Daugumai Lietuvos gyventojų anksčiau ar vėliau prireikia psichologo pagalbos. Tačiau privačių specialistų konsultacijos kainuoja brangiai, o psichikos sveikatos centruose jų trūksta, rašo „Lietuvos žinios“.
Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) duomenimis, vienas valstybės įstaigoje dirbantis specialistas teoriškai turi aptarnauti 40 tūkst. gyventojų. Akivaizdu, kad tai nerealu. Didžiuosiuose miestuose dar įmanoma patekti pas psichologą, tačiau daugelyje rajonų specialistų apskritai nėra. „Visi veržiasi į miestus, į rajonus niekas važiuoti nenori, - „Lietuvos žinioms“ sakė Antakalnio klinikų Psichikos sveikatos centro vedėjas Gintautas Daubaras. - Specialistų yra, tačiau už darbą paprastas gydytojas gauna kiek daugiau nei tūkstantį litų. Todėl nemažai etatų lieka laisvi.“
Galėtų išgelbėti
Dabartiniai psichikos centrai, kurie įkurti prie poliklinikų, labiau orientuoti į psichikos negalią turinčius asmenis. Tačiau psichologo pagalbos reikia ir tiems, kurių psichika nesutrikusi. Juos tiesiog ištiko krizė.
Vilniuje padėtis dar nekritiška. G.Daubaras teigė, kad eilėje psichologo konsultacijos tektų laukti vos dvi ar tris dienas. „Centre atliekama daug diagnostinių tyrimų, tad mūsų darbuotojai tikrai neturi daug laiko įprastoms konsultacijoms. Galime priimti žmones tik trumpai korekcijai“, - sakė medikas. Tačiau išsamesnės analizės psichoterapijos centro specialistai neatlieka.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra numačiusi, kad tokiuose centruose teikiama tik pirminio lygio pagalba. Jei reikia ilgalaikio gydymo, tenka pakratyti kišenę ir kreiptis į privačius psichologus. Tačiau ne kiekvienas žmogus gali skirti kelis tūkstančius litų per metus psichologo paslaugoms.
Nenori į ligoninę
psichologas, "Vaikų linijos" vadovas Robertas Povilaitis pabrėžė, kad psichologų poreikis Lietuvoje vis didėja. „Vaikų linijos“ vadovas pasakojo, jog į šią liniją skambina tiek daug vaikų, kad ten dirbantys specialistai fiziškai nepajėgūs visų išklausyti. Jis neabejoja, jog tokia padėtis ir dėl suaugusiųjų.
Psichologų sąjungos narys įsitikinęs, kad daugeliui žmonių nereikia ilgalaikio hospitalizavimo ar medikamentinio gydymo. Jiems reikia tik konsultacijų.
R. Daubaras teigia, kad mėnesį būdamas ligoninėje žmogus negali išgyti. Ten ligoniams vis dar duodami vaistai, kurie skiriami paūmėjimo atvejais. „Skiriame ilgalaikį gydymą ambulatoriškai. Vien mūsų centras per mėnesį išleidžia apie 200 tūkst. litų medikamentams. Nėra jokios būtinybės žmones hospitalizuoti“, - aiškino jis.
Siūlymai dingo
Šiemet SAM buvo sudaryta darbo grupė, turėjusi paskirstyti struktūrinių fondų lėšas įvairioms medicinos kryptims. Viena jų buvo gyventojų psichologinė sveikata. Pasak R. Povilaičio, iš pradžių minėtoje darbo grupėje psichologų apskritai nebuvo. Tačiau jie patys parodė iniciatyvą ir pateikė savo siūlymus. „Vienas jų buvo kurti dienos centrus, kurie būtų alternatyva dabartiniams psichoneurologijos internatams. Tačiau galutiniame grupės paruoštame dokumente tie siūlymai kažkodėl dingo“, - neslėpė pasipiktinimo R.Povilaitis.
Grupėje dirbusi Valstybinio psichikos centro direktorė Ona Davidonienė tvirtino, kad siūlymai priimti visos grupės sprendimu. „Fondų lėšos buvo skiriamos investicijoms, tai nėra lėšos paslaugai teikti“, - aiškino ji. O. Davidonienės nuomone, psichologai patys turėtų aiškiau suformuluoti savo tikslus ir atskirti asmens sveikatos sritį nuo socialinių paslaugų.
O. Davidonienė pasipiktino psichologų sąjungos pareiškime išdėstyta nuomone, kad medikai centruose dirba ne taip, kai derėtų. „Tegul jie nuvažiuoja, pasižiūri, kiek centruose yra pacientų užimtumo kambarių, kiek yra klubų. Dėl to sutrumpėjo gydymo trukmė“, - tikino ji. Tačiau O. Davidonienė sutiko, kad šias paslaugas dažniausiai gauna sutrikusios psichikos, o ne tiesiog į bėdą patekę žmonės. Pastariesiems mažesniuose miesteliuose tiesiog nėra į ką kreiptis. O. Davidonienė įsitikinusi, kad pirmiausia reikia pasinaudoti tuo, kas jau yra. Centruose yra psichologų darbo vietų, bet norinčiųjų dirbti neatsiranda. Mokyklose įsteigti psichologų etatai, bet irgi nerandama specialistų. Vadovė teigė, kad nemažai įmonių jau suprato psichologo darbo svarbą ir priima dirbti specialistus. Tačiau kol kas tai tėra lašas jūroje.
Lina Vyšniauskienė
