Valdančiąją koaliciją formuojančios keturios partijos - Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Tautos prisikėlimo partija (TPP), Liberalų sąjūdis ir Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) - vakar visą dieną sprendė „proporcijų ir atsakomybės“ reikalus. Paprasčiau - derėjosi, kurie partneriai kokius postus užims.
Nesklandumų kilo dėl Seimo pirmininko posto - jo pageidavo tiek Arūno Valinsko vadovaujama partija, tiek Eligijaus Masiulio vedamas Liberalų sąjūdis.
Koalicijos partneriai derybų įkarštyje net buvo padarę trumpą pertrauką, per kurią Liberalų sąjūdis atskirai derėjosi su TPP, tačiau galutinio sprendimo politikai per pietus nepriėmė.
TS-LKD lyderis ir būsimasis premjeras Andrius Kubilius siūlė Seimo pirmininko postą užimti rotacijos būdu - iš pradžių Seimui galėtų vadovauti parlamentaro duonos jau ragavęs E.Masiulis, vėliau šį postą užleistų A.Valinskui.
Dalijantis vietas ministrų kabinete, nors dabar yra 13 ministerijų, derybose iš viso skaičiuojama 14 postų, nes koalicijos partneriai sutarė, kad reikia reorganizuoti Ūkio ministeriją ir sukurti Energetikos. Buvusi Ūkio ministerija kuruotų užsienio investicijų pritraukimą, inovacijų plėtrą, jai tikriausiai būtų priskirta dalis dabartinės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos funkcijų.
Per dieną vykusias derybas kalbėta, kad TS-LKD atitektų premjero kėdė ir 7 postai Vyriausybėje: Finansų, Ūkio, Užsienio reikalų, Krašto apsaugos, Žemės ūkio, Socialinių reikalų ir darbo ministerijos bei Vidaus reikalų arba Energetikos ministerijos.
TPP tikėjosi gauti 4 vietas ir pretendavo į Teisingumo, Vidaus reikalų, Aplinkos, Sveikatos apsaugos arba Kultūros ministerijas. Jeigu jiems atitektų Seimo pirmininko postas, Vyriausybėje TPP galėtų likti 3 vietos.
Liberalų sąjūdis turėtų 2 ministerijas. Liberalai pretendavo į Švietimo ir mokslo, Susisiekimo, Aplinkos, Vidaus reikalų, Sveikatos apsaugos ir Krašto apsaugos ministerijas. Partija, kaip minėta, norėjo ir Seimo pirmininko posto.
Preliminariai LiCS turėjo atitekti 2 ministerijos. Ši partija norėjo būti atsakinga už Vidaus reikalų, Aplinkos ministerijų darbą, tačiau nuolat kintant derybų situacijai kaip prioritetai buvo skelbiamos Susisiekimo, Kultūros arba Ūkio ministerijos.
Primename, kad TS-LKD frakcija parlamente turės 44 (45) vietas, TPP - 18, Liberalų sąjūdžio - 11, o LiCS - 9 vietas (8 laimėtos partijos ir 1 „nepriklausomo“ kandidato Valdemaro Valkiūno). Koalicija gali turėti 83 balsų daugumą iš 141.
Ministrų dėlionės
Vakar po pietų derybų raundo pradėjo aiškėti, kas galėtų imtis vadovauti ministerijoms. Aplinkos ministru buvo skelbiamas LiCS lyderis Artūras Zuokas, krašto apsaugos - TS-LKD vicepirmininkė Rasa Juknevičienė, sveikatos apsaugos - gydytojas Dainius Pūras, švietimo ir mokslo - LS vicepirmininkas Gintaras Steponavičius, teisingumo - teisės prof. Vytautas Nekrošius, žemės ūkio - konservatorius Kazys Starkevičius.
Tačiau šiose dėlionėse, kaip pažymėjo ne vienas potencialus kandidatas, dar keletą dienų gali išlikti nežinomųjų ar įvykti pasikeitimų. Pavyzdžiui, į ūkio ministro postą realiai pretenduoja tiek buvęs vienadienis premjeras Albertas Šimėnas, tiek buvęs Panevėžio meras Vitas Matuzas. Neaišku, ar Finansų ministerijai sutiktų vadovauti Raimundas Kuodis, Algis Šemeta ar Gitanas Nausėda, šiuo metu užimantys solidžius postus valstybės tarnyboje ar privačiose struktūrose.
Naujojo užsienio reikalų ministro paskyrimas priklausys ir nuo prezidento valios. Tai leido suprasti A.Kubilius, kuris pagal Konstituciją yra atsakingas už šalies užsienio politiką.
Vakar buvo neatmetama galimybė, kad užsienio reikalų ministru taps karjeros diplomatas - dabartinis ministerijos valstybės sekretorius Deividas Matulionis, dirbęs A.Kubiliaus patarėju, kai šis pirmą kartą buvo premjeras 1999-2000 metais. Anksčiau minėta konservatorių garbės pirmininko europarlamentaro Vytauto Landsbergio kandidatūra esą netinka nei A.Kubiliui, nei V.Adamkui. Minima ir parlamentaro Audroniaus Ažubalio pavardė. Liūdnas vakar po Seimą vaikštinėjo konservatorių parlamentaras ir režisierius Julius Dautartas, kuriam, regis, „nuplaukė“ kultūros ministro postas.
R.Juknevičienė vakar dar nebuvo apsisprendusi, kam - Krašto apsaugos ministerijai ar Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui - ji labiau norėtų vadovauti.
Vakar buvo pasklidusios kalbos, kad keturių koalicija gali sumažėti iki trijų sąjungos, nes LiCS lyderis A.Zuokas esą kelia neįgyvendinamas sąlygas. Juolab kad ir likusių koalicijos partnerių balsų užtenka parlamentinei daugumai (be LiCS, koalicija turėtų 74 balsus). Tačiau konservatorių derybininkai buvo gerokai nustebinti A.Valinsko įžūloko tono kalbantis su A.Zuoku. Nutarta, kad liberalcentristus saugiau ir stabiliau būtų priglobti po koalicijos sparnu.
Kur dėti „valstybininkus“?
Šis klausimas, kaip ir diskusijos, ką veiks vadinamasis valstybininkų ideologinis vadovas, dabartinis premjero G.Kirkilo patarėjas Albinas Januška vakar taip pat buvo gyvai aptariamas. Šias kalbas ypač suaktyvino tai, kad užvakar neoficialioje aplinkoje buvo susitikę konservatorius Rimantas Dagys ir VSD pareigūnas Audrius Penkauskas. Manoma, kad ištirtų, kokių veiksmų ketina imtis didelę įtaką įgiję konservatoriai. Vakar A.Kubilius ir R.Dagys, klausiami, ką darys su A.Januška, vienbalsiai atsakė: „Gyvensime.“ Į klausimą: „Ar kartu?“, atsakymo LŽ nesulaukė.
Susitarti nepavyko
Ketvirtą valandą popiet vėl susitikę partijų derybininkai jokių konkrečių sprendimų dėl ministrų postų pasiskirstymo nepateikė. A.Kubilius tvirtino, kad „matematika yra matematika“, todėl esą žurnalistai patys gali suskaičiuoti, kuriai partijai kiek postų atiteks. „Per derybas dar nieko neišsiderėjome, kadangi kol kas nėra aiškios kvotos“, - aiškino E.Masiulis. Tik per šiandien vyksiančias tolesnes derybas tikimasi apsispręsti dėl konkretaus ministrų postų skaičiaus.
Pagrindinis nesutarimo objektas - Seimo pirmininko postas. Klausiamas, kam jis galėtų atitekti, E. Masiulis teigė, kad „išsiskyrė nuomonės“.
Rimantas Varnauskas
