Lietuvos psichologų sąjunga (LPS) teigia, kad iki šiol „našlaitės vietoje“ buvusi psichikos sveikata ir po rinkimų veikiausiai taip pat nesulauks „deramo valdžios dėmesio“.
LPS pranešime teigiama, jog daugumoje partijų rinkiminių programų psichikos sveikata ir šios srities problemos minimos „probėgšmais“, esą neįvardijami galimi jų sprendimo būdai ir priemonės.
Partijos, anot psichologų, žada šiai sričiai „skirti dėmesį“, vilioja „prieinamomis nemokamomis psichologinėmis konsultacijomis“. Psichologams kyla klausimas, iš kur tam žadama paimti pinigų.
LPS teigia, jog kreipėsi laišku į politines partijas, ragindama išsakyti, kokių priemonių jos ketina imtis bandydamos spręsti psichikos sveikatos problemas. Į kreipimąsi buvo gautas vienas atsakymas - Socialdemokratų sąjunga pripažino, kad šalyje psichikos sveikatai skiriama nepakankamai dėmesio, o problemoms spręsti būtina politinė valia.
„Tai, kad sulaukėme tik vieno atsakymo į savo laišką, o partijų rinkimų programose yra tik abstraktūs lozungai, liudija, kad mūsų politikai arba neturi aiškios vizijos, kaip spręsti psichikos sveikatos problemas, arba nė nemano, kad turėtų tam skirti dėmesio“, - apgailestauja LPS prezidentas Robertas Povilaitis.
Šiais metais patvirtintoje Valstybinėje psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo 2008-2010 metais programoje trejiems metams skirta 1,74 mln. litų.
LPS teigimu, už tokią sumą galima nutiesti maždaug 700 metrų asfaltuoto kelio, tuo metu tokio dydžio investicijos į visuomenės psichikos sveikatą esą tik patvirtina, kad „ši sritis iki šiol netapo prioritetine nepaisant šiurpinančios savižudybių, patyčių tarp vaikų ir paauglių, alkoholizmo sukeltų psichozių bei eismo įvykių statistikos“.
Atsižvelgdama į šią statistiką, Pasaulio sveikatos organizacija, LPS tvirtinimu, ragina Lietuvą psichikos sveikatą laikyti prioritetine sveikatos politikos kryptimi. Tuo metu R.Povilaitis teigia, kad valdžia nepaiso nei „skaudžių“ statistinių duomenų, nei Pasaulio sveikatos organizacijos raginimų.
Anot sąjungos, savižudybių skaičius Lietuvoje išlieka tarp didžiausių pasaulyje, iš kitų Europos šalių Lietuva išsiskiria pagal patyčių paplitimo tarp paauglių bei vaikų rodiklį. Šalyje nuolat auga psichologinės pagalbos poreikis, tačiau galimybių gauti kvalifikuotą pagalbą esą nedaugėja.
Pokyčių psichikos sveikatos srityje, sąjungos teigimu, galima nesulaukti ir po rinkimų. Psichologai, peržvelgę rinkimines politinių partijų programas, pabrėžia, jog „vietos psichikos sveikatai jose neliko“.
Anot jų, rinkimų programose savižudžių problemai dėmesio skiria dvi partijos - Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai ir Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga, tačiau jų programose savižudybės minimos „tik epizodiškai“.
Apie vieną didžiausių pasaulyje patyčių paplitimą tarp vaikų ir paauglių savo rinkiminėse programose užsimena taip pat dvi partijos - Liberalų ir centro sąjunga ir nuo jos atsiskyręs Liberalų sąjūdis.
Anot psichologų, daugiausia kandidatų į Seimą dėmesio sulaukė alkoholizmo problema, tačiau tiek apie ją, tiek apie kitas psichikos sveikatos problemas politikai dažniausiai esą tik „užsimena, žada skirti „ypatingą dėmesį“, tačiau nenurodo konkrečių veiksmų“.
Vienintelės Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų programoje, pasak LPS, numatyti konkretūs būdai, kaip partija ketina spręsti alkoholizmo problemas.
Sąjunga pranešime pabrėžia, kad įsisenėjusios psichikos sveikatos problemos savaime neišsispręs ir išreiškia viltį, kad 2008 - 2012 metų kadencijos Seime psichikos sveikatai bus skiriamas „deramas dėmesys“.