Lygiai prieš dešimt metų rugsėjo 10 d. pagalbos vaikams ir paaugliams tarnyba „Vaikų linija“ atsiliepė į pirmąjį skambutį. Tą dieną „Vaikų linija“ pradėjo dirbti Vilniuje ir darbo dienomis penkias valandas per parą teikdavo pagalbą bei konsultacijas telefonu.
„Nuo veiklos pradžios – 1997–ųjų metų atsiliepėme į daugiau kaip 300 000 vaikų ir paauglių skambučių iš visos Lietuvos. Nors šiuo metu tarnyboje dirba daugiau kaip 60 konsultantų, tačiau psichologinės pagalbos poreikis viršija galimybes keliasdešimt kartų: pavyzdžiui, pernai tarnybos konsultantai atsiliepė į beveik 87 tūkstančius skambučių, tačiau prisiskambinti bandyta beveik 4 milijonus kartų, per dieną atsiliepiam vidutiniškai į 240 vaikų ir paauglių skambučių iš visos Lietuvos“, – sako „Vaikų linijos“ vadovas Robertas Povilaitis.
Siekdama didinti pagalbos vaikams ir paaugliams prieinamumą „Vaikų linija“ per dešimtmetį pati augo ir plėtėsi. Šiandien „Vaikų linija“ veikia ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje bei Kuršėnuose. Pagalba vaikams teikiama nemokamu telefonu 8 800 11111 ir internetu www.vaikulinija.lt.
„Į „Vaikų liniją“ dažiausiai skambina bei rašo 12–15 metų paaugliai. Dažniausiai vaikai kalba apie sunkumus, kylančius santykiuose su bendraamžiais, tėvais ir kitais suaugusiais. Vaikai taip pat dažnai kalba ir apie patyčias, patiriamas mokykloje“, – pasakoja „Vaikų linijos“ savanorių vadovė Jurgita Valiukevičiūtė.
R. Povilaičio teigimu, tarnyba, norėdama, atkreipti visuomenė dėmesį į ypač aktualią patyčių mokyklose problemą, jau ketvirtus metus iš eilės organizuoja kampaniją „Nustok tyčiotis“. Šia kampanija siekiama skatinti draugiškus vaikų ir suagusių tarpusavio santykius bei kurti saugią mokyklą, kurioje būtų mažiau patyčių ir smurto.
Nors „Vaikų linija“ vis stengiasi plėsti savo veiklą, tačiau finansavimas, tarnybos vadovo R. Povilaičio teigimu, yra nuolatinis rūpestis. Skambučių išlaidas apmoka Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tačiau administravimo išlaidas tarnyba susirenka iš įvairiausių šaltinių. „Vaikų linijos“ darbuotojai netgi keletą mėnesių per metus dirba iš viso be atlyginimo. Pavyzdžiui, 2007–aisiais metais „Vaikų linija“ Vilniuje finansavimą gavo iš Vilniaus miesto savivaldybės (65 tūkst.Lt), Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (7 tūkst.Lt). Kaune veikiančiai „Vaikų linijai“ grėsė uždarymas, nes Kauno savivaldybė šiais metais iš vis neskyrė lėšų ir tarnybos vienintelės lėšos buvo 7 tūkst.Lt gauti iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Krizinę situaciją sušvelnino tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iš Vyriausybės rezervo fondo skyrė papildomai 20 tūkst.Lt lėšų.
Tarnybai yra labai svarbus ir verslo prisidėjimas: keletą metų „Vaikų linijos“ plėtrai paramą skiria bendrovė TEO LT, AB, šiemet tarnybą pradėjo remti bendrovė „Oberhaus“, nemažai įmonių prisideda savo paslaugomis ar taikydamos dideles nuolaidas.
Pagalbą vaikams ir paaugliams teikianti tarnyba yra tarptautinės „Vaikų linijų“ asociacijos („Child Helpline International“ (CHI)) narė. Šios organizacijos iniciatyva 2005 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamente buvo priimta deklaracija dėl „Vaikų linijų“ Europoje. Dokumente rekomenduojama, kad Europos Sąjungos šalių vyriausybės remtų vaikų pagalbos linijas kaip esminę vaikų apsaugos sistemos dalį.
„Vaikų linijos“ pagalbos telefonu ir internetu programą 2007 m. remia bendrovė TEO LT, AB, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nekilnojamojo turto bendrovė „Ober-Haus“, Vilniaus, Klaipėdos miestų savivaldybės, gyventojai skirdami 2 proc. nuo pajamų mokesčio, sakoma pranešime spaudai.
