gitanas nausėda
Gitanas Nausėda
Gimęs 1964 m. gegužės 19 d. Klaipėdoje, Lietuvos politikas, finansininkas, dėstytojas ir nuo 2019 m. gegužės 26 d. – Lietuvos Respublikos dešimtasis prezidentas.
Jis studijavo Vilniaus Universiteto Pramonės ekonomikos fakultete ir vėliau tapo Ekonomikos fakulteto dėstytoju. Nausėda dirbo Lietuvos banko Pinigų politikos departamento direktoriumi, o vėliau – SEB banko vyriausiuoju ekonomistu. Jo politinė veikla apima įvairias roles, pradedant darbu kaip laikino prezidento Artūro Paulausko konsultantu ir baigiant aktyviu dalyvavimu Valdo Adamkaus rinkimų kampanijoje. 2019 m.
Nausėda laimėjo prezidento rinkimus ir tapo šalies vadovu. Jis žinomas kaip ekonomikos ekspertas, turintis tvirtas įžvalgas apie Lietuvos ir tarptautinę finansų sistemą.
NATO PA delegacija aiškinasi Lietuvos požiūrį į energetinį saugumą
Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) Parlamentinės Asamblėjos (PA) atstovai atvyko į Lietuvą išsiaiškinti, koks jos požiūris į energetinį saugumą.
Nuo antradienio iki ketvirtadienio Lietuvoje viešėsiantys NATO Parlamentinės Asamblėjos komitetų nariai taip pat siekia sužinoti apie ekonominius ir politinius pokyčius Centrinėje ir Rytų Europoje bei Rusijoje, pranešė Seimo kanceliarija.
Nauja valdančioji dauguma pradeda diskusijas dėl krizės prevencijos plano
Išsidalijusi postus centro-dešinės koalicija sėda kurti plano, kaip įveikti artėjančią finansų ir ekonomikos krizę. Pirmas derybų raundas - penktadienį.
Politikus, ketinančius parengti krizės prevencijos planą, kurio pagrindu bus koreguojamas baigiančios kadenciją kairiosios Vyriausybės sudarytas kitų metų valstybės biudžetas, konsultuos valstybinių įstaigų specialistai ir finansų analitikai.
Ketvertukas nepasidalijo atsakomybės
Valdančiąją koaliciją formuojančios keturios partijos - Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Tautos prisikėlimo partija (TPP), Liberalų sąjūdis ir Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) - vakar visą dieną sprendė „proporcijų ir atsakomybės“ reikalus. Paprasčiau - derėjosi, kurie partneriai kokius postus užims.
Nesklandumų kilo dėl Seimo pirmininko posto - jo pageidavo tiek Arūno Valinsko vadovaujama partija, tiek Eligijaus Masiulio vedamas Liberalų sąjūdis.
Suklestėjusios tuštybės sostinė
Lietuvos sostinė - ne tik didelių galimybių, bet ir suklestėjusios tuštybės miestas, kuriame giliai šaknis suleido arogancija. Tokias kalbas dažnai tenka išgirsti net iš pačių Vilniaus gyventojų.
Su pašaipiu ir cinišku sostinės požiūriu į visą likusią Lietuvą yra susidūręs ne vienas šio didmiesčio svečias ar verslininkas.
Kai kurie iš jų dėl šios priežasties Vilnių jau seniai iškeitė į Nicą, Hamburgą ar Milaną, kur pasižmonėti vyksta savaitgaliais.
Milda Augustinaitytė: Gandas verslą gali ir sugriauti, ir paskatinti
Pasaulinė finansų krizė ir lėtėjanti Lietuvos ekonomika įkvepia gandų kūrėjus. Vienus gandus diktuoja baimė, kitus - noras manipuliuoti lengvatikiais, rašo savaitraščio „Veidas“ žurnalistė Milda Augustinaitytė.
Gandai pražūtingiausi bankininkystės verslui. Prieš penkerius metus dėl jų itin nemalonias pasekmes patyrė SEB bankas, o dabar gandais aplipo ką tik pavadinimą į „Swedbank“ pakeitęs „Hansabankas“. Tik šį kartą gandai platinami rafinuočiau ir kitais kanalais, daugiausia per internetą.
Lietuva po rinkimų. Kito kelio pradžia?
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Andrius Kubilius, laukdamas antrojo Seimo rinkimų turo rezultatų, kurie gali ryškiai sustiprinti partijos pozicijas Seime, dar nepuola dėlioti galimų koalicijų. Tikras yra tik tuo, kad vadovaus naujajai Vyriausybei. Kaip ir 1999-aisiais, vienais sunkiausių šaliai metų.
Naujas Lietuvos biudžetas – vėl deficitinis
Kitais metais Lietuva vėl planuoja išleisti daugiau, nei surinks pajamų. Apie tai Premjeras ketvirtadienį pranešė Prezidentui Valdui Adamkui.
„Deficitas bus“, - nurodė Gediminas Kirkilas.
Koks konkrečiai galėtų būti planuojamas skirtumas tarp išlaidų ir pajamų, nei Premjeras, nei susitikime taip pat dalyvavęs finansų ministras Rimantas
Šadžius žurnalistams nekomentavo, argumentuodami, jog biudžeto projektas dar nėra pateiktas svarstyti Vyriausybei.
Rinkimai – palankus metas manipuliacijai
Nuo penktadienio Lietuvoje trumposiomis žinutėmis pradėjo sklisti melaginga informacija apie kai kuriuos neva bankrutuojančius bankus ir raginimas atsiimti indėlius. Tarptautinės finansų krizės bei šio įvykio kontekste lrt.lt nusprendė pasidomėti kada, kaip ir kodėl sąmoninga klaidinančia informacija yra manipuliuojama masėmis.
Lietuvoje – „Lehmans Brothers“ menamų pinigų paieškos
Bankrutuojantis JAV investicinis bankas „Lehman Brothers“, kurio žlugimas įvardijamas pačiu didžiausiu bankininkystės istorijoje, atsigręžė ir į Lietuvą. Verslo naujienų agentūra „Bloomberg“ paskelbė, kad bankas teismo paprašė leisti naudotis savo lėšomis, esančiomis ne tik Izraelio, Kazachstano, bet ir Lietuvos bankų sąskaitose.
Ar bankų griūtis surežisuota tik prieš rinkimus?
Lietuvoje kalbos apie staiga sužlugsiančius bankus ypač paaštrėja prieš rinkimus. Apie tai liudija pastarųjų metų praktika, kai politinių varžytinių išvakarėse pasipila pranešimai apie mūsų tautiečius staiga užklupsiančią katastrofą.
Neatmeta dezinformacijos versijos
2002 metų pabaigoje vykusiuose Lietuvos prezidento rinkimuose aistras kurstė galimas „Vilniaus banko“ (dabartinis „SEB“ bankas) žlugimas.
REKLAMA
REKLAMA
TS-LKD pirmininkas A. Kubilius pristatė komandą
TS-LKD pirmininkas A. Kubilius pristatė komandą, kuri po Seimo rinkimų būtų pasiruošusi vadovauti TS-LKD parengto plano Lietuvai įgyvendinimui Seime ir Vyriausybėje.
„Esame pasirengę toms permainoms, kurios būtinos Lietuvai. Turime išsamų planą tokioms permainoms įgyvendinti. Mūsų plano principai - išmintis, politinė valia, drąsa ir visuomenės sutarimas vardan tų permainų, kurios tikrai yra būtinos. Turime komandą, kuri pasirengusi imtis atsakomybės už šio plano įgyvendinimą.
Konservatoriai URM postą siūlytų V. Landsbergiui (papildyta)
Antradienį Seime Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pristatė sąrašą žmonių, kurie po Seimo rinkimų esą galėtų būti atsakingi už konkrečias šalies gyvenimo sritis ir įgyvendintų partijos programoje keliamus uždavinius.
Žurnalistams išdalintame komandos sąraše prie kiekvienos iš sričių figūravo po kelias pavardes, tačiau partijos lyderis Andrius Kubilius prašė nespėlioti, ką partija siūlytų į ministrus, vien pagal tai, kuri pavardė įrašyta pirmoji.
Bankai laikosi sukandę dantis
Vėstant ekonomikai su sunkumais susiduria ir bankai. Apžvelgdami Lietuvos makroekonomiką ekspertai neslepia, jog bendra neigiama situacija tiesiogiai daro įtaką ir bankų sektoriui. Siekiant sutvirtinti pozicijas rinkoje, didinamas kapitalas ir net keičiami vardai.
Buvo blogai, bus – dar blogiau
SEB bankas dar kartą sumažino šalies ūkio augimo prognozes, nes, jo analitikų nuomone, ekonomikos nuosmukis gali užtrukti ilgiau nei nekilnojamojo turto kainų kritimas.
Naujausioje SEB banko Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje anksčiau 2009 m. prognozuota bendrojo vidaus produkto (BVP) plėtra sumažinta nuo 5 iki 4 proc., o 2008 m., 2009 m. ir 2010 m. fiskalinio deficito rodikliai padidinti po 0,5 proc. punkto, atitinkamai iki 1,5 proc., 1,5 proc. ir 2 proc. BVP.
SEB analitikai: neramumai akcijų rinkose – dar daugiau galimybių investicijoms
Didžiausio Lietuvoje SEB banko analitikai naujausioje SEB banko paskelbtoje „Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje“ patikslino kai kurių šalies ekonominių rodiklių prognozes. 2009 m. prognozuojama BVP plėtra buvo sumažinta nuo 5 iki 4 proc., tuo tarpu 2008 m., 2009 m. ir 2010 m. fiskalinio deficito rodikliai padidinti po 0,5 proc. punkto iki atitinkamai 1,5 proc., 1,5 proc. ir 2 proc. BVP.
Ekspertai ragina svarstyti, ar bereikia Ūkio ministerijos
Šalies ekonomistai ragina svarstyti, ar Lietuvai tikrai verta turėti beveik jokio valstybinio turto nebevaldančią Ūkio ministeriją. Tačiau Lietuvą po rinkimų greičiausiai valdys trijų ar keturių partijų koalicija, todėl galima tikėtis nebent naujos ministerijos įkūrimo.
"Ūkio ministerijos vaidmuo, kai įvyko privatizavimas ir buvo sukurta bendrovė LEO LT, tampa neaiškus, - "Verslo žinioms"sakė SEB prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Lietuva.lt – kuris variantas geresnis?
Šį pavasarį po ilgų diskusijų pagaliau buvo išrinktas Lietuvos prekinis ženklas. Dabar galime pasidžiaugti ir naujuoju oficialiu Lietuvos tinklalapiu, kuris reprezentuos Lietuvą užsieniečiams. Tiesa, tai objektas, kuris turėtų sukelti nemažai kalbų visuomenėje, nes yra net du tinklalapio variantai. BESTWEB.lt, geriausių lietuviškų tinklalapių kataloge, jau užvirė specialistų diskusija apie tai kuris variantas geresnis.
„Paslėpta“ infliacija taiko į skrandį
Mažesnės porcijos restoranuose ir prastesnė maisto produktų kokybė – įrankiai, kuriais verslas maskuoja kainų šuolį SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda jau kurį laiką valgo mažiau. Ne todėl, kad meta svorį - analitiko pamėgti restoranai infliaciją „slepia“ mažindami patiekalų porcijas.
V.Adamkus patvirtino nesieksiantis trečiosios kadencijos
Paskutinius šios kadencijos metus pradedantis Valdas Adamkus pareiškė nesieksiantis Lietuvai vadovauti dar penkerius metus.
Spaudos konferencijoje penktadienį paklaustas, kokios aplinkybės paskatintų jį vėl dalyvauti prezidento rinkimuose, V.Adamkus atsakė: „Tokių nėra“.
V.Adamkaus, kuriam dabar 81-eri, kadencija baigsis kitų metų liepos 12 dieną, kai prisieks naujai išrinktas Lietuvos vadovas.
Didžiųjų permainų nuojauta
2008 metų pabaiga ir ateinantys keli metai žada socialiai karštą klimatą. Socialiniai prieštaravimai kaista iki žarijų raudonumo. Kyla beveik visų produktų ir paslaugų kainos, nesant algų ir pensijų ryškesniam didėjimui.
Vėl kentės pirmiausia labiausiai neapgintieji: pensininkai, bedarbiai, jaunos šeimos. Regis, pasaulio ir Lietuvos galingieji apsisprendė išmelžti iš liaudies viską iki paskutinio skatiko. Socialinė nelygybė kelia pasipiktinimą nuo Pietų Amerikos iki Europos.
Ekonomika: latviai ir estai griebiasi taupymo, lietuviai išlaidauja
Latvijos ir Estijos vyriausybėms griebiantis taupymo režimo, Lietuvos valdžia ir toliau atrodo yra linkusi išlaidauti, skelbia LNK žinios.
Štai, lėtėjant ekonomikos augimui, Latvijos Vyriausybė maždaug 1 mlrd. litų planuoja sumažinti šių metų biudžeto išlaidas. Tuo tarpu estai teigia mažinsiantys valdininkų skaičių. Tačiau Gedimino Kirkilo vadovaujama Lietuvos Vyriausybė sekti šių Baltijos šalių pavyzdžiu neketina.
Kodėl futbolas geriau nei krepšinis?
Daug erdvės, šviežia žolytė ir greiti vyrai.
Gražus oranžinis kamuolys, mažai erdvės ir aukšti vyrai.
Toks įspūdis apie futbolą ir krepšinį susidaro sportu nesidominčiai žurnalistei.
Tradicinis Santaros-Šviesos suvažiavimas Alantoje
Penktadienį, birželio 27 dieną, Alantoje, netoli Molėtų, darbą pradeda tradicinis Santaros-Šviesos suvažiavimas.
1954 metais JAV lietuvių studentų sukurta organizacija nuo 1993-ųjų kasmet savo suvažiavimus rengia ir Lietuvoje. Santara-Šviesa šiandien jungia Lietuvos ir pasaulio kultūrininkus, intelektualus, akademinį jaunimą. Jos konferencijose keliami ir svarstomi Lietuvai aktualūs politikos, kultūros, visuomeninio gyvenimo klausimai.
Alantoje savaitgalį rinksis intelektualai, kultūrininkai ir akademinis jaunimas
Molėtų rajone, Alantoje, penktadienį prasideda tris dienas truksiantis organizacijos „Santara-Šviesa“ suvažiavimas, kuriame intelektualai, kultūrininkai ir akademinis jaunimas diskutuos politikos, kultūros, visuomeninio gyvenimo klausimais.
Santaros-Šviesos forume esamą Lietuvos padėtį aptars prezidentas Valdas Adamkus, Europos Parlamento narys Eugenijus Gentvilas, ekonomistas Gitanas Nausėda, politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius, pranešė organizatoriai.
Alantoje prasideda „Santara-Šviesa“
Ketvirtadienio vakarą Molėtų rajone, Alantoje atidaromas „Santaros-Šviesos” suvažiavimas – kasmetis pasaulio lietuvius vienijančios kultūros organizacijos renginys.
Tuo metu penktadienį suvažiavimas pradės darbą.
Santaros-Šviesos forume esamą Lietuvos padėtį aptars prezidentas Valdas Adamkus, Europos Parlamento narys Eugenijus Gentvilas, ekonomistas Gitanas Nausėda, politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius.
Sociologas: TS elektoratas - stiprus ir patikimas, kitų partijų - linkęs migruoti
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos elektoratas stiprus ir patikimas, tačiau neturi galimybių plėstis, tuo tarpu kitų partijų rinkėjai linkę migruoti ir yra simptomų, kad parems televizijos laidų vedėjo Arūno Valinsko partiją, sako sociologas Vladas Gaidys.
Komentuodamas konservatoriams palankius partijų reitingus, kuriuose šį mėnesį Tėvynės sąjunga, pelniusi 15,1 proc.
G. Nausėda kritikuoja „bergždžius“ premjero susitikimus su bankininkais
Didžiausio Lietuvoje komercinio SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda viešai sukritikavo premjero Gedimino Kirkilo su bankininkais rengiamus susitikimus, kuriuose tariamasi kaip pažaboti infliaciją.
Finansų analitikai: Nekilnojamojo turto rinkos atsigavimas užtruks
„Naujausi gyventojų būsto įsigijimo lūkesčių tyrimai neleidžia prognozuoti greito būsto rinkos atsigavimo“, – sako didžiausio Lietuvoje SEB banko analitikai.
Tikisi mažesnių kainų
SEB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa parodė, kad tik mažiau nei 10 proc. šalies gyventojų ketina per artimiausius metus įsigyti būstą.
Tarp kandidatų į Lietuvos prezidentus – devynios pavardės
Tarp kandidatų į būsimuosius Lietuvos prezidentus - devynios pavardės. Kai kurie politologai mano, kad antrą kartą kandidatuoti į šį postą ryšis socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė, kaip reali kandidatė minima buvusi Lietuvos finansų ministrė, eurokomisarė Dalia Grybauskaitė bei dabartinis šalies premjeras Gediminas Kirkilas.
G. Nausėda prezidento rinkimams šiandien sakytų „ne“
Populiariausių kandidatų į prezidentus trejetuke esantis ekonomistas Gitanas Nausėda teigia, kad jei reiktų šiandien nuspręsti, ar jis dalyvautų šalies vadovo rinkimuose, atsakymas būtų neigiamas.
„Jei reikėtų šiandien atsakyti, pasakyčiau ne“, - naujienų portalui „Delfi“ sakė G.Nausėda.
Darbo užmokesčio padidėjimas nedžiugina
Darbo užmokesčio didėjimas turėtų džiuginti, bet, pasak ekspertų, dauguma žmonių jo nejaučia dėl didėjančios infliacijos ir spartaus kainų augimo. Prognozuojama, kad užmokesčio augimas lėtės, o infliacija dar turėtų didėti.
Darbo užmokesčio augimas lėtės
Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje atskaičius visus mokesčius pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė 1650,6 litų, t.y., 26,3 procento didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Degalai gali kainuoti per 5 Lt
Už litrą degalų gali tekti pakloti ir 5 Lt ar net daugiau – prognozuoja SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
„Naftos kainos galiu pasiekti dar baisesnius dydžius. Gali būti, kad už litrą mokėsime daugiau nei 5 Lt. Tačiau galbūt taip ir neatsitiks“, – svarstė G. Nausėda diskusijų laidoje "Savaitės atgarsiai", kurią veda Virginijus Savukynas.
Verslas spaudžia stabdį
Šalies ūkyje prasidėjęs sąstingis apima vis daugiau sričių. Sulėtėjus kai kurių pramonės sektorių, o sykiu ir ekonomikos, augimui bei didėjant infliacijai sunkumai prognozuojami ir kai kurioms prekybos bei paslaugų įmonėms.
Pranešimai apie pablogėjusią atskirų ūkio sektorių situaciją pasirodo vis dažniau.
Kodėl skiriasi degalų kainos?
Lietuvos degalinėse degalų kainos skiriasi keliolika centų už litrą. Kodėl taip yra, rinkos dalyviai ir analitikai nurodo kelias priežastis.
Degalų, ypač dyzelino, kainoms kopiant į naujas aukštumas, kai kurie vairuotojai keikia dieną, kai nusipirko dyzelio varomą mašiną. Bet ant dviračių sako sėsti nesirengiantys, praneša LTV „Panorama“.
Degalų kainos degalinėse skiriasi keliolika centų. Litro dyzelino kaina svyruoja nuo beveik 4,2 Lt iki maždaug 4,4 Lt.
Piniginės šiemet – 26,3 proc. pilnesnės
Vidutinis mėnesio darbo užmokestis atskaičius mokesčius Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 1,65 tūkst. Lt – 26,3 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. Tačiau įvertinus infliaciją augimas sumažėja iki 14,2 proc., skelbia statistikai. Vyrai tebeuždirba gerokai daugiau už moteris. Anot analitikų, bendras atlygio didėjimas, nors lauktas, savo sparta kiek stebina ir metų eigoje lėtės – gali būti, jog gana smarkiai ir jau antrąjį ketvirtį.
Populiariausi visuomenės veikėjai: trečioje vietoje Č. Juršėnas
Populiariausių Lietuvos visuomenės veikėjų penketuke - rokiruotė.
Geriausiai visuomenės interesams atstovaujančiais išlieka prezidentas ir eurokomisarė, tačiau iškart po jų atsidūrė Seimo pirmininkas socialdemokratas Česlovas Juršėnas, iš trečios į penktąją sąrašo vietą nustūmęs socialinės apsaugos ir darbo ministrę Viliją Blinkevičiūtę.
Krizė pakeis šalies gyvenimą
Per pasaulį besiritanti finansinė krizė smogs ir Lietuvai. Kol kas mūsų šaliai sekasi geriau nei kaimynams latviams ir estams, tačiau 2010 metais, kai už elektrą, ko gero, teks mokėti dvigubai daugiau nei dabar, verslui bus itin sunku. Tai pajus ir eiliniai piliečiai, daugumai kurių algos jau nebekils tiek, kiek infliacija.
Analitikai prognozuoja, kad jau artimiausiu metu daugelis gyventojų bus priversti peržiūrėti savo išlaidas ir atsisakyti nebūtiniausių prekių bei paslaugų.
Ekspertas siūlo nedramatizuoti Lietuvos konkurencingumo mažėjimo
Nors autoritetingo Šveicarijos instituto skelbiamoje ataskaitoje Lietuva nusmuko į prastesnę, negu pernai, poziciją, finansų ekspertas siūlo pernelyg nesureikšminti nei šių, nei kitų tarptautinių institucijų skelbiamų reitingų. Nepaisant akivaizdžios pažangos tam tikrose srityse, Lietuvos konkurencingumas šiemet sumažėjo. Šveicarijoje esančio Tarptautinio vadybos instituto sudarytame reitinge mūsų šalis nuo praėjusių metų nusmuko penkiomis pozicijomis ir dabar užima 36 vietą 55 šalių sąraše.
Vyriausybė aiškinsis lengvatų įtaką ekonomikai
Nesugebėjusi pati nei sumažinti, nei panaikinti mokesčių lengvatų Vyriausybė ketina ateisiantiems į valdžią palikti ekspertų išvadas, kokią įtaką lengvatos daro ekonomikai, finansams ir socialinei aplinkai. Finansų ministerija ieškos ekspertų, kurie per pusantrų metų parengtų tokią studiją, praneša LTV „Panorama“.
Iš beveik dviejų šimtų įvairiausių mokesčių lengvatų šiai Vyriausybei pavyko apriboti tik vieną – sumažinti lengvatinių būsto paskolų gavėjų ratą.
Lietuvos bankas žvelgia niūriau
Lietuvos banko (LB) valdyba šią savaitę perrašė vidutinio laikotarpio makroekonomines prognozes. Esą kitąmet šalies ekonomika nuspaus stabdį, rašo „Respublika“.
LB pranešime skelbiama, kad, palyginti su sausio mėnesio prognozėmis, 2008-2009 m. Lietuvos ūkio augimo perspektyvos vertinamos kaip mažiau palankios. 2009 m. BVP augimas turėtų sulėtėti iki žemiausio lygio pastaraisiais metais, o atsigavimas esą turėtų prasidėti 2010 m. Infliacijai taip pat žadamas atoslūgis. Deja, ne šiemet.
Ekonomistai: Lietuva nebankrutuos, bet rimtų sprendimų reikės
Vilniuje penktadienį vykstančioje konferencijoje, kurią organizavo dešinioji koalicija „Vardan Lietuvos“, kalbėdamas finansų analitikas Gitanas Nausėda sakė, kad Lietuva nebankrutuos, tačiau sudėtingų sprendimų tikrai reikėsią.
Efektyvius sprendimus naują valdžią, pasak G. Nausėdos, priversiąs atrasti pats gyvenimas.
G. Nausėda: visi kartais pasvajojame tapti kosmonautais
Gitanas Nausėda neigia žiniasklaidoje pasirodžiusius gandus, jog prezidentas Valdas Adamkus jį mato kaip savo įpėdinį šalies vadovo poste.
Šiandien paklaustas, ką jis mano apie tokius gandus, ekonomistas buvo lakoniškas. „Nėra tokių gandų, nes mano pavardė prezidento nebuvo paminėta. Tai – žiniasklaidos interpretacijos“, - portalui „Balsas.lt“ sakė G. Nausėda, šiuo metu esantis visuomeniniu prezidento patarėju.
V. Adamkaus patarėjas prezidentūrą iškeitė į banką
Netikėtai iš prezidento Valdo Adamkaus patarėjo posto pasitraukęs Nerijus Udrėnas viena koja lieka šalies vadovo komandoje.
Nors formaliai N.Udrėnas tebėra prezidento patarėjas, jis šiuo metu atostogauja, o grįžęs iš atostogų taps komercinio SEB banko analitiku, komandoje užimdamas banką neseniai palikusios Algės Budrytės vietą.
„Banke dirbau, į banką ir grįžtu - jokia čia keistenybė, - „Respublikai“ sakė prezidento patarėjas, iki darbo Prezidentūroje atstovavęs „ABN Amro“ bankui.
Kur ieškoti pinigų mokytojų algoms?
Seimui palaiminus 5 procentais didesnius pedagogų atlyginimus nei žadėjo Vyriausybė, ši sako veikiausiai juos kelsianti Vilniuje statomo Nacionalinio stadiono sąskaita – esą nėra kitų lėšų šaltinių.
Mokesčiai politikams apsuko galvą
Artėjant Seimo rinkimams parlamentarams kyla vis daugiau idėjų, kaip keičiant mokesčius pelnyti gyventojų palankumą.
Neretai šios idėjos prieštarauja viena kitai - vieni šalies politikai kovodami už rinkėjų gerovę siūlo lengvinti mokesčių naštą gyventojams, o kiti pasiryžę dar didesnę naštą užkrauti verslui, ketvirtadienį rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Šiose varžybose nepralenkiami valdantieji socialdemokratai, vienu metu siūlantys didinti pridėtinės vertės ir pelno mokesčius, kai kuriuos...
Emigrantams – nuostoliai dėl svaro kurso
Į Lietuvą ketinančius grįžti emigrantus stabdo ne tik čia mažesnės algos, pabrangęs maistas, bet ir smunkantis svaro sterlingų kursas.
Jungtinėje Karalystėje gyvenantys Lietuvos emigrantai, be kitų naujienų, seka ir svaro sterlingų kursą, praneša LTV „Panorama“.
Šis nepaliaujamai silpnėja daugelio valiutų atžvilgiu, ypač – euro (per metus sumenko 18 proc., vien šiemet – daugiau nei 8 proc.). Skaičiuojant litais, ilgą laiką kainavęs 5 litus ir daugiau, dabar svaras tesiekia 4,3 Lt.
SEB: Jauni organizmai auga greitai ir neproporcingai
Įspūdinga Baltijos šalių ūkio plėtra lėmė rimtas disproporcijas, – teigia SEB analitikai.
SEB grupės analitikai šiandien paskelbtoje pusmetinėje Vidurio ir Rytų Europos šalių regiono (VRE) ekonomikos apžvalgoje „Eastern European Outlook“ konstatuoja, kad regionas kol kas išsaugojo spartų ūkio kilimo tempą, nepaisant pastaruoju metu itin komplikuotos globalinės makroekonominės situacijos.
Tam įtakos turėjo menka VRE valstybių eksporto priklausomybė nuo JAV rinkos.
Tikėjomės daugiau pinigų, gavome sunkesnę finansinę naštą
Didesnė finansinė laisvė. To dirbantys šalies gyventojai tikėjosi Lietuvai stojant į Europos Sąjungą. Tačiau šiuo metu daugeliui kainų augimo našta yra sunkesnė nei pilnėjanti piniginė. Teigiama, kad emigracija ir lėčiau nei atlyginimai augantis darbo našumas - priežastys, dėl kurių vis kyla kainos. Profesinių sąjungų atstovai tvirtina, kad prieš Lietuvai įstojant į ES žmonės tikėjosi kur kas didesnio darbo užmokesčio augimo nei jis realiai didėjo.
Paskolų našta darosi vis sunkesnė
Nekilnojamojo turto kainoms sparčiai krentant žemyn, o kreditų palūkanoms vis didėjant, netrukus nebeišgalintiems susimokėti už būstą gali tekti benamių dalia, rašo „Kauno diena“.Neapskaičiavo galimybiųKaip ir daugelis kitų lietuvių, du mažamečius vaikus auginantys klaipėdiečiai Natalija ir Mantas Galiniai, suskaičiavę, kokią pajamų dalį galėtų skirti pragyventi, paskolos mėnesinei įmokai ir palūkanoms, ryžosi pasiimti banko paskolą ir įsigyti nuosavą būstą.
Komerciniai bankai: atlyginimai nebespėja paskui infliaciją
Jau ne pirmą kartą komerciniai šalies bankai įspėja, kad gyventojams vertėtų mažinti vartojimo apimtis, gyventi pagal galimybes, nepirkti skolon, o esant galimybei – taupyti, trečiadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“."Vartojimas ir 2008 metais išliks viena iš ekonomikos plėtros varomųjų jėgų, - dienraščiui sakė "Hansabanko" finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas. - Vidaus vartojimą lemia optimizmas ir išaugusi perkamoji galia.
