„2007-ieji Lietuvoje buvo rasistinių išpuolių proveržio metai“, - konstatuoja Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius.
H.Mickevičius pastebi, kad diskusija, pradėta po Kovo 11-osios eitynių (kai didelis būrys žmonių žygiavo per Vilniaus Gedimino prospektą ir skandavo nesantaiką kurstančius šūkius „Lietuva lietuviams“ ir „Lietuva be rusų“ - aut. past.), nenuslopsta. Tačiau problema, pasak jo, yra ne rasistiniai išpuoliai, o reakcija (arba jos nebuvimas) žmonių, kurie turėtų priimti sprendimus, arba tų, kurie viešai ir aktyviai tame dalyvauja, rašo „Respublika“.
Reagavo „iš reikalo“
Remdamasis komentarais internetinėje žiniasklaidoje, H.Mickevičius padarė išvadas, kad Lietuvoje yra tikrai nemažai palaikančiųjų vadinamuosius „patriotus“, taip pat tokių, kurie tyliai pritaria jų veiksmams.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus nuomone, į Kovo 11-osios įvykius vangiai, „iš reikalo“ reagavo tiek politikai, tiek policijos pareigūnai. „Ir dar kaip nevykusiai viešai komentavo: „Štai eitynės iš vienos vietos į kitą, ir nieko čia baisaus neįvyko“, - prisiminė H.Mickevičius.
Nepakantumo reiškiniai ir jų priežastys, pasak jo, yra žymiai gilesni, negu atrodo. „Tai demokratijos irimas iš vidaus“, - kalbėjo jis.
Nedžiugios prognozės
„To, kas vyksta šiuo metu, buvo galima laukti ir tikėtis... - H.Mickevičiui antrina ir Socialinių tyrimų instituto l.e.p. Etninių tyrimų centro vadovas, sociologas Tadas Leončikas. Jo teigimu, tie, kas nebuvo nusigręžę ir stebėjo visuomenėje vykstančius pokyčius, galėjo tai matyti be ypatingų pastangų.
Sociologas pabrėžė, kad aktualiausia šiandienos problema, susijusi su nepakantumu, - užsieniečiai imigrantai. „Išsiskiria dvi pusės. Visuomenė su baime šnabždasi: „Privažiuos čia visokių...“, o didieji verslininkai bet kokiomis priemonėmis bando įsivežti pigios darbo jėgos“, - teigė T.Leončikas. Jis taip pat numato, kad ši problema liks ir toliau, „o greit gali kilti ir nauja nepakantumo imigrantams banga“.
Lietuva imuniteto neturi
Prielaidų, dėl kurių pasireiškia visuomenės baimės ir neapykantos, įgyjančios tam tikras kraštutines formas, tokias kaip smurtas, T.Leončiko nuomone, yra daug. „Nėra vienos tai paaiškinančios priežasties, nėra taip, kad pabudę po Kovo 11-osios įvykių galėtume staiga susivokti ir paspausti mygtuką, kuris išjungtų rasizmo problemą“, - teigė vyras.
Problemą jis matė ir tirdamas visuomenės nuostatas. „Bendras Lietuvoje išreiškiamo nepakantumo kokioms nors grupėms lygis yra santykinai aukštesnis nei kitose Europos šalyse, - kalbėjo T.Leončikas. - Pirmąsyk tai pabrėžus dažnai tekdavo sulaukti reakcijų: „Ne, niekas pas mus gatvėse neužpuldinėja, nesimuša, bažnyčių, mečečių nedegina, ten tik pas juos...“
Tačiau šiandien akivaizdu, kad Lietuva niekuo nėra kitokia nei kitos šalys, kitos visuomenės, ji neturi ypatingo geno, imuniteto nepakantumo problemai. „O tai reiškia, kad atitinkamai, kaip ir kitos visuomenės, taip ir mes turėsime ieškoti priemonių dirbti su savimi, dirbti su savo visuomene - kurti ilgalaikes darbo priemones, kad pasiektume rezultatų“, - kalbėjo sociologas.
Tendencijas atsispindi skaičiai
Lietuvos generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausias prokuroras Rimvydas Valentukevičius apie rasizmo problemą mūsų šalyje kalba faktais, kurie atsispindi pradėtuose ikiteisminiuose tyrimuose. 2006 m. dviejose bylose buvo nuteisti aštuoni asmenys už kurstymą prieš kitus žmones dėl jų priklausomumo kitai rasei, tautai. 2007-aisiais - 11 bylų, kuriose buvo nuteisti devyni asmenys, dvi bylos tebėra nagrinėjamos.
Anot prokuroro, šiais metais per neištisus penkis mėnesius teismuose buvo išnagrinėtos šešios bylos, iš kurių penki asmenys nuteisti ir vienam asmeniui nepilnamečiui byla buvo nutraukta, tačiau jam buvo paskirta baudžiamojo auklėjimo priemonė.
Ikiteisminių tyrimų duomenys, pasak R.Valentukevičiaus, rodo, kad įvairios rasizmo apraiškos turi tam tikrą tendenciją augti. Kita vertus, jos egzistavo jau ir prieš penketą metų, „tiesiog nepakankamai dėmesio šiems reiškiniams rodė valstybė, teisėsaugos institucijos“.
Priešiškumo išmokstama - komentaras
Psichologas, vaikams ir paugliams psichologinę pagalbą teikiančios tarnybos „Vaikų linija“ vadovas Robertas POVILAITIS
Priešiškų, neigiamų nuostatų kitų tautybių, rasių atžvilgiu buvo jau seniai. Tarkim, čigonų tautybės žmonės jau seniai Lietuvoje priešiškai vertinami. Pavyzdžiui, vaikai būdavo gąsdinami įvairiomis bauginančiomis istorijomis, esą čigonai juos pagrobs ir panašiai. O šiandienėje visuomenėje atsiranda neigiamų nuostatų ir prieš kitokių rasių žmones.
Kodėl jauni žmonės tokie agresyvūs? Neišskirčiau jaunų žmonių ir suaugusiųjų. Tyrimų, analizuojančių žmonių netoleranciją, išvados skelbė: 32-iejų Europos šalių kontekste Lietuvos ir kitų gretimų posovietinių valstybių gyventojai demonstruoja pačią didžiausią netoleranciją, ir tai daro suaugę žmonės. Jaunimas, auklėjamas tokia dvasia, natūraliai iš suaugusiųjų perima neigiamas nuostatas bet kokios formos kitoniškumui, taigi priešiškumo išmokstama.
Tik vienas skirtumas tarp paauglių ir vyresnių žmonių - suaugusieji, jei turi priešiškų nuostatų, jų nepaverčia elgesiu, o tai lengviau padaro jauni žmonės. Jei jaunimas prieš ką nors priešiškas, tai labiau tikėtina, kad jis ką nors ir padarys.
Jei nepakantumo išmokstama, lygiai taip pat galima išmokti ir tolerancijos, pagarbos ir kitoniškumo priėmimo. Reikia mokyti ir pradėti nuo mokymo gerbti vienam kitą. Jeigu mokai vaiką gerbti kitokį, kitaip apsirengusį ar kitaip bendraujantį bendraamžį, kitoniškumas tampa vertybe, o ne smerktinu dalyku. O dėl tokio mokymo vaikai turės mažiau priešiškumo ne tik kitaip galvojančiam, bet ir kitaip atrodančiam - kitokios odos spalvos ar kitokios tautybės žmogui.
Tad pirmiausia tolerancijos mokykla - vaiko šeima, tėvai, o paskui - mokykla. Galiu pasidžiaugti, kad šiandien Lietuvos mokyklose yra pradedamas diegti labai pažangus dalykas - Norvegų sukurta patyčių prevencinė programa, kuri laikoma viena efektyviausių smurto prevencijos programų pasaulyje.
Faktai
Lietuvių buvo klausiama, su kuo iš išvardytų žmonių grupių jūs nenorėtumėte gyventi kaimynystėje?
2007 kovas (proc.) 2008 kovas (proc.)
Čigonais 68,2 69,2
Homoseksualiais asmenimis 58,3 55,7
Čečėnais 59,2 48,1
Pabėgėliais 51,0 42,7
Musulmonais 59,5 44,5
Juodaodžiais 30,3 31,3
Žydais 18,3 30,6
Turkais 23,3 26,9
Kinais 18,0 21,1
Totoriais 12,2 18,9
Lenkais 9,7 14,9
Ukrainiečiais 5,2 9,2
Amerikiečiais 7,1 10,7
Rusais 3,7 7,7
Europiečiais 1,6 4,6
Lietuviais 0,4 2,5
Etninių tyrimų centro inf.
