ir visada būti kartu su savo skaitytojais.
Pasak R. Osteikienės, dabartiniame informacinių technologijų klestėjimo amžiuje kiekvienas leidėjas turi jausti ir prisiimti didžiulę atsakomybę už skaitytojui pateikiamą medžiagą. Nešališkumas, visų konfliktuojančių pusių išklausymas, žurnalistine etika paremtas, patikrintais faktais pagrįstas, nuo jokių politinių jėgų nepriklausantis laisvas žodis – tiesiog į kraują įaugę esminiai principai, formuojantys bendrovės „ON Media“ leidžiamo dienraščio „Sekundė“ turinį.
Per daugiau nei 20 gyvavimo metų operatyviai, netendencingai pateikdamas informaciją dienraštis užsiaugino savo skaitytoją ir išsikovojo miesto ir regioninės žiniasklaidos lyderio poziciją. „Sekundė“ buvo visiškai naujai sukurtas leidinys, nepaveldėjęs iš praeities skaitytojų rato, tad teko rasti savąją nišą tarp panevėžiečių.
„Kad einame teisinga linkme ir pateisiname auditorijos lūkesčius, mano manymu, rodo pastovus, beveik nesikeičiantis „Sekundės“ prenumeratorių skaičius, jaunėjantis jų amžius“, – įsitikinusi įmonės vadovė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
