Vilniuje penktadienį vykstančioje konferencijoje, kurią organizavo dešinioji koalicija „Vardan Lietuvos“, kalbėdamas finansų analitikas Gitanas Nausėda sakė, kad Lietuva nebankrutuos, tačiau sudėtingų sprendimų tikrai reikėsią.
Efektyvius sprendimus naują valdžią, pasak G. Nausėdos, priversiąs atrasti pats gyvenimas. „Kaip rodo patirtis, kuomet situacija tampa grėsminga, tos jėgos, kurios ateina į valdžią, imasi tikrai radikalių žingsnių, kartais ir nepopuliarių sprendimų, padedančių atstatyti pusiausvyrą. Visai nenoriu pasakyti, kad tai būtinai turėtų būti dešiniosios jėgos. Tiesiog pati savaime ekonominė situacija lemia tuos sprendimus“. – sakė G. Nausėda.
Pavyzdžių, pasak analitiko, tam esą nemažai, o ryškiausias – 2000-ųjų metų situacija, kai tokie sprendimai buvo vykdomi ir pakankamai efektyvūs.
Svarbu, pasak G. Nausėdos yra sugebėti apginti labiausiai pažeidžiamas žmonių grupes. „Grėsmių daugėja, to negalima neigti, ir ekonomikai lėtėjant valstybės finansai neišvengiamai patirs reikšmingų įtampų artimiausiais metais. Kartu daugėja reikalavimų iš įvairių socialinių grupių, nes turime susikaupusių joms skolų – daugelį metų nespręstų klausimų. Yra didžiulė neapmokėtų sąskaitų krūvelė ir ją apmokėti teks“, - akcentavo ekspertas.
G. Nausėda pabrėžė, kad reikia atsispirti pagundai didinti mokesčių tarifus krizės sąlygomis. Jis siūlė pirmiausia naikinti gausybę nelogiškų mokestinių lengvatų, ypač pridėtinės vertės mokesčių srityje.
Kalbėdamas apie valstybės išlaidas, G. Nausėda pareiškė, jog čia esama tikro klondaiko ir neigė argumentus, neva padidėjus mokytojų ar valstybės tarnautojų grupės atlyginimams, nebėra galimybių subalansuoti biudžeto. „Darbo užmokestis valstybės išlaidose sudaro nereikšmingą dalį“, – akcentavo G. Nausėda.
Jis taip pat pareiškė esąs įsitikinęs, kad „saulėlydžio komisijos“ ir kitokios išlaidų bei biurokratijos mažinimo iniciatyvos bus savaime efektyvios, kai privers pats gyvenimas. Kaip pavyzdį jis vėl nurodė aštuonerių metų senumo patirtį, kai pirmą kartą buvo efektyviai padirbėta šioje srityje.
G. Nausėda pabrėžė ir būtinybę indeksuoti labiausiai pažeidžiamų valstybės išlaikomų sluoksnių darbo užmokestį, bet siūlė neperkelti jo į privatų sektorių, kad įmonės galėtų išsaugoti lankstumą ir likti konkurencingos.
„Lito devalvacijos tikrai nebus“, - žurnalistų paklaustas užtikrino G. Nausėda.
Kitas ekonomistas – Raimundas Kuodis analizavo infliacijos veiksnius ir pareiškė, jog pajamų didėjimas ją lemia nereikšmingai. Ypač didelę įtaką – net iki penkiasdešimties nuošimčių – jai, pasak pranešėjo, daro maisto produktų brangimas. Ekspertas pažymėjo, kad jai įtaką daro ne tik globalūs procesai ir pasaulinės tendencijos maisto rinkoje, bet ir karteliniai susitarimai vietinėje rinkoje, neproporcingai didinantys įmonių pelnus.
Kaip kitą svarbų faktorių R. Kuodis nurodė elektros energijos brangimą, o štai naftos kainų brangimas didelės įtakos, anot jo, kol kas neturėjo, ką lėmė JAV dolerio silpnėjimas.
Nekilnojamojo turto kainų burbulas, pasak ekonomisto, taip pat reikšmingai prisidėjo prie kainų augimo, kaip ir darbo jėgos stoka bei augantys atlyginimai.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto direktorius Remigijus Šimašius ragino nebūtinai tikėti, kad sumažinus mokesčių tarifus būsią surinkta biudžeto lėšų, ir pateikė pavyzdžių, kad Lietuvoje jau yra buvę atvirkščiai. Be to, LLRI vadovas kritikavo valstybės veiksmus darbo rinkoje. „Televizija rodo, kaip kažkur provincijoje žmonės karpo snaiges iš popieriaus. Ar tai tokios užimtumo skatinimo programos, kurių mums reikia?“ – klausė R. Šimašius. Pasak jo, programos dabar, kai faktinės bedarbystės beveik nėra, liko tokios pačios nuo tų laikų, kai ji buvo rimta problema.
R. Šimašius ironizuodamas citavo ekonomisto M. Keyneso teiginį, kad reikalui esant, siekiant užimtumo, tinka ir organizuoti duobių iškasimą ir užkasimą. „Manau, kad vargu ar realybėje pritartume tokiai praktikai“, - sakė R. Šimašius
Konferenciją „Viešieji finansai: ar subankrutuos Lietuva“ organizavo dešinioji koalicija „Vardan Lietuvos“, kurią sudaro konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir jiems prijaučiantys nepartiniai piliečiai, tarp jų nemažai finansų bei ekonomikos ekspertų.
