Didesnė finansinė laisvė. To dirbantys šalies gyventojai tikėjosi Lietuvai stojant į Europos Sąjungą. Tačiau šiuo metu daugeliui kainų augimo našta yra sunkesnė nei pilnėjanti piniginė.
Teigiama, kad emigracija ir lėčiau nei atlyginimai augantis darbo našumas - priežastys, dėl kurių vis kyla kainos. Profesinių sąjungų atstovai tvirtina, kad prieš Lietuvai įstojant į ES žmonės tikėjosi kur kas didesnio darbo užmokesčio augimo nei jis realiai didėjo.
Uždirba per mažai
Pasak Artūro Černiausko, Lietuvos profesinių sąjungų pirmininko, Lietuvoje šiuo metu matome tik sparčiai kylančias kainas, o pagal darbo užmokestį velkamės ES uodegoje. Taigi, gyventojai, ypač gaunantys mažesnius už vidutinį atlyginimus, prekių ir paslaugų kainų didėjimą per pastaruosius trejus metus pajuto labiau nei pajamų augimą.
Pasak A.Černiausko, darbo užmokestis dabar toli gražu nesiekia ES vidurkio ir neaišku, kada pasieks. O prekių ir paslaugų brangimas per paskutinius metus itin skaudžiai palietė finansiškai silpnesnę darbuotojų dalį.
„70 proc. dirbančių Lietuvos žmonių gauna mažesnį nei vidutinį darbo užmokestį. Tikrai negaliu pasakyti, kad mūsų darbuotojai uždirba daug ar bent užtektinai“, - sakė jis.
Jis teigia, kad, jeigu ne ES suteikta galimybė laisvai įsidarbinti ir gauti didesnius pinigus kitose šalyse, Lietuvoje darbo užmokesčio problema veikiausiai būtų buvusi dar aštresnė.
„Jeigu ne darbuotojų emigracija, vargu ar atlyginimai šalyje būtų pakilę tiek, kiek pakilo. Pusė milijono dirbančių žmonių išvyko į kitas šalis. Būtent jų emigracija ir dėl to sumažėjęs laisvų darbo vietų skaičius privertė darbdavius šiek tiek padidinti darbo užmokestį“, - dėstė A.Černiauskas.
Kainos kyla ir dėl didesnių pajamų
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, kalbėdamas apie narystės ES poveikį šalies ekonomikai, teigė, kad emigracija turi reikšmingos įtakos infliacijai. Pasak jo, darbo jėgos nutekėjimas iš Lietuvos buvo vienas pagrindinių, jeigu ne pats pagrindinis veiksnys, dėl kurio darbo užmokestis Lietuvoje per pastaruosius metus auga gerokai sparčiau nei darbo našumas.
„Darbo užmokesčiui augant sparčiau nei darbo našumas, užmokesčio sąnaudos produkcijos vienetui didėja“, - aiškino ekonomistas. Jis pažymi, kad žmonių pajamos formuoja perkamąją galią, o tai yra papildoma motyvacija didinti kainas.
„Pagal ekonomikos teoriją, darbo užmokesčio didėjimas turi atitikti darbo našumo augimo tempus, tačiau 2007 metais pastarasis buvo tik 4,5 procento. Toks darbo našumas Lietuvoje nesiekia nei pusės ES lygio. Labai tikėtina, kad po poros metų realus darbo užmokesčio augimas atitiks darbo našumo augimo tempus ir sieks apie 6 procentus“, - paskelbė prognozę „Hansabankas“.
Svarstant, kaip padidinti darbo našumą, dažnai akcentuojama investicijų į modernias technologijas svarba. „Atlyginimų didinimas ar darbuotojo gebėjimas - tik viena sudėtinių darbo našumo dalių. Darbo našumą keltų naujų darbo įrankių atsiradimas. Tačiau darbdaviai nenori investuoti į naujas technologijas ir tokiu būdu kelti darbo našumą. Verslininkams pigiau atsieina sukurti naują darbo vietą nei investuoti į naujas technologijas. Ir dar kartą galiu pasakyti, kad darbo užmokestis nėra ganėtinai didelis“, - nuomonę išsakė A.Černiauskas.
Kalbėdamas, kaip narystė ES pakeitė darbdavio ir darbuotojo santykius, jis minėjo, kad žmonės darbo vietose jaučiasi saugiau. „Darbdaviai priversti laikytis ES teisinių normų. Darbuotojai tapo daug drąsesni. Šiuo metu žmonės nebijo reikalauti didesnio darbo užmokesčio, jie yra saugesni“, - teigė jis.
Bedarbių daugės?
„Hansabanko“ analitikai, komentuodami 2007 metų paskutinių trijų mėnesių darbo užmokesčio šalyje statistinius duomenis, minėjo, kad trūkstant darbo jėgos ir sparčiai didėjant vartojimui, spaudimas darbo užmokesčiui praėjusiais metais išliko. 2007 metų ketvirtąjį ketvirtį vidutinis mėnesio darbo užmokestis sumažinus mokesčius pakilo 18 proc. per metus ir sudarė 1526,6 lito. Tačiau didelė infliacija (7,8 proc. ketvirtąjį ketvirtį) „surijo“ dalį pajamų padidėjimo, todėl realus darbo užmokesčio augimas tebuvo 9,5 procento.
Privačiame sektoriuje atlyginimai didėjo greičiau nei valdžios sektoriuje. „Manome, kad atlyginimo spartų didėjimą per pastaruosius metus lėmė ir šešėlinės ekonomikos traukimasis - atlyginimai vis dažniau mokami ne „vokeliuose“, o oficialiai. Per artimiausius metus emigracija prie įtampos darbo rinkoje prisidės vis menkiau, kadangi matomi aiškūs jos lėtėjimo tempai. Be to, lėtėjant ekonomikos augimui, laisvų darbo vietų turėtų mažėti. Ekonomikos plėtra ir darbo jėgos trūkumas pradės veikti bendrovių personalo politiką - mažės naujai kuriamų darbo vietų, o tai turės įtakos užimtumui didėti apskritai. Taigi nedarbo lygio ir bedarbių skaičiaus didėjimo tendencijos, Lietuvoje pastaruoju metu gerokai primirštos, gali vėl pradėti ryškėti. Dėl nuolatinės didelės darbo jėgos paklausos, atlyginimų didėjimo tempas ir toliau viršys BVP augimą“, - teigia „Hansabanko“ analitikai.
Tačiau kiti primena, kad sezoniniai darbuotojai, tarkime, statybininkai ar kelininkai, žiemos mėnesiais darbo biržose registruoti dėl pašalpų, gali laikinai padidinti bedarbystės rodiklius.
Valdonė Savulionytė
