Jau ne pirmą kartą komerciniai šalies bankai įspėja, kad gyventojams vertėtų mažinti vartojimo apimtis, gyventi pagal galimybes, nepirkti skolon, o esant galimybei – taupyti, trečiadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.
"Vartojimas ir 2008 metais išliks viena iš ekonomikos plėtros varomųjų jėgų, - dienraščiui sakė "Hansabanko" finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas. - Vidaus vartojimą lemia optimizmas ir išaugusi perkamoji galia."
Jeigu remtumėmės vien ekonomikos teorija, pagal kurią didėjanti infliacija skatina vartojimą, nes litas šiandien yra vertingesnis negu rytoj, žmonės Lietuvoje nenustotų pirkę.
Tačiau pastaruoju metu gyventojų optimizmą sumenkino pirmo būtinumo prekių brangimas ir infliacija apskritai.
T. Andrejausko vertinimu, mažėjantis ekonominių vertinimų rodiklis turi teigiamą atspalvį. "Nors vartojimas nemažės, jo didėjimo tempai lėtės, kai kuriais atvejais jau lėtėja, o tai reiškia, kad galima išvengti ekonomikos perkaitimo", - sakė jis.
SEB Vilniaus bankas teigia, kad produktų ir paslaugų kainos ir ateityje kils, viena iš priežasčių - didėjantys atitinkami verslininkų ir gyventojų lūkesčiai.
Komerciniai bankai prognozuoja, kad atlyginimai kitais metais neturėtų nustoti didėję, tačiau to realiai galime ir nepajusti dėl kylančių kainų.
"Hansabanko" analitikų skaičiavimais, kitąmet piniginės kiekvieną mėnesį pastorės apie 10,5 procento.
Gitanas Nausėda, SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas, taip pat teigia, kad atlyginimai kitąmet sparčiai nebedidės. Pasak jo, atsižvelgiant į kylančias kainas, kitais metais Lietuvos gyventojų atlyginimai realiai didės apie 8-9 proc., 2009 metais - apie 9 procentus.
Pasak eksperto, įsitvirtinus kainų didėjimo lūkesčiams, darbo užmokestis ir kainos kyla spirale.
"Kai kurie žmonės ne be pagrindo skundžiasi, kad atlyginimas padidėjo ne tiek, kiek infliacija, arba apskritai nepadidėjo. Tai, kad vidutiniškai realūs atlyginimai artimiausiais metais nors ir lėčiau, bet kils, dar nereiškia, kad absoliučiai visi gaus didesnius atlyginimus", - kalbėjo G. Nausėda.
Jo tvirtinimu, darbuotojai nori, kad jiems būtų kompensuotas ne tik pinigų perkamosios galios sumažėjimas praeityje, bet ir numatoma infliacijos žala iki kito atlyginimų pakėlimo.
"Mūsų visuomenėje vadinamasis pinigų iliuzijos reiškinys yra beveik visiškai sunykęs, t. y. retai sutiksi žmogų, kuris tikėtų, kad 100 litų "svoris" šiandien yra toks pat kaip prieš pusmetį", - sakė G. Nausėda.
