Didžiausio Lietuvoje SEB banko analitikai naujausioje SEB banko paskelbtoje „Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje“ patikslino kai kurių šalies ekonominių rodiklių prognozes. 2009 m. prognozuojama BVP plėtra buvo sumažinta nuo 5 iki 4 proc., tuo tarpu 2008 m., 2009 m. ir 2010 m. fiskalinio deficito rodikliai padidinti po 0,5 proc. punkto iki atitinkamai 1,5 proc., 1,5 proc. ir 2 proc. BVP. SEB banko analitikų nuomone, dėl rūsčios ekonominės realybės ir valstybės biudžeto vykdymo problemų po šį rudenį įvyksiančių Seimo rinkimų naująją vyriausybę formuosiančioms partijoms gali tekti „pamiršti“ ne vieną priešrinkiminį pažadą.
„Šiais ir kitais metais stokosime gerų ekonominių naujienų tiek šalyje, tiek užsienyje. Nors vidutinė naftos kaina 2008 m. pabaigoje ir vėliau bus gerokai mažesnė nei dar neseniai buvome įpratę matyti, atitinkamą degalų pigimą Lietuvoje iš dalies stabdys lito atžvilgiu brangstantis JAV doleris“, – pristatydamas jau 33-ąjį „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ leidinį sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Pasak analitiko, Europos Sąjungos ir ypač euro zonos ekonomika žengia į sąstingio stadiją, todėl Lietuvos gamintojams ir vežėjams bus sudėtinga konkuruoti šioje svarbioje eksporto rinkoje. „Euro zonos ir JAV ekonomika turėtų pradėti lipti iš „duobės“ kitų metų pabaigoje, tačiau šį neabejotinai teigiamą veiksnį Lietuvoje bent iš dalies užgoš tikėtinas Ignalinos atominės elektrinės uždarymas ir elektros kainos padvigubėjimas“, – sakė G. Nausėda.
Anot SEB analitikų, pastaruoju metu tam tikrų eksporto diversifikavimo galimybių teikė Rusijos ir kitų NVS valstybių rinka, tačiau po Gruzijos konflikto ji tapo labai priklausoma nuo Rusijos politikų sprendimų ir todėl sunkiai prognozuojama. Tokiomis aplinkybėmis, verslui gyvybiškai būtina skverbtis į naujas, ligi šiol menkai pažįstamas Lotynų Amerikos, Persijos įlankos, Pietryčių Azijos rinkas, o tam reikalingos kur kas didesnės ekonominės diplomatijos pastangos.
Ekspertų teigimu, nors ir būtų itin sudėtinga, artimiausiais metais tikslinga sumažinti gyventojų pajamų mokesčio naštą, skatinant optimistiškesnius namų ūkių lūkesčius ir aktyvesnį vartojimą. G. Nausėdos nuomone, siekiant socialiai atsakingo šios problemos sprendimo, geriau padidinti jau porą metų „įšalusį“ 320 litų lygio neapmokestinamąjį pajamų dydį nei mažinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą. „Būtų idealu įgyvendinti ir viena, ir kita, tačiau šiuo metu tai vargu ar būtų realu“, – sakė G. Nausėda. Anot eksperto, šaltiniai GPM naštai sumažinti daugelio Lietuvos ekonomistų yra nurodyti jau seniai – tai PVM lengvatų naikinimas, valdžios aparato mažinimas ir efektyvumo didinimas.
Pasak G. Nausėdos, prošvaisčių kol kas nematyti ir šalies nekilnojamojo turto rinkoje. „Kuomet 2007 metais pranašavome nekilnojamojo turto bumo pabaigą, įsivaizdavome, kad rinkos nuosmukis gali užtrukti“, – teigė G. Nausėda. Kita vertus, pasak analitiko, visiškai nebūtinai NT kainos privalo kristi lygiai tiek pat laiko, kiek smuks ekonomika. „Visų kitų prekių kainoms ir nominaliam darbo užmokesčiui kylant sparčiais tempais, absoliutus būsto kainų mažėjimas lemia daug spartesnį kainų proporcijų atsistatymą nei nulinės infliacijos sąlygomis“, – sakė analitikas. G. Nausėdos nuomone, daug kas priklausys ir nuo nekilnojamojo turto pardavėjų elgesio. „Jei jie desperatiškai stengsis paslėpti kainų kritimą įvairiomis natūrinėmis dovanomis ir trukdys kainoms atlikti signalinę funkciją, pirkėjas toliau lauks rimtesnių kainų nuolaidų, taigi ir pasiūlos bei paklausos prisitaikymo procesas bus skausmingesnis. Kad ir kaip bebūtų, būsto kainų kritimas užtruks trumpiau nei sandorių atgijimas“, – teigė G. Nausėda. Eksperto nuomone, dėl sudėtingos ekonomikos būklės pasiekti 2006-2007 m. įprastą sandorių užmojį gali nepavykti bent 2-3 metus.
