robertas povilaitis

Žuvusiųjų per Sausio įvykius artimieji ir nukentėjusieji teigia pavargę nuo kalbų ir nevykdomų pažadų. Anot jų, per proginius susitikimus išsakomi socialiniai, sveikatos apsaugos rūpesčiai nesprendžiami metais. „Nusivylimo daug būdavo matant tuos renginius. Žmonės susirinkdavo ir pradėdavo pasakoti daug visokių rūpesčių, kas spėdavo pasakyti, kas nespėdavo pasakyti ir išeidavo su tais rūpesčiais.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis nesąmone ir absurdu vadina tai, kad Sausio 13-osios byloje nebuvo nuteisti aukščiausi tuometiniai sovietų sąjungos pareigūnai ir teigia, kad net nepakviesdama jų duoti parodymų Lietuva „įlindo į krūmus“. „Yra nesąmonė, absurdas ir tai akivaizdžiai matoma. Robertas Povilaitis dešimtis metų kala, beldžiasi į aklas Lietuvos „teisingumo“ duris. Dabar šiek tiek pradeda pleišėti tos durys ir galbūt tai bus proveržis.

Karantino laikotarpiu psichologai sulaukia daugiau vaikų skambučių, kuriuose jie pasakoja mąstantys apie savižudybę, save žalojantys ar patiriantys sunkumų namuose, bendraudami su tėvais, ketvirtadienį Vyriausybėje sakė „Vaikų linijos“ vadovas, psichologas Robertas Povilaitis.

Pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo valstybės vadovas Vytautas Landsbergis sako, kad Lietuva tinkamai įvertino antradienį mirusio buvusio sovietų gynybos ministro Dmitrijaus Jazovo atsakomybę už sovietų agresiją 1991 metais, nors procesas ir užtruko labai ilgai.  „Galų gale beveik tinkamai, jis yra ir kaltinamasis, ir teisiamas, ir buvo nuteistas. Tai užtruko nepaprastai ilgai. Vis dėlto galų gale tai buvo padaryta,“ – BNS antradienį sakė V. Landsbergis.

Prokuratūra trečiadienį patvirtino, kad prieš tris savaites sustabdė nuo pagrindinės bylos atskirtą ikiteisminį tyrimą dėl Sausio 13-osios sovietų agresijos. „Šių metų balandžio 30 dieną (...) buvo priimtas prokuroro nutarimas ikiteisminį tyrimą sustabdyti“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

Patyčių tarp Lietuvos mokinių pradeda mažėti, rodo naujausio tarptautinio mokinių gyvensenos ir sveikatos tyrimo duomenys. „Palyginti su 2014 metų tyrimu, stebimas minimalus patiriančių patyčias sumažėjimas – 2014 metais patyčias patyrė 29 proc. mokinių, o pernai – 27,6 procento“, – sakė šio tyrimo Lietuvoje autorius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto mokslininkas Kastytis Šmigelskas.

Trys iš keturių lietuvių laiko patyčias mokyklose aktualia problema, parodė „Vaikų linijos“ užsakymu atlikta apklausa, kurią vasario mėnesį įvykdė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. „Šios apklausos rezultatai parodė, kad didžioji dalis suaugusiųjų pripažįsta, kad patyčių problema yra aktuali, o problemos pripažinimas yra svarbus veiksnys, siekiant mažinti patyčių mastą Lietuvoje“, – teigia Vaikų linijos“ vadovas Robertas Povilaitis.

Pirmadienį prasidės septintą kartą organizuojama „Veiksmo savaitė be patyčių“. Prie emocinės paramos tarnybos „Vaikų linija“ inicijuojamos veiksmo savaitės prisijungė 1 tūkst. ugdymo įstaigų, nevyriausybinių, valstybinių ir verslo organizacijų, kurios savo veiklomis skatins tiek vaikus, tiek suaugusiuosius pastebėti patyčias, tinkamai į jas reaguoti ir bendromis jėgomis stabdyti patyčių plitimą.

Per sovietų agresiją Vilniuje 1991 metų sausio 13-ąją tėvo netekęs Robertas Povilaitis kreipėsi į Lietuvos generalinę prokuratūrą, ragindamas aktyviau tirti tuometinio Sovietų Sąjungos vadovo Michailo Gorbačiovo atsakomybę. Žinomas psichologas R.Povilaitis prašymą pateikė, prokurorams rengiantis artimiausiu metu teismui perduoti bylą su 69 įtariamaisiais.

Lietuvoje vaikų yra visokių ir laimingų, ir mažiau laimingų, sako psichologas, Pagalbos vaikams telefonu tarnybos vadovas Robertas Povilaitis. „Bet labai laimingų vaikų Lietuvoje yra mažiau negu daugumoje ES valstybių. [...] o tų vaikų, kurie nėra laimingi, dėl kažkokių priežasčių yra per daug“, – pastebi jis.

Kai kurios televizijos laidos ir projektai skatina patyčių kultūrą, o visuomenė ir reguliuojančios institucijos yra pasyvios, - įsitikinę balsas.lt vaizdo konferencijos dalyviai. Šia tema studijoje diskutavo Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos prezidentė Vaiva Žukienė, prodiuserė Nomeda Marčėnaitė, psichologas, Vaikų linijos vadovas Robertas Povilaitis.

Dėl mokyklinio amžiaus vaikų ir jaunuolių patyčių problemos Lietuva yra viena pirmaujančių šalių Europoje ir Šiaurės Amerikoje, tačiau per pastaruosius metus patyčių mastas ėmė mažėti. Šie duomenys paaiškėjo, 2012 metų viduryje Pasaulio sveikatos organizacijai paskelbus 2009-2010 metais 38 šalyse ar regionuose atliktos Tarptautinės mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos studijos rezultatus.

Kiek laiko šiandien skyrėte savo vaikui? Tyrimų duomenimis, Lietuvoje vaikai gauna ypač mažai tėvų dėmesio – vidutiniškai 7 minutes per dieną. Vien per 2011-uosius į emocinės paramos telefonu tarnybą „Vaikų linija“ bandyta paskambinti 4,2 mln. kartų. Siekdama paskatinti suaugusiuosius daugiau bendrauti su vaikais, skirti mažiesiems daugiau dėmesio, „Vaikų linija“ pradeda pirmąją Lietuvoje akciją „Išgirsk vaiką“. „Akcijos savaitę, balandžio 23-29 d., pirmiausia kreipsimės į suaugusiuosius.

Penktadienį Seime, Kovo 11-osios salėje, prasidėjo iškilmingas minėjimas, skirtas Laisvės gynėjų dienos 21-osioms metinėms. Iškilmingą minėjimą pradės ir kalbą sakys Seimo Pirmininkė Irena Degutienė.

Praėjusią savaitę telefono pagalbos tarnybai „Vaikų linija“ Europos parlamente Strasbūre vykusiuose „European Throphy for Voluntary Action 2011“ apdovanojimuose įteiktas pagrindinis prizas - simbolinė statulėlė „Auksinis trofėjus“ už sėkmingai vykdomą savanorišką veiklą.

Neseniai buvo prabilta apie tai, kad vaikams psichologinę pagalbą telefonu teikianti „Vaikų linija“ dėl lėšų stygiau gali nutraukti savo veiklą. „Vaikų linijos vadovo Roberto Povilaičio teigimu, ketvirtadalį reikiamos sumos „Vaikų linija“ surinko iš rėmėjų lėšų, bet dar 74 proc. reikalingos sumos trūksta, o nuo liepos mėnesio „Vaikų linija“ Vilniuje gali nebeturėti patalpų, nes neišgali jų nuomoti komercinėmis kainomis.

Tarptautinę be žinios dingusių vaikų dieną atkreiptas dėmesys į didėjančius pavojus nepilnamečiams elektroninėje erdvėje. Seime surengtas trijų dienų seminaras „Tyrimai ir baudžiamasis persekiojimas dėl vaikų seksualinės prievartos internete.

Žuvusio Lietuvos laisvės gynėjo Apolinaro Juozo Povilaičio sūnus Robertas Povilaitis iškilmingame Seimo posėdyje Laisvės gynėjų dienai paminėti pabrėžė, kad išorinė valstybės laisvė, pasiekta prieš 20 metų, yra prielaida siekti savo vidinės laisvės.

2008-ųjų Tolerancijos žmogaus titului nominuoti teisininkas Dainius Žalimas, bei trys buvę Laisvosios Europos radijo apžvalgininkai kultūrologas Laimantas Jonušys bei žurnalistai Mykolas Drunga ir Kęstutis Girnius. Nominaciją savo vardu skelbia Sugiharos fondo valdyba, atsižvelgdama į visuomeninės ekspertų komisijos siūlymus.

„Sugiharos fondas“, kasmet skelbiantis Tolerancijos žmogų, šalia kitų pretendentų į šį titulą, svarstys ir anoniminio blogerio, parašiusio apie galimai diskriminacines priėmimo į tautinę žydų mokyklą taisykles, kandidatūrą. Tai BNS ketvirtadienį sakė fondo vykdantysis direktorius Simonas Dovidavičius. Siūlymai „Zeppelinus“ slapyvardžiu pasivadinusiam blogeriui suteikti Tolerancijos žmogaus titulą fondą pasiekė savaitės pradžioje elektroniniu paštu.

Lietuvos psichologų sąjunga (LPS) teigia, kad iki šiol „našlaitės vietoje“ buvusi psichikos sveikata ir po rinkimų veikiausiai taip pat nesulauks „deramo valdžios dėmesio“. LPS pranešime teigiama, jog daugumoje partijų rinkiminių programų psichikos sveikata ir šios srities problemos minimos „probėgšmais“, esą neįvardijami galimi jų sprendimo būdai ir priemonės.

Norėdami užtikrinti, kad žmonės gautų tik kvalifikuotą ir kokybišką psichologinę pagalbą, psichologai siūlo reglamentuoti jų praktinę veiklą. Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) teigimu, šiuo metu jaučiamas didelis psichologinių paslaugų poreikis, o nesant reikiamo teisinio reglamentavimo, šalyje veikia nemažai įstaigų, organizacijų ar pavienių asmenų, teikiančių įvairias psichologines paslaugas.

„2007-ieji Lietuvoje buvo rasistinių išpuolių proveržio metai“, - konstatuoja Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius. H.Mickevičius pastebi, kad diskusija, pradėta po Kovo 11-osios eitynių (kai didelis būrys žmonių žygiavo per Vilniaus Gedimino prospektą ir skandavo nesantaiką kurstančius šūkius „Lietuva lietuviams“ ir „Lietuva be rusų“ - aut. past.), nenuslopsta.

Praėjusių metų Tolerancijos žmogumi tapo dainininkė Jurga Šeduikytė.Apdovanojimo ceremonija šeštadienį vyko Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Septintą kartą teikiamam titului nominuoti J.Šeduikytė, smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekkeris ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinio darbo instituto dekanas profesorius Jonas Ruškus.

Europos Komisija visoms Europos Sąjungos šalių vaikų linijoms siekia patvirtinti vieną lengvai įsimenantį telefono numerį - 116111. Šis numeris buvo rezervuotas Tarptautinės vaikų linijų asociacijos prašymu.

Daugumai Lietuvos gyventojų anksčiau ar vėliau prireikia psichologo pagalbos. Tačiau privačių specialistų konsultacijos kainuoja brangiai, o psichikos sveikatos centruose jų trūksta, rašo „Lietuvos žinios“.Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) duomenimis, vienas valstybės įstaigoje dirbantis specialistas teoriškai turi aptarnauti 40 tūkst. gyventojų. Akivaizdu, kad tai nerealu. Didžiuosiuose miestuose dar įmanoma patekti pas psichologą, tačiau daugelyje rajonų specialistų apskritai nėra.

100 milijonų litų iš Europos Sąjungos fondų, skirtų psichikos sveikatos sistemai tobulinti, galėjo padėti šimtams tūkstančių tautiečių, kurie iš depresijų ir krizinių situacijų yrapriversti kapstytis kaip išmano.

Valstybei nepakeitus savo vykdomos politikos, psichologinė pagalba šalyje gali likti prieinama tik retam gyventojui, teigia Lietuvos psichologai.„Žmonėms, išgyvenantiems krizines gyvenimo situacijas - skyrybas, artimų žmonių netektis, sunkias fizines ligas, patyrusiems smurtą, išgyvenantiems nerimą, baimę ir kt.

Prieš dešimt metų, rugsėjo 10 d., pagalbos vaikams ir paaugliams tarnyba „Vaikų linija“ atsiliepė į pirmąjį skambutį. Tą dieną „Vaikų linija“ pradėjo dirbti Vilniuje ir darbo dienomis penkias valandas per parą teikdavo pagalbą bei konsultacijas telefonu. Skaičiuojama, kad per dešimtmetį pagalbos kreipėsi apie 300 tūkst. vaikų.„Nuo veiklos pradžios – 1997–ųjų – atsiliepėme į daugiau kaip 300 tūkst. vaikų ir paauglių skambučių iš visos Lietuvos.

Lygiai prieš dešimt metų rugsėjo 10 d. pagalbos vaikams ir paaugliams tarnyba „Vaikų linija“ atsiliepė į pirmąjį skambutį. Tą dieną „Vaikų linija“ pradėjo dirbti Vilniuje ir darbo dienomis penkias valandas per parą teikdavo pagalbą bei konsultacijas telefonu.„Nuo veiklos pradžios – 1997–ųjų metų atsiliepėme į daugiau kaip 300 000 vaikų ir paauglių skambučių iš visos Lietuvos.

Lietuvos psichologų sąjunga praneša, kad Lietuvoje beveik nėra prieinamos psichologinės pagalbos. Nors psichikos sutrikimų gydymas vaistais yra net aplenkęs Vakarų Europos valstybių lygį, tačiau psichologinės ir socialinės intervencijos yra išplėtotos labai menkai.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Trys suįžūlėjusios nepilnametės, nutarusios atkeršyti dėl kažko joms neįtikusiai trylikametei, vertė ją gerti šlapimą, valgyti cigarečių nuorūkas, bučiuoti joms kojas. Tai siužetas ne iš siaubo filmo, o iš realaus Utenos paauglių gyvenimo, kurį šiandien aprašė „Lietuvos ryto“ dienraštis. Deja, kuo toliau, tuo tokių siužetų mūsų gyvenime matyti daugiau.

"Vaikų linija" (8 800 11111) tęsia kampaniją "Nustok tyčiotis" ir pristato apyrankes "Be patyčių". Garsūs šalies žmonės: politikai, verslininkai, žurnalistai, visuomenės veikėjai, išreikšdami savo palaikymą "Vaikų linijos" vykdomai veiklai ir siekdami atkreipti dėmesį į patyčių problemą, pirmieji pasipuošė akcijos apyrankėmis.

Šiais metais “Vaikų linija” (8 800 11111)  švenčia 10-ąjį gimtadienį ir kviečia vaikus ir jaunimą dalyvauti draugystės renginiuose: piešinių konkurse “Aš moku draugauti” bei Draugystės karnavale. “Nuo šio mėnesio prasideda visa eilė renginių, kurių metu bus minimas “Vaikų linijos” 10-asis gimtadienis, o taip pat siekiama atkreipti dėmesį į opiausias vaikų ir jaunimo problemas, apie kurias jie mums pasakoja paskambinę”, - sako “Vaikų linijos” vadovas Robertas Povilaitis.

Lietuvos gyventojai, lyginant su kitų Europos Sąjungos šalių gyventojais, mažiausiai įsitraukę į savanorišką veiklą. Nevyriausybinių organizacijų teigimu, Lietuvoje per mažai panaudojamos savanoriško darbo galimybės. Eurobarometro tyrimas rodo, kad vos 11 proc. Lietuvos gyventojų dirba savanorišką darbą, tuo tarpu Austrijoje, Olandijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Danijoje mažiausiai pusė visų gyventojų teigia užsiimantys savanoriška veikla.

Socialinių paslaugų priežiūros departamentas praėjusią savaitę pasirašė sutartis su psichologinės pagalbos tarnybomis dėl dalinio jų finansavimo, tačiau jos vis dar ribos teikiamas paslaugas.80 tūkst. litų padalinta Vaikų, Jaunimo, Rusakalbių, Vilties bei Psichologinės pagalbos moterims telefono linijų psichologinės pagalbos tarnyboms administruoti, 320 tūkstančių skirti skambučių apmokėjimui.Didžiausia lėšų dalis, kaip ir praėjusiais metais, skiriama Jaunimo linijai (32 proc.

Seime vyko tarptautinis seminaras „Patyčių ir smurto mokyklose prevencija: geriausios patirties pritaikymas“. Renginyje dalyvavo per 70 dalyvių iš valstybės institucijų ir visuomeninių organizacijų. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė tvirtino, kad smurto, kurį vaikai patiria šeimoje iš savo bendraamžių ir netgi iš mokytojų, problemą gali padėti išspręsti tik vaikų atvirumas.

Patyčios mokyklose pasiekė epidemijos mastą, tačiau ji neskelbiama, nes problema giliai "įaugusi" į kasdieninį bendravimą, perspėja vaikų psichologas Robertas Povilaitis."Patyčios tarp vaikų pasiekė epidemijos mastą, juk septyni iš dešimties vaikų Lietuvoje tą jaučia, tai yra apie 70 proc. vaikų.

Psichologinę pagalbą telefonu, internetu bei laiškais vaikams ir paaugliams teikianti "Vaikų linija" negauna valstybės paramos. "Vaikų linijos" pirmadienį išplatintame pranešime teigiama, kad iš valstybės ir savivaldybės institucijų "Vaikų linijos" vykdomai veiklai 2007 metams dar negauta nė vieno lito.

Praėjusių metų Tolerancijos žmogumi tapo psichologas, Vilniaus vaikų linijos vadovas Robertas Povilaitis.Apdovanojimo ceremonija šeštadienį vyko Vytauto Didžiojo universitete Kaune.

Mobingas (angliškai mobbing; to mob – pulti visa gauja) – gerai žinomas reiškinys gyvūnų pasaulyje, kai grupė gyvūnų užpuola vienišą savo kraujo brolį. Žmonių bendruomenėje mobingas taip pat egzistuoja. Psichologinio teroro dažniausiai imamasi prieš gabesnius, talentingesnius, aukštesnės profesinės kompetencijos, kitos lyties ar kitos seksualinės orientacijos darbuotojus, nes siekiama juos išstumti iš įmonės, organizacijos. Pirmųjų visuomenės mobingo apraiškų įžvelgiama jau mokykloje.