Pasaulinė finansų krizė ir lėtėjanti Lietuvos ekonomika įkvepia gandų kūrėjus. Vienus gandus diktuoja baimė, kitus - noras manipuliuoti lengvatikiais, rašo savaitraščio „Veidas“ žurnalistė Milda Augustinaitytė.
Gandai pražūtingiausi bankininkystės verslui. Prieš penkerius metus dėl jų itin nemalonias pasekmes patyrė SEB bankas, o dabar gandais aplipo ką tik pavadinimą į „Swedbank“ pakeitęs „Hansabankas“. Tik šį kartą gandai platinami rafinuočiau ir kitais kanalais, daugiausia per internetą. Tarkime, vien spalio mėnesį internete paskelbta keliolika neramių pranešimų: „Swedbank“ patiria sunkumų“, „Švedijoje netyla kalbos apie galimas problemas „Swedbank“ viduje“, „ši žinia atkeliavo iš Estijos“, „Žemaitijoje jau daugelis žino, kad bankrutuoja „Swedbank“, „stambios kompanijos iš „Swedbank“ perkelia savo sąskaitas į kitus bankus“ ir t.t.
„Gandų genezė turi vieną bendrą bruožą - neįmanoma nustatyti pirmojo gandonešio, paleidusio dezinformaciją į apyvartą“, - pastebi ekonomistas dr. Gitanas Nausėda.
Nors bankai, taip pat ir „Swedbank“, gandų nekomentuoja, tokie ir panašūs incidentai bankams reiškia didelius nemalonumus ir nuostolius. Juk dėl gandų prarandami klientai, o kartais jie netgi gali sukelti paniką.
2003 m. taip atsitiko jau minėtame SEB. Tuomet, atrodo, dėl nekaltos klaidos viename banko pranešime Lietuvoje kilo panika. Priminsime, jog tame pranešime tuometis Vilniaus banko vadovas Julius Niedvaras buvo įvardytas „laikinai einančiu banko vadovo pareigas“. Po to pasipylė gandai ir prasimanymai, kad banko padėtis esanti prasta. Spaudoje vėliau pasirodė ir skaičių, kad per tą mėnesį, kai vyko skandalas, bankas galėjo prarasti apie 20 mln. litų indėlių.
„Bankų sektorius itin jautrus. Jam atsiliepia gandai ne tik apie blogą vieno ar kito banko padėtį, bet net ir apie bendrą ekonominę padėtį“, - tvirtina Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
Baudos už manipuliavimą informacija
Be bankų, gandams taip pat itin jautrios įmonės, įtrauktos į vertybinių popierių biržų sąrašus. „Finansų rinkose sprendimai grindžiami informacija, ir tik informacija. Milžiniška jos paklausa leidžia plisti gandams, nes neoficialiai informacijai patikrinti dažniausiai trūksta laiko. O neatsilikti ir aplenkti kitus investuotojus -norisi“, - pasakoja Vertybinių popierių komisijos pirmininko pavaduotojas Vilius Šapoka.
Finansų rinkose gandai paprastai gyvuoja palyginti trumpai, tačiau ir jie gali padaryti daug žalos tiek investuotojams, tiek pačiai bendrovei, jos reputacijai. Kita vertus, pasak V.Šapokos, Lietuvoje finansų rinkos dar nėra tokios išplėtotos kaip užsienyje, tad ir nuostolių dėl gandų lietuviai patiria mažiau nei užsieniečiai.
Beje, kartais investuotojai neatsispiria pagundai manipuliuoti informacija, nors tai ir draudžiama. Tad Vertybinių popierių komisija kasmet skiria po keletą baudų, o prokurorai kasmet iškelia po keletą bylų už neleistiną gandų skleidimą, manipuliavimą informacija ir rinka.
Gandai ir nuostoliai
Bjauriausiais verslininkai vadina ilgai sklandančius neigiamus gandus. Būtent dėl jų verslininkai patiria didžiausių nuostolių.
„Kiekviena reklama yra reklama, gera ji ar bloga. Tačiau kai gandų skleidimas jau tampa sistema, tęsiasi keletą metų turint tikslą užvaldyti turtą, pavyzdžiui, kaip atsitiko pas mus, tai jau tampa dramatiškai blogai“, - pasakoja verslininkas Gintautas Remeika.
Jis kadaise su buvusiu verslo partneriu Algiu Mažeika valdė restoranų tinklą „Bernelių užeiga“. Konfliktas įsiplieskė prieš ketverius metus ir tapo tikru karu. O vieši akcininkų apsimėtymai kone kriminalinio pobūdžio kaltinimais ir šiandien vis dar velkasi paskui.
G.Remeika sako neskaičiavęs, kiek nuostolių jo verslui padarė gandai. „Kokia prasmė? Tarsi kažkas grąžinti galėtų, - sako verslininkas ir filosofiškai palygina: - Kam skaičiuoti danguje paukščius, jie skrenda ir gyvena savo gyvenimą. O nuostoliai yra gyvenimas“.
Svarbiausia gandą sunaikinti
Nuo konflikto ir gandų skleidimo trukmės gali priklausyti verslo sėkmė. Tokios nuomonės laikosi „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus. Jam pavyko išvengti gandų slogučio. „Neilgai ta istorija truko, tad verslui daug įtakos neturėjo“, - šiek tiek pamąstęs tarstelėjo D.Mockus, kai „Veidas“ pasidomėjo, kaip jo verslas reagavo į viešą konfliktą su vienu „VP dešimtuko“ atstovų Žilvinu Marcinkevičiumi. (Šis televizijos laidoje išdėstė mintį, esą nacionalinio investuotojo žlugdymo planai buvo parašyti ir sudėlioti D.Mockaus verslo kompanijose. Po to D.Mockus nusprendė teisme įrodyti, kad tai netiesa.)
Vis dėlto „MG Baltic“ advokatas Romas Raulynaitis pridūrė, kad pinigais garbei padarytos žalos nepamatuosi: „Visuomenės nuomonė labai svarbi, todėl ir siekėme, kad ta informacija būtų paneigta“.
„Norfos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis taip pat įsitikinęs, kad įmonės pelnas ar nuostolis, patirtas dėl gandų, dažniausiai priklauso nuo to, kokio lygio ir dydžio paskleista klaidinga informacija. Pats D.Dundulis dėmesio į gandus dažniausiai nekreipia. Komentuodamas nedidelį incidentą, kai buvo pasirodžiusi klaidinga informacija, neva „Rimi Lietuva“ nupirko „Norfos mažmeną“, jis pasakė: „Žmonėms, kuriems tokie sandoriai nesvarbūs, nebus reikšminga ir ši informacija. O kam aktualu, patys žino, kad tai nesąmonė“.
Kita vertus, „Norfos mažmena“ į šiuos gandus reagavo aktyviai, greitai išplatindama informacijos paneigimą.
Geroji gando pusė
Kartais klaidinga informacija gali duoti net šiokios tokios naudos. Stai prieš dvejus metus Druskininkų vandens parkas iškilmingai atšventė viso komplekso atidarymą. Bet neilgai trukus pasklido žinia, kad parkas uždaromas. „Iš tikrųjų gandai sklido sugedusio telefono principu. Uždarytas buvo ne parkas, o tik vienas iš šešių nusileidimo kalnelių“, - prisimena Druskininkų vandens parko atstovė ryšiams su visuomene Diana Rakauskaitė.
Tačiau sklisdama ši informacija virto beveik sensacingu pranešimu. „Suprantama, žinios turinys nebuvo teigiamas“, - komentuoja D.Rakauskaitė.
Parko darbuotojams reikėjo gaišti laiką, neigti klaidingą informaciją ir pasistengti ištaisyti padėtį. Įmonei teko išleisti pinigų papildomai reklamai, kuria buvo siekiama pasakyti, kaip yra iš tikrųjų. „Kita vertus, kai informacija perduodama iš lūpų į lūpas, tai didina įmonės žinomumą. Lankytojų srautas parke išliko didelis. Tuo metu žmonės labai domėjosi, skambino ir klausinėjo apie parko veiklą“, - sako Druskininkų vandens parko atstovė.
Kadangi sklindantys gandai gali turėti ir privalumų, ir trūkumų, didžiausias galvos skausmas vadovams - kaip suvaldyti padėtį, kad trūkumai taptų privalumais ir įmonės gautų naudos. „Gandai naudingiausi viešųjų ryšių tikslams“, - tokį vertinimą išgirdome iš daugelio kalbintų įmonių atstovų.
„Tiesa, pats žodis „gandas“ turi neigiamą atspalvį, todėl kompanijos, skleidžiančios apie save gandus, nieko gero nelaimės, - sako viešųjų ryšių kompanijos „Consensus PR/Action Global Communications“ direktorė Inga Mališauskaitė. - „Legendos“ -daug gražesnis žodis. Visos senas verslo tradicijas puoselėjančios kompanijos turi daug metų puoselėjamų legendų-istorijų. Jos sukuria kompanijoms pridėtinę vertę, didina pasitikėjimą ir domėjimąsi jomis“.
Tačiau I.Mališauskaitė įspėja, kad jokia kompanijos legenda nepadidins apyvartos, jeigu istorija bus tik „euforijos debesėlis“, nepagrįstas apčiuopiamais kokybiškais produktais.
Šių metų skandalai užsienyje
Šiandien pasaulyje gandai sklando apie milijonus kompanijų. Itin stipriai nepasisekė amerikiečių „United Airlines“. Dėl klaidingos informacijos, skelbiančios, kad įmonė - prie bankroto ribos, kompanijos akcijos rugsėjo pradžioje smuko net 75 proc. Dėl to skrydžių kompanija laikinai sustabdė prekybą akcijomis. Tiesa, pati „United Airlines“ paneigė gandus apie gresiantį bankrotą. Ji nurodė, kad interneto laikraštis, paskelbęs klaidingą žinią, rėmėsi 2002 m. informacija, kada iš tikrųjų buvo kreiptasi dėl kreditorių apsaugos. Kita amerikiečių kompanija „Chrysler“ šiemet irgi grūmėsi su gandais apie artėjantį savo bankrotą. Koncernas juos neigė įrodinėdamas, kad jo sąskaitose pinigų netrūksta. Spekuliacijos „Chrysler“ padėtimi prasidėjo tada, kai kompanija ėmė naudotis 2 mlrd. JAV dolerių kredito linija.
Nepasitvirtinę gandai
• 2003 m. dėl klaidos informaciniame pranešime pasklido prasimanymai, kad tuomečio Vilniaus banko finansinė padėtis - prasta.
• 2005 m. buvo pasirodžiusi klaidinga informacija, kad „flyLAL“ ketina skelbti bankrotą.
• 2007 m. buvo pasklidę gandų, kad „Rimi Lietuva“ perka „Norfos mažmeną“. Ši gandus paneigė.
• 2008 m. „Omnitel“ oficialiai paneigė tinklaraštininkų paskleistus gandus, esą bendrovę nupirko vienas stambiausių Rusijos mobiliojo ryšio operatorių „Mobile TeleSystems“.
