Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
O ko dar tiketis po ilgai trukusio SSKP nomenklaturininku valdymo ?
Paskelbus balandžio mėn. infliacijos duomenis, pasipylė eiliniai infliacijos problemos ir epidemijos ,,užkalbėjimai“: ant bulvių žydėjimo tikrai sumažės.... tik ir toliau sparčiai skolinkitės iš bankų. Iš tų pačių bankų, kurie ir dalyvauja infliacijos sukėlime bei skatinime. Ir taip pat ant savo galvos...
Aišku: komentuoja bankų atstovai.
Eilinį kartą klaidinančiai teigiama, kad ,,pagrindiniai veiksniai, skatinantys infliacijos didėjimą – brangstantys maisto produktai ....‘ ir t. t. Bet čia pat paneigiama, kad tai nėra ,,pasaulinė“ ar ,,europinė“ problema, nes ten tokio, kaip pas mus, brangimo nėra.
Ir visiškai nutylima, kad tikroji infliacijos priežastis ir kilmė yra PINIGAI, pertekliniai PINIGAI, kurių buvimu intensyviai rūpinasi šalyje veikiantys bankai...
Juk visuose literatūros šaltiniuose INFLIACIJA apibrėžiama ne kaip vartojimo ar kitokių kainų didėjimas. INFLIACIJA – tai PINIGŲ nuvertėjimas, iššauktas jų PERTEKLIUMI, palyginti su prekių ir mokėjimų apyvartos poreikiais. Vartojimo ir kitokių kainų didėjimas yra PINIGŲ PERTEKLIAUS išdava bei pasekmės.
Per praėjusius po įstojimo į ES tris metus PINIGŲ pasiūla padidėjo dvigubai sparčiau nei augo ekonomika (BVP). Tai reiškia, kad, sparčiai didėjanti PINIGŲ pasiūla, buvo nepakankamai panaudojama ekonomikos efektyvumui didinti, spartesniam (adekvačiam) BVP kūrimui ir didinimui. Dėl to VARTOJIMO infliacija paspartėjo 31,5 karto, nacionalinė valiuta nuvertėjo du kartus.
Visiškai neteisingi teiginiai, kad bankai tiek sugriežtino paskolų teikimą, kad ,,paskolų išdavimo portfelis yra gerokai sumažėjęs...“. Štai LB statistika: vidaus kreditas 2007 IV ketv. padidėjo 6,0 %, šių metų I ketv. jau 6,2 %; suteiktų paskolų namų ūkiams sumos didėjo IV ketv. 9,3 %, I ketv. 5,5 %; skolinimas būstui įsigyti IV ketv. didėjo 9,9 %, I ketv. 6,3 %. Taigi, bankų skolinimas ne mažėja, gal tik kažkiek sulėtėjo jo didėjimo tempai.
PINIGŲ importas ir jų PASIŪLOS ženklus didėjimas nuo 2005 metų jau ,,įsuko“ infliacijos ir PINIGŲ nuvertėjimo spiralę: verslas džiaugiasi ,,didėjančiais“, bet infliaciniais, pelnais, Sodros ir Šalies biudžetai ,,sėkmingai“ vykdomi ir viršijami infliacijos išpūstomis įmokomis ir rinkliavomis, realiame ūkio sektoriuje vyksta intensyvus pinigų kiekio multiplikavimas (dauginimas).
Jei nebus padaryta reikšmingų sprendimų kardinaliam importuojamų PINIGŲ panaudojimo efektyvumui didinti, numatomas PINIGŲ pasiūlos didėjimas iki 2013-14 metų (papildomai dar iki 120 mlrd. Lt) ženkliai didins BENDRĄJĄ ir VATROJIMO infliaciją ir toliau mažins nacionalinės valiutos perkamąją galią. Susidarys rimtos prielaidos infliacijai peraugti į hiperinfliaciją, kurią tikrai lydės jau dabar prasidėjęs BVP nuolydis ir ekonomikos sąstingis, stagfliacija.
Kalbėti apie infliacijos lėtėjimą ar mažėjimą didėjant PINIGŲ pasiūlai ir, juo labiau – lėtėjant ekonomikos (BVP) augimui yra tiesiog savęs ir žmonių klaidinimas bei apgaudinėjimas.
Aišku: komentuoja bankų atstovai.
Eilinį kartą klaidinančiai teigiama, kad ,,pagrindiniai veiksniai, skatinantys infliacijos didėjimą – brangstantys maisto produktai ....‘ ir t. t. Bet čia pat paneigiama, kad tai nėra ,,pasaulinė“ ar ,,europinė“ problema, nes ten tokio, kaip pas mus, brangimo nėra.
Ir visiškai nutylima, kad tikroji infliacijos priežastis ir kilmė yra PINIGAI, pertekliniai PINIGAI, kurių buvimu intensyviai rūpinasi šalyje veikiantys bankai...
Juk visuose literatūros šaltiniuose INFLIACIJA apibrėžiama ne kaip vartojimo ar kitokių kainų didėjimas. INFLIACIJA – tai PINIGŲ nuvertėjimas, iššauktas jų PERTEKLIUMI, palyginti su prekių ir mokėjimų apyvartos poreikiais. Vartojimo ir kitokių kainų didėjimas yra PINIGŲ PERTEKLIAUS išdava bei pasekmės.
Per praėjusius po įstojimo į ES tris metus PINIGŲ pasiūla padidėjo dvigubai sparčiau nei augo ekonomika (BVP). Tai reiškia, kad, sparčiai didėjanti PINIGŲ pasiūla, buvo nepakankamai panaudojama ekonomikos efektyvumui didinti, spartesniam (adekvačiam) BVP kūrimui ir didinimui. Dėl to VARTOJIMO infliacija paspartėjo 31,5 karto, nacionalinė valiuta nuvertėjo du kartus.
Visiškai neteisingi teiginiai, kad bankai tiek sugriežtino paskolų teikimą, kad ,,paskolų išdavimo portfelis yra gerokai sumažėjęs...“. Štai LB statistika: vidaus kreditas 2007 IV ketv. padidėjo 6,0 %, šių metų I ketv. jau 6,2 %; suteiktų paskolų namų ūkiams sumos didėjo IV ketv. 9,3 %, I ketv. 5,5 %; skolinimas būstui įsigyti IV ketv. didėjo 9,9 %, I ketv. 6,3 %. Taigi, bankų skolinimas ne mažėja, gal tik kažkiek sulėtėjo jo didėjimo tempai.
PINIGŲ importas ir jų PASIŪLOS ženklus didėjimas nuo 2005 metų jau ,,įsuko“ infliacijos ir PINIGŲ nuvertėjimo spiralę: verslas džiaugiasi ,,didėjančiais“, bet infliaciniais, pelnais, Sodros ir Šalies biudžetai ,,sėkmingai“ vykdomi ir viršijami infliacijos išpūstomis įmokomis ir rinkliavomis, realiame ūkio sektoriuje vyksta intensyvus pinigų kiekio multiplikavimas (dauginimas).
Jei nebus padaryta reikšmingų sprendimų kardinaliam importuojamų PINIGŲ panaudojimo efektyvumui didinti, numatomas PINIGŲ pasiūlos didėjimas iki 2013-14 metų (papildomai dar iki 120 mlrd. Lt) ženkliai didins BENDRĄJĄ ir VATROJIMO infliaciją ir toliau mažins nacionalinės valiutos perkamąją galią. Susidarys rimtos prielaidos infliacijai peraugti į hiperinfliaciją, kurią tikrai lydės jau dabar prasidėjęs BVP nuolydis ir ekonomikos sąstingis, stagfliacija.
Kalbėti apie infliacijos lėtėjimą ar mažėjimą didėjant PINIGŲ pasiūlai ir, juo labiau – lėtėjant ekonomikos (BVP) augimui yra tiesiog savęs ir žmonių klaidinimas bei apgaudinėjimas.
Ir kaip tu ruosiesi ta darba pratesti? Seimo rinkimai vis tiek rudei, kam ji paleisti. Eiliniai reksniai mesijai, reikejo galvoti, kad vyko stojimo derybos su es
Aktyviai įsijungti į Socialdemokratų Sąjungos inicijuotą referendumą dėl Ignalinos AE II bloko darbo pratęsimo iki 2015m. ir tautai galimybės pačiai paleisti Seimą ir skelbti priešlaikinius rinkimus.Tik taip dar galima gelbėti padėtį.Informacija LSDS internetinėje svetainėje lsds.lt
REKLAMA
REKLAMA
Krizė pakeis šalies gyvenimą