„Naujausi gyventojų būsto įsigijimo lūkesčių tyrimai neleidžia prognozuoti greito būsto rinkos atsigavimo“, – sako didžiausio Lietuvoje SEB banko analitikai.
Tikisi mažesnių kainų
SEB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa parodė, kad tik mažiau nei 10 proc. šalies gyventojų ketina per artimiausius metus įsigyti būstą. Didesnė dalis respondentų tikisi, kad būsto kainos ateityje sumažės, o svarbiausiomis to priežastimis vadina didelę infliaciją, lėtai augančias realias pajamas ir griežtesnes kreditavimo sąlygas.
„Apklausos rezultatai iš esmės patvirtino teiginį, kad nekilnojamojo turto rinkos nuosmukis yra ne kažkokio išorės „užkrato“, o blogėjančios Lietuvos makroekonominės situacijos ir namų ūkių finansinės padėties pasekmė“, – sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Tyrimas parodė, kad tik 4 proc. apklaustųjų yra tvirtai pasiryžę per artimiausius 12 mėnesių įsigyti naują arba kitą būstą, o 5 proc. atsakė „greičiau taip“.
Pasak SEB analitikų, gyventojų atsakymas į klausimą dėl būsto kainų pokyčių per artimiausius metus yra vienareikšmis ir nedžiuginantis nekilnojamojo turto pardavėjų: 23 proc. respondentų mano, kad kainos mažės iki 10 proc., 16 proc. nurodė jas sumažėsiant 10-20 proc., o 7 proc. – net daugiau kaip 20 proc.
Prognozuoja 15 proc. mažėjimą
Kita vertus, atsirado 2 proc. optimistų, besitikinčių kainų kilimo daugiau kaip 20 proc., 4 proc. respondentų nuomone, jos didės 10-20 proc., 13 proc. laukia jų padidėjimo iki 10 proc. Gana daug – beveik ketvirtadalis – apklaustųjų galvoja, jog kainos per artimiausius metus išliks maždaug tokios pat kaip dabar.
Anot G. Nausėdos, tokia gyventojų nuotaika iš esmės atitinka ekonomikos ekspertų prognozes. Apytiksliai įvertinus gyventojų apklausos rezultatų aritmetinį svertinį vidurkį, prognozuojamas būsto kainų sumažėjimas apie 10 proc. „Kai kurių kraštutinį požiūrį atstovaujančių analitikų nuomone, būstas Lietuvoje gali atpigti net 30-40 proc., tačiau mes prognozuojame kainų sumažėjimą iki 15 procentų“, – sako G. Nausėda.
SEB banko užsakymu atliktas tyrimas taip pat atskleidė, kad aukštąjį arba nebaigtą aukštąjį išsilavinimą turintieji respondentai neprognozavo dabartinėmis sąlygomis vargiai įmanomo kainų didėjimo daugiau kaip 20 proc., tuo tarpu net 60 proc. (kur kas daugiau nei kitose grupėse) tikėjosi kainų sumažėjimo.
Tiki objektyviomis priežastimis
Net 34 proc. gyventojų svarbiausia tolesnio nekilnojamojo turto pigimo priežastimi nurodė infliaciją, 20 proc. – dėl lėtą pajamų augimą ir nedarbą, 19 proc. – griežtinamas bankų kreditavimo sąlygas bei kylančias palūkanų normas.
Pasak SEB analitikų, netikėtai mažai – tik 10 proc. – apklaustųjų mano, kad kainų mažėjimą lems gyventojų lūkesčiai dėl būsto pigimo ir sąmoningas delsimas jį pirkti. Taigi absoliuti respondentų dauguma grindžia nekilnojamojo turto rinkos pokyčius objektyviomis priežastimis ir tik dešimtadalis linkę įžiūrėti psichologinio veiksnio svarbą.
G. Nausėdos nuomone, tai rodo, kad „prieš vėją nepapūsi“ ir fundamentalių tendencijų nepergalėsi, tačiau palyginti silpnas lūkesčių poveikis teikia vilčių statybų bendrovėms ir nekilnojamojo turto plėtotojams pagyvinti būsto pardavimą kainų nuolaidomis.
Šiuo metu ne vienas rinkos dalyvis skundžiasi, jog nuosaikios kainų nuolaidos, visuotinai įsikerojus kainų kritimo lūkesčiams, neduotų jokio rezultato, nes potencialūs pirkėjai nepultų pirkti būsto ir lūkuriuotų naujų pardavėjo „dovanų“.
