Prezidentas Valdas Adamkus greičiausiai vetuos įstatymų pataisas, kuriomis nustatomi darbo apribojimai buvusiems sovietinio saugumo - KGB - rezervo karininkams.
Tai po ketvirtadienį vykusios diskusijos dėl minėtos pataisos praneša "Panorama"
Diskusija Prezidentūroje surengta prieš prezidentui nusprendžiant pasirašyti ar vetuoti balandžio viduryje Seimo priimtas pataisas.
Po pasitarimo pas prezidentą Teisės instituto direktoriaus pavaduotojas Petras Ragauskas sakė žurnalistams pritariantis šiai pataisai, tačiau kartu ją pavadino "tuščia".
Anot P.Ragausko, jei darbo ribojimai įsigalios, žmonės, kuriuos jei palies, kreipsis į teismus, kur bylinėjimasis gali užtrukti.
"Todėl dabartinė prognozuojama pusantrų metų pataisos galiojimo trukmė, ji faktiškai gali sutapti su galimu teisiniu procesu", - pridūrė Teisės instituto atstovas.
Jis taip pat siūlo numatyti buvusių KGB rezervininkų išviešinimą.
"Kad nebūtų tokių istorijų, kaip buvo skiriant dabartinį VSD vadovą Arvydą Pocių, kai Seimas net nežinojo, už ką balsuoja", - kalbėjo P.Ragauskas.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius pripažino, kad vertinant žmogaus teisių požiūriu, pataisa kelia "nemažų abejonių".
"Žala, padaryta žmogaus teisėms, šiuo atveju teisei pasirinkti darbą, būtų didesnė nei galutinis rezultatas", - sakė H.Mickevičius.
Vyriausybės atstovė Europos žmogaus teisių teisme Elvyra Baltutytė akcentavo, kad įstatyme neapibrėžta KGB rezervo karininko sąvoka ir mechanizmas, kaip jie galės ginti savo teises teisme.
Žmogaus teisių centro direktorė Edita Žiobienė priminė, kad KGB rezervui priklausę asmenys, daugelį metų dirba valstybės institucijose ir "lygtai buvo laikytini lojaliais".
Balandžio 17 dieną Seimas priėmė vieną įstatymo pataisą iš vadinamojo liustracijos įstatymų projektų paketo, kuri sovietinio saugumo - KGB - buvusiems rezervo karininkams nustatė tokius pat darbo apribojimus, kaip ir buvusiems kadriniams darbuotojams.
Nors vėliau Seimo Etikos ir procedūrų komisija paskelbė, kad įstatymo pataisa priimta prieštaraujant Seimo statutui, parlamentarai šiai komisijos išvadai nepritarė.
Į Etikos ir procedūrų komisiją dėl pataisos priėmimo aplinkybių kreipėsi Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK). Skundą TTK argumentavo tuo, jog komitetas buvo pateikęs išvadą, kad pataisa prieštarauja Konstitucijai, o projektas į Seimo posėdį įtrauktas ir dėl jo nubalsuota į išvadą neatsižvelgiant.
Pagal įstatymą, jeigu jo nevetuos prezidentas, buvę KGB rezervo karininkai negalėtų eiti pareigų, į kurias skiria Seimas bei jo vadovas, prezidentas, Vyriausybė ar premjeras, taip pat viceministro, ministerijos valstybės sekretoriaus, ministerijos sekretoriaus, valstybės institucijų ar įstaigų vadovų, jų pavaduotojų pareigų, eiti prokurorų, valstybės kontrolės pareigūnų, statutinių valstybės tarnautojų pareigų, valstybės tarnautojų pareigų Valstybės saugumo departamente, diplomatinėje tarnyboje.
Apribojimai galiotų 10 metų nuo įstatymo, numačiusio apribojimus kadriniams darbuotojams, priėmimo dienos, taigi rezervininkams numatyti apribojimai iki 2009 metų - pagrindinis įstatymas, kuriuo buvo įvesti apribojimai, buvo priimtas 1999 metais.
Priimtos pataisos tiesiogiai kirto dviem konkretiems asmenims - Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pareigas einančiam Arvydui Pociui ir Seimo nariui, buvusiam užsienio reikalų ministrui Antanui Valioniui, kurie sovietmečiu buvo įtraukti į KGB rezervo karininkų sąrašą.
A.Valionis yra pareiškęs norą grįžti į diplomatinę tarnybą. Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK), svarstęs jo kandidatūrą į Lietuvos ambasadorius Argentinoje, jai nepritarė. Vienas URK motyvų - tuomet dar nebuvo galutinio sprendimo dėl Seime svarstomų darbo apribojimus KGB rezervininkams numatančių pataisų.
A.Pociaus ir A.Valionio priklausymą KGB rezervui prieš porą metų tyrė laikinoji Seimo komisija, konstatavusi, jog jų praeitis nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.
