Žmogaus teisių padėtį stebinčių institucijų atstovai skambina pavojaus varpais - šioje srityje padėtis Lietuvoje nuo įstojimo į Europos Sąjungos (ES) vis blogėja.
Atkreipiamas dėmesys, kad daugėja etninio, rasinio nepakantumo, netolerancijos seksualinėms mažumoms, blogėja moterų, vaikų, neįgaliųjų padėtis.
"Nuo to laiko, kai įstojome visur, kur norėjome stoti, nebejaučiame išorės spaudimo", - vieną pagrindinių žmogaus teisių blogėjimo priežasčių įvardina Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) direktorius Henrikas Mickevičius.
Pasak eksperto, nors padėtis ir prastėja, žmonės aktyviau savo teisių ginti nesiima. Pastebima, kad mažėja pasitikėjimas valstybės institucijomis.
"Trys ketvirtadaliai tų, kurie mano, kad jų teisės buvo pažeistos, niekur nesikreipė. 80 proc. jų nesikreipė, nes manė, kad tai nepadės. 40 proc. tų, kurie kreipėsi, pagalbos ieškojo nevyriausybinėse organizacijose, o ne valstybinėse institucijose", - teigė H. Mickevičius.
Pasak jo, nuo žmogaus teisių užtikrinimo priklauso ir tokie reiškiniai kaip emigracija, ekonominė šalies raida.
Vytauto Didžiojo universiteto atliktos apklausos duomenimis, dauguma emigrantų negrįžta į tėvynę ne vien dėl ekonominių priežasčių, bet ir dėl to, kad svetur jaučiasi saugesni, labiau gerbiami.
Pasak H. Mickevičiaus, įrodyta, kad ekonominė šalies padėtis priklauso ne vien nuo technokratinių sprendimų, bet ir nuo gero valdymo, teismų darbo skaidrumo, teisės viršenybės užtikrinimo.
"Žmogiškasis matmuo politinėje darbotvarkėje beveik neegzistuoja, manoma, kad ekonomika viską išspręs. Bet taip nebus", - teigia ŽTSI direktorius.
Pasak jo, viešojoje erdvėje dominuoja ne žmogaus teisių gynėjai, o priešininkai.
"Kai ministras "bambalizuoja šeimas", tai yra žmogaus teisių griovimas", - sako H. Mickevičius.
Pasak Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovės Margaritos Jankauskaitės, nepaisant to, kad patvirtinta jau antroji valstybinė antidiskriminacinė programa, proveržio tikėtis sunku, nes trūksta kompleksinio požiūrio į diskriminaciją.
"Nemažai dėmesio skiriama švietimui, tai yra neblogai, bet pasigendama priemonių, kurios padėtų ypač pažeidžiamoms žmonių grupėms. Su šios programos atsiradimu gali išnykti lyčių lygybės klausimų sprendimas", - teigia M. Jankauskaitė.
Pasak jos, moterų padėtis blogėja, tolstama nuo lyčių lygybės nuostatų. 2007 metais už vieną valandą darbo vyras gaudavo vidutiniškai 21 proc. daugiau nei moteris. Šiemet - jau apie 24 proc. ES vidurkis yra 15 proc.
"Asmenų, kurie vieni augina vaikus, skurdas sudarė 41 proc. ir daugiau nei dukart viršijo bendrą skurdo lygį", - teigia M. Jankauskaitė.
Lygių galimybių plėtros centro atstovė labiausiai piktinosi, jog ir toliau yra tęsiama trumparegiška šeimos politika.
"Kai pernai buvo Seime balsuojama už šeimos politiką, buvo vilties, kad tai priešrinkiminė propaganda, ir po rinkimų to bus atsisakyta, tačiau pastarojo pusmečio iniciatyvos palaidojo viltis", - sako M. Jankauskaitė.
Projektų vadovės teigimu, pradėtas šeimų stigmatizacijos ir atskirties didinimas.
Ji minėjo, kad Europos Sąjungos mastu kalbama apie šeimos politikos modernizavimą, apie tai, kad kinta šeimos struktūra, visuomenė senėja, atsiranda nauji globalizacijos iššūkiai.
"Lietuvoje šeimos politika tampa grubiu kišimusi į žmogaus gyvenimą.(...) Nekalbama apie smurtą šeimoje, keroja smurtautojų nebaudžiamumas. Siekiama uždrausti nėštumo nutraukimą. Vykdoma propaganda prieš kontraceptines priemones, bet tuo pačiu matome vienišas motinas stigmatizuojančias priemones", - vardina M. Jankauskaitė.
Jai nuostabą kelia ir tai, kad siekiama vaikaičių priežiūrą užkrauti ant senelių pečių. "ES pabrėžiama, kad reikia skatinti vyresnio amžiaus žmonių užimtumą, Lietuvoje apie tai nekalbama", - sako M. Jankauskaitė.
Lygių galimybių plėtros centro atstovė teigia, kad nieko gero nežada ir motinystės atostogų pailginimas iki dvejų metų, nenumatant tėvo kvotos. Tai esą apsunkina moterų integraciją į darbo rinką, neskatina plėtoti vaiko priežiūros paslaugų.
ŽTSI projektų vadovė Dovilė Šakalienė tvirtina, kad pagrindinės pasirinktos šeimos politikos aukos bus vaikai. Esą gali išaugti ir taip didelis patyčių lygis. "Labai greitai gali prigyti vaiko iš gėdingos šeimos etiketė", - sako D. Šakalienė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuva iki šiol nesugebėjo priimti Vaikų nemušimo įstatymo ar bent atitinkamų esamų įstatymų pataisų, nors tai daryti skatina tarptautinės institucijos.
"Smurtas. Skurdas. Apleistumas", - taip vaikų padėtį Lietuvoje įvardina D. Šakalienė.
Ji atkreipia dėmesį į tai, kad kas ketvirtas vaikas Lietuvoje gyvena prie skurdo ribos. Labiausiai pažeidžiamoje grupėje yra besilaukiantys paaugliai, mokyklos nelankantys vaikai.
"Vaikams yra sunkiai prieinama psichologinė pagalba", - teigia D. Šakalienė.
Etninių tyrimų centro vadovas Tadas Leončikas pažymėjo, jog ne ką geresnė ir kitataučių arba tautinių mažumų padėtis mūsų šalyje. Daugėja neapykantos nusikaltimų skaičius.
"Padaugėjo užsieniečių užpuolimų, rasistinio pobūdžio nusikaltimų. Mitas, kad Lietuva yra taiki visuomenė, subliūško, užsieniečiai taip nebemano, ir vargu ar tai bus įmanoma atkurti", - teigia T. Leončikas.
Jis neigiamai vertina dvejus metus iš eilės kovo 11-ąją sostinės centre skustagalvių surengtas eitynes.
Anot Etninių tyrimų centro vadovo, per pastaruosius dvejus metus padaugėjo iškeltų bylų dėl neapykantos kurstymo viešojoje erdvėje, daugiausia interneto komentarais.
Pernai dėl to buvo pradėta 100 ikiteisminių tyrimų. Dalis baigėsi baudžiamosiomis bylomis teismuose. Nuteistiesiems dažniausiai buvo skirtos piniginės baudos.
T. Leončikas pastebi, kad į atskirų asmenų veiklą, kurstant neapykantą, dažniausiai sureaguojama principingai, bet vangiai reaguojama į platesnio masto reiškinius. Pavyzdžiui, nacistinio pobūdžio partijos veikla ir jos raiška internete iki šiol teisiškai neįvertinta.
Etninių tyrimų centro vadovo teigimu, pernai teisme buvo pirmą kartą pripažintas etninės diskriminacijos atvejis. Teismas pripažino, kad buvo nusižengta nepriimant į darbą romų tautybės asmens.
"Romai apskritai Lietuvoje yra pati nemėgstamiausia žmonių grupė", - sako T. Leončikas.
Su problemomis susiduria ne tik Lietuvoje ilgai gyvenančios grupės, bet ir atvežtinė darbo jėga. Etninių tyrimų centro vadovas paminėjo du atvejus, kai nebuvo užtikrintos į Lietuvą dirbti atvažiavusių asmenų teisės: 2007 metais su problemomis susidūrė ukrainiečiai, o pernai - kinai.
"Kai žmonės atsiduria padėtyje, kai jie neturi ir nežino galimybių apsiginti, atsakomybė tenka visuomenei", - teigia T. Leončikas.
Jis pastebi, kad vis labiau įsigali ir homofobija. "Per pastaruosius metus galėjome stebėti šios srities sprogimą. Lietuva pagarsėjo ES, kai Vilniaus savivaldybė neišdavė leidimo Lietuvos gėjų lygos renginiams, taip pat neįsileido lygių galimybių akcijos", - sako T. Leončikas.
Globalios iniciatyvos psichiatrijoje direktorė Dovilė Juodkaitė sako, kad Lietuvoje nėra gera neįgaliųjų padėtis. Esą ypač diskriminuojami yra asmenys su psichine negalia.
"Iš 30 tūkst. žmonių su psichine negalia tik 1 proc. dirba. Ketvirtadalis suaugusiųjų su psichine negalia yra pripažinti neveiksniais", - sako D. Juodkaitė.
