Šalies ekonomistai ragina svarstyti, ar Lietuvai tikrai verta turėti beveik jokio valstybinio turto nebevaldančią Ūkio ministeriją. Tačiau Lietuvą po rinkimų greičiausiai valdys trijų ar keturių partijų koalicija, todėl galima tikėtis nebent naujos ministerijos įkūrimo.
"Ūkio ministerijos vaidmuo, kai įvyko privatizavimas ir buvo sukurta bendrovė LEO LT, tampa neaiškus, - "Verslo žinioms"sakė SEB prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. - Nekalbu apie tai, kad ministeriją būtina panaikinti, bet akivaizdu, kad tai vienas iš galimų optimizavimo taikinių."
Idėja naikinti Ūkio ministeriją nėra nauja. Dienraščio duomenimis, kai kurie aukšti šalies pareigūnai Gediminui Kirkilui formuojant Vyriausybę siūlė jam Susisiekimo bei Ūkio ministerijas sujungti į vieną ir pavadinti naują darinį Infrastruktūros ministerija.
Anot G. Nausėdos, dabar viena iš pagrindinių Ūkio ministerijos funkcijų - skatinti investicijas Lietuvoje, bet su šia užduotimi ministerija nesusitvarko. Vien Investicijų skatinimo programos nesugebama parengti jau keletą metų, o ką jau kalbėti apie konkrečių priemonių įgyvendinimą.
"Ūkio ministerijoje kuriami dokumentai dėl dokumentų. Daug gražių, tuščių žodžių, už kurių nėra konkrečių sprendimų, - teigia G. Nausėda. - Bet ministerija neturi tapti vienintele tokių dokumentų rengimo institucija. Gal su tuo geriau susidorotų kitos institucijos? Pagaliau, gal daugiau svorio reikėtų suteikti Lietuvos ekonominės plėtros agentūrai? Reikia arba iš esmės keisti ministerijos veiklos praktiką, veiklos standartus, arba imtis radikalesnių priemonių. Dabartinė padėtis netenkina ne tik investuotojų, verslininkų, bet ir pačios ministerijos vadovų."
Pasak dienraščio, ūkio ministras Vytas Navickas nenori sutikti, jog būtų galima svarstyti galimybę panaikinti jo vadovaujamą ministeriją arba bent jau peržiūrėti jos funkcijas. Jis kategoriškai atmeta G. Nausėdos argumentus, jog, be valstybinio turto valdymo, Ūkio ministerija praktiškai neturi realių funkcijų.
"Ūkio ministerija niekada nebuvo tik įmonių valdymo ministerija, bet ir kitų funkcijų vykdytoja. Jos pagrindinis - vaidmuo ne įmonių valdymas, o teisinių-ekonominių sąlygų rengimas atskirų sektorių veiklai. Tie sektoriai įvairūs - smulkus ir vidutinis verslas, ES struktūrinė parama, vidaus rinkos funkcionavimas, energetikos sektorius, - sako V. Navickas. - Vienos ar kitos įmonės išėjimas iš Ūkio ministerijos reguliavimo srities nesumažina ministerijos vaidmens."
Be to, pasak ministro, Ūkio ministerija, nors ir nebedirba "Lietuvos energijoje", dabar per LEO LT yra atsakinga ir už Rytų skirstomuosius tinklus, ir už VST darbą. Taip pat esą ant ministerijos pečių gula didelė dalis rūpesčių dėl naujos atominės elektrinės statybų, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo koordinavimas.
"Yra ir daug darbų, susijusių su įstatymų kūrimu. Ir čia ministerijos niekaip negali nustumti į šoną", - nurodo V. Navickas.
Tuo tarpu Lietuvos laisvosios rinkos instituto asocijuota ekspertė Rūta Vainienė pabrėžia, jog tokia užduotis būsimai koalicinei Vyriausybei visiškai nereali.
"Būsimoji Vyriausybė gali turėti paskatų ne sumažinti ministerijų skaičių, o tik jį padidinti, nes kėdžių dalybos koalicinėje Vyriausybėje - esminis dalykas", - apibendrina ji.
Jos žodžiais, nėra racionalu, kai kiekviena ūkio šaka turi savo ministeriją. R. Vainienės nuomone, į vieną ministeriją galėtų būti sujungtos Ūkio, Susisiekimo, Aplinkos bei Žemės ūkio ministerijos. Į vieną žinybą galima taip pat sujungti Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijas.
"Tačiau jos yra, nes kažkada reikėjo postų, o apie efektyvumą niekas negalvojo", - apibendrina pašnekovė.
"Postų klausimas daugiapartinėje koalicijoje svarbesnis negu tuomet, kai koalicija vienpartinė", - pritaria politologas Algis Krupavičius, Kauno technologijos universiteto profesorius.
Tačiau A. Krupavičius linkęs manyti, jog ministerijų skaičius ateinančius ketverius metus nesikeis, o visi siūlymai steigti naujas ministerijas taip ir liks tik idėjomis.
Ekspertų samprotavimus patvirtinta dabar opozicinėms partijoms atstovaujančių buvusių ūkio ministrų Eugenijaus Gentvilo bei Kęstučio Daukšio pasvarstymai. Nė vienas jų neabejoja, kad Ūkio ministerijos atliekamas funkcijas galima būtų audituoti, tačiau purtosi minties, kad ši institucija galėtų būti panaikinta.
