Oslo teismas paskelbė galutinį nuosprendį žiaurias žudynes surengusiam teroristui Andersui Behringui Breivikui. Teroristas nuteistas 21 metų laisvės atėmimo bausme. A. Breivikas nuosprendžio neskųs.
Mirties bausmė – ne bausmė
Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas Henrikas Mickevičius, paklaustas, kaip vertina A. Breivikui teismo skirtą bausmę, sakė: „Suprantu žmonių pasipiktinimą dėl 21 metų bausmės. Žinoma, tai, ką padarė A. Breivikas, sunku net apibrėžti. Tai siaubingas dalykas ir nusikaltėlis nusipelno aukščiausios bausmės, bet kalbant apie pačią bausmę – kiekvienos šalies reikalas, kokia yra bausmių politika.“ Pašnekovo teigimu, Norvegija taiko bausmę pagal galiojančius įstatymus.
„Pritariu sakantiems, kad mirties bausmė – ne bausmė, o viduramžių principo „akis už akį“ įgyvendinimas – jei atėmei kažkieno gyvybę, reikia atimti tavo gyvybę, bet tai nieko neišsprendžia, nes smurto grandinė tuo nenutraukiama. Jei pradėtume kalbėti apie mirties bausmės grąžinimą į Vakarų šalis, būtų didelis žingsnis atgal“, – kalbėjo H. Mickevičius ir pridūrė, kad bausmės ilgis kelia šiek tiek abejonių: „Atvirai kalbant, 21 metai gana jaunam žmogui nėra labai adekvatu, tad tokiose situacijose reikėtų pagalvoti apie išimtis. Reikėtų atsižvelgti ir į kitas aplinkybes – nusikaltėlio amžių ar pan. Juk gali būti, kad po 21 metų iš kalėjimo bus paleistas visiškai pajėgus žmogus ir kas su juo bus tuomet – sunku net prognozuoti“.
Skandinaviška pagarba žmogui
Anot pašnekovo, daugelis veikiausiai tikėjosi, kad A. Breivikas bus pripažintas psichikos problemų turinčiu žmogumi, bet jis pats atkakliai siekė įrodyti, kad yra sveikas. „Pats A. Breivikas norėjo įrodyti, kad jo veiksmai sąmoningi, siekė parodyti, kad yra kovotojas ir tai daro tik dėl jam vienam suprantamų dalykų. Reikia pripažinti, kad jis savo tikslą pasiekė ir dėl to kyla tikrai didelis pavojus – juk tokia neadekvati bausmė gali paskatinti panašiai mąstančius žmones imtis kitų iniciatyvų ir pasijusti tokiais pat kovotojais dėl savo įsitikinimų.“
Lietuvoje mirties bausmė panaikinta, bet kai įvyksta rezonansiniai nusikaltimai, pasigirsta raginimų ją sugrąžinti. Į klausimą, ar įmanomas toks scenarijus, kad mirties bausmė mūsų šalyje būtų vėl įteisinta, pašnekovas sakė: „Šiek tiek žmogiška reikalauti principo „akis už akį“ įgyvendinimo, tad ir kalbos apie būtinybę grąžinti mirties bausmę nenutils. Atsiribojus nuo emocijų ir skyrus kitą bausmę, bet ne mirties, pasirenkamas smurto ciklo užbaigimo kelias.“
H. Mickevičiaus teigimu, Skandinavijos visuomenėje, nors ir yra kritikuojama, bet pripažįstama, kad labiausiai nuo vaikystės gerbiamas žmogus ir visa kultūra persmelkta pagarba žmogiškajam orumui. „Tai matyti ir skiriant bausmes – nėra žudoma, pagarbos žmogui supratimas apima ir pačių blogiausių žmonių nežudymą. Šis kelias – konstruktyvesnis.“
