euro zona

Penktadienį Liuksemburge susitiko Europos finansų ministrai, o pirmadienį paminėta Europos diena. Abiem atvejais džiaugsmingų žinių nebuvo. Gal tiksliausią apibendrinimą pateikė Bratislavos verslo dienraštis „Hospodarske Noviny“.Jis rašė, kad nors „Europai negresia infliacija, bet jai toli iki gero augimo“. Toliau jis aiškino taip: „Pietinis eurozonos flangas skęsta problemose, skolų apmokėjimo Portugalijoje, Graikijoje ir Airijoje klausimas vis dar atviras, taupymo biudžetų spaudimas stabdo ū...

Graikija tikisi gauti iš tarptautinių kreditorių naują finansinės paramos paketą - beveik 60 mlrd. eurų (207 mlrd. Lt), praneša JAV verslo žiniasklaida, remdamasi gerai informuotu šaltiniu Graikijos vyriausybėje. Pasak šaltinio, parama Atėnams gali būti skirta jau kitą mėnesį. Kaip praneša JAV žiniasklaida, kaip užstatą Graikija gali pasiūlyti įvairių valstybės aktyvų.

Didžiosios Britanijos iždo kancleris George'as Osborne'as teigia nenorintis, kad Didžioji Britanija prisidėtų prie tolesnio finansinio Graikijos gelbėjimo.Taip kancleris kalbėjo po penktadienį vykusio Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos ir Graikijos ministrų neoficialaus susitikimo Liuksemburge, skirto aptarti Graikijos, Portugalijos ir Airijos finansinę padėtį. Prieš metus Graikijai buvo suteikta 110 mlrd. eurų (380 mlrd.

Per Liuksemburge vykusį euro zonos finansų ministrų susitikimą nebuvo svarstomas klausimas dėl Graikijos ketinimų atsisakyti euro, pareiškė šeštadienį Graikijos premjeras George'as Papandreou'as. Vyriausybės vadovas paneigė Vokietijos savaitraščio „Der Spiegel“ publikaciją, esą Atėnai gali palikti euro zoną, ir pavadino šį straipsnį provokacija. „Nieko panašaus nebuvo svarstoma, netgi per neoficialius pokalbius.

Mažėja gyventojų pasitikėjimas bendrąja Europos valiuta euru. Tai rodo instituto „Ipsos“ atlikta apklausa.Remiantis jos rezultatais, tik 55 proc. vokiečių tiki, kad euras ilgainiui taps sėkminga valiuta. 2008-aisiais, prieš kylant finansų krizei, optimistais dar buvo 78 proc. respondentų. 31 proc. apklaustųjų, be to, nurodė, kad narystė Europos Sąjungoje Vokietijai „greičiau yra nuostolinga“. Tai yra didžiausias rodiklis nuo 1994-ųjų. 40 proc. mato ir privalumų, ir trūkumų.

Pasaulio ekonomika – rizikingoje padėtyje. Riaušės Vidurio Rytuose, revoliucijos Šiaurės Afrikoje, branduolinė nelaimė Japonijoje – investuotojai susiduria su iššūkiais kone visuose frontuose. Ko reikėtų baimintis labiausiai, klausia JAV portalas „Business Insider“. Pateikiame 10 dalykų, keliančių didžiausią pavojų pasaulio ekonomikai. 10. Infliacija kylančiose rinkose didėja, griežtinama finansų politika.

Jei Portugalijai teks kreiptis pagalbos į Europos antikrizinį fondą, gali atsitikti taip, kad Estijos gyventojai, uždirbdami vidutiniškai 649 eurus (2240 litų) per mėnesį, turės padėti portugalams, per mėnesį uždirbantiems vidutiniškai 1639 eurus (5655 litus). Tokį portugalų vidutinį atlyginimą (atskaičius mokesčius) nurodo portalas jobs.westeastcafe.eu. Portugalijos ekonomika 2001–2007 metais augo lėčiausiu tempu Europoje, vidutiniškai po 1,1 proc.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė neprognozuoja, kada Lietuva galėtų įsivesti eurą, tačiau pabrėžia tikinti, kad Vyriausybė sugebės suvaldyti viešuosius finansus. Pirmadienį žurnalistų paklausta, ar mano, kad Vyriausybei pavyks taip tvarkyti ekonomiką, kad 2014–aisiais galėtume įsivesti eurą, šalies vadovė sakė datomis nenorinti spekuliuoti. „Pastangos, kurios stiprina mūsų viešuosius finansus, mūsų finansinę discipliną (...) tai skatintina.

Manote, kad krizė pasibaigė? Kai kurie Europos politiniai lyderiai visuomet teigė, kad metus trukusi suirutė euro zonoje yra anglosaksų spekuliantų ataka, rašo Wolfgangas Muncahu iš „Financial Times“. Jei toks yra jūsų požiūris, galite nusiraminti. Spekuliantai juda priešinga kryptimi. Rinkos nurimo. Krizė iš esmės baigėsi. Bet kokios rimtesnės diskusijos dėl nuolatinio krizių sprendimo mechanizmo turėtų prasidėti tikslesniais apibrėžimais.

Trečiadienį „Nordea“ bankas paskelbė, kad 2011 m. prognozuoja Estijai beveik 4 proc. ekonomikos augimą, nes šalis sugebėjo pasipelnyti iš pasaulio ekonomikos atsigavimo sekdama Šiaurės Europos šalių pėdomis. Banko teigimu, perėjimas prie euro skatina patikimumo augimą ir palengvina naujas investicijas. Eksporto augimo prognozės geros, tačiau tam, kad būtų garantuotas plataus masto ekonomikos augimas, vidaus paklausos pagyvinimas yra svarbesnis nei kada nors anksčiau.

Net ir po to, kai ekonominė krizė atskleidė sudėtingą euro zonos ateitį, jos vadovai vis dar sunkiai sugeba išlaikyti status quo. Šiuo metu kai kurios Europos šalys gali būti priverstos atsisakyti euro per artimiausius dvejus metus, rašo „Foreign Policy“. Europos vadovai mums sako, kad tai yra neįmanoma. Pasak jų, nėra jokių teisinių mechanizmų atsisakyti euro.

Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad 2010 metus euro zonos gamybos sektorius pabaigė stipriu augimu, informuoja BBC. Euro zonos šalių pirkimo vadybininkų sektoriaus indeksas (PMI) gruodį, palyginti su lapkričiu, padidėjo nuo 55,3 iki 57,1 punkto. Analitikai prognozavo, kad indeksas pakils iki 56,8 punkto. Didesnis nei 50 punktų rodiklis rodo augimą, o euro zonos pirkimo vadybininkų indeksas viršija 50 punktų ribą jau penkioliktą mėnesį iš eilės.

Euro zona turi per daug bėdų, kad džiūgautų sulaukusi naujos narės – Estijos, rašo anglų savaitraštis „The Observer“. Šios mažos Baltijos valstybės, prieš du dešimtmečius buvusios Sovietų Sąjungos dalimi, įtraukimas į euro zoną įprastomis aplinkybėmis turėtų būti laikomas monetarinės sąjungos augančios stiprybės ženklu.Tačiau būtent šaltokas Estijos priėmimas parodė, kokie sunkūs Europai buvo 2010-ieji.

Rytoj estai atsibus jau be savo tautinės valiutos – kronos. Ją pakeis euras, kurio ateitimi niekada netikėjo britai, išlaikę galingąjį svarą sterlingų. Savo kroną išsaugojo net švedai, o eurą turintys ispanai, portugalai, airiai, graikai įklimpo į gilią krizę.

Graikijos ir Portugalijos, taip pat kelių kitų Pietų Europos valstybių, įeinančių į euro zoną, ekonomikos „nepakankamai stiprios“, kad jose būtų naudojama bendroji Europos valiuta. Tai pareiškė Slovakijos finansų ministras Ivanas Miklošas, skelbia vietos laikraštis „Hospodarske Noviny“ (HN). Pasak I. Miklošo, abiem šalims „ilgalaikėje perspektyvoje“ greičiausiai teks pasitraukti iš euro zonos.

Metų pabaiga artėja ir danų investicinis bankas „Saxo Bank“ išpublikavo kasmetines prognozes artėjantiems metams. Jos dar vadinamos „šokiruojančiomis“, nes strateginė banko grupė stengiasi įspėti investuotojus apie pavojingiausias, kitąmet galinčias įvykti katastrofas. „Būtent šias katastrofas stengiamės numatyti, tikėdamiesi, kad jos vis dėlto neįvyks,“ – rašoma išplatintame pranešime.

Europos Sąjunga rengiasi peržiūrėti kelis dešimtmečius veikiantį Stabilumo ir augimo paktą ir reikalauti, kad ES valstybės nebekeltų grėsmės euro stabilumui. Apginkluos paktą Naujienų portalas „imarketnews.

Europos Sąjunga (ES) ruošia planus, pagal kuriuos ateityje euro zonos įsiskolinimo krizių nuostolius padengtų privatūs kreditoriai, skelbia naujienų agentūra BBC. Šis sprendimas gali smarkiai padidinti skolinimosi išlaidas prasiskolinusioms euro zonos vyriausybėms. Tai yra dalis naujos ilgalaikės schemos, kuri turėtų pakeisti finansinės paramos fondus, šiems pasibaigus 2013 metais.

Periferinės šalys šokdina ne tik euro zoną, auga įtampa ir nepasitikėjimas kitomis ES narėmis, kurias slegia didelės valdžios sektoriaus skolos. Tiesa, atrodytų, kad Lietuvą pasiekia tik išsikvėpę nerimo bangų atgarsiai: ir Airija, ir Graikija nuo Lietuvos nutolusios apie 2 000 km, o tiesioginiai ekonominiai saitai su šiomis valstybėmis riboti. Airija minima kaip dažnas lietuvių emigrantų pasirinkimas, o Graikija – kalbant apie atpigusias atostogas salose.

Interviu naujienų agentūrai „Reuters“ Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis sakė, kad nepaisant euro zoną krečiančios įsiskolinimų krizės Latvija vis dar nori įsivesti eurą 2014 m. ir ateityje imsis visų reikiamų biudžeto deficito mažinimo priemonių. 2011 m. Latvija ketina sumažinti šalies biudžeto deficitą 280 mln. latų. „Mes vis dar manome, kad euras yra stabili valiuta ir norime ją įsivesti“, teigė V. Dombrovskis.

Gruodžio 1 d. Estijoje prasidėjo perėjimo prie euro kampanija. Nuo trečiadienio Estijos kronas galima laisvai pakeisti į Europos valiutą pagal šalies centrinio banko kursą (15,65 Estijos kronos už eurą) be mokesčio už paslaugas Estijos centrinio banko skyriuose ir bet kuriuose komerciniuose bankuose. Nuo 2011 m. birželio 30 d. nemokamai valiutas pasikeisti bus galima tik kai kuriuose bankuose. Pagal perėjimo prie euro taisykles, euras taps oficialiąja Estijos valiuta nuo sausio 1 dienos.

Vokietijos žiniasklaida praneša, kad Europos centrinis bankas ir euro zonos valstybės daro didžiulį spaudimą Portugalijai kreiptis į Europos finansinio stabilumo fondą ir taip išgelbėti nuo bankroto Ispaniją. Portugalijos Vyriausybė vakar turėjo galutinai patvirtinti kitų metų biudžetą. Lisabona siekia iki 2014 m. dabar 9,3 proc. BVP siekiantį biudžeto deficitą sumažinti iki 3 proc. Jau kurį laiką prognozuojama, kad portugalams teks skolintis iš Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo.

Lietuva jau keletą metų yra išsikėlusi tikslą įsivesti eurą. Tikėjomės jį turėti dar nuo 2007 m., vildamiesi, kad einame į stiprių valstybių klubą. Dabar yra mažiausiai dvi priežastys, kodėl dėl to verta suabejoti. Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentės Rūtos Vainienės, pirma priežastis – netvirti pamatai, ant kurių buvo sukurtas euras, antroji – susvyravęs euro stabilumas dėl pastarojo laikotarpio finansinės padėties kai kuriose Europos Sąjungos šalyse.

Ekonomistas Mike Astrachanas pranašauja, kad vieną gražią dieną euro zona išnyks. ,,Prieš dvylika metų, kada buvo priimtas sprendimas sukurti euro zoną, aš kartu su dar keliais ne Europos ekonomistais pranašavau, kad vieną gražią dieną šis blokas iširs“, - pasakė ekonomistas. ,,Iširimas dar netapo neišvengiamu. Greiti ir tikslūs visų bloko narių ir, visų pirma, Europos Centrinio Banko veiksmai, tikriausiai dar gali reabilituoti eurą.

Šį mėnesį euro zonos augimas sulėtėjo, nes nors Prancūzija ir Vokietija parodė gerus rezultatus, kitoms regiono valstybėms to padaryti nepavyko. Zonos verslo aktyvumo indeksai atskleidė, kad nepaisant sulėtėjusios JAV ekonomikos, pastebimos viltys, jog Europos augimas išsilaikys. Bendras, gamybą ir paslaugas apimantis Europos verslo aktyvumo indeksas rugpjūtį nukrito nuo 56,7 iki 56,1 ir tapo žemiausias per du mėnesius, praneša CNBC.

Dauguma „Reuters" apklausoje dalyvavusių analitikų mano, kad euro zonos skolų krizė dar tęsis mažiausiai metus. Vyriausybės susidurs su sunkumais mažindamos savo skolas. Didžiausias pavojus bendram Europos ūkio atsigavimui yra JAV ekonomikos šlubčiojimas. Augimą taip pat turėtų stabdyti fiskalinės politikos sugriežtinimais ir kova su išlaidavimu.

Euro zonos bendrasis vidaus produktas per antrąjį šių metų ketvirtį augo sparčiausiu tempu per daugiau nei trejus metus, praneša CNBC. Ženklų euro zonos ekonomikos augimą paskatino geri Prancūzijos ir Vokietijos rezultatai, tačiau išlieka abejonių, ar šis pagreitėjimas bus ilgalaikis.Europos Sąjungos statistikos duomenimis, euro zonos BVP per ketvirtį šoktelėjo 1 proc., o palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai 1,7 proc.

Estija yra viena iš svarbesnių Lietuvos užsienio prekybos partnerių. Per šių metų sausų – gegužę į kaimyninę šalį eksportuota prekių ir paslaugų už 1 mlrd. 64,9 mln. litų, importuota iš jos – už 575,4 mln. litų. Nuo kitų metų sausio pirmosios Estija oficialiai priklausys euro zonai. Kaip euro įvedimas paveiks Lietuvos dvišalę prekybą su Estija? Balsas.lt to klausė viešosios įstaigos „Eksportuojancioji Lietuva“ generalinio direktoriaus Pauliaus Lukausko.

Po Europos Parlamento, Europos centrinio banko ir kitų Europos Sąjungos institucijų duoto sutikimo finansų ministrai liepos viduryje galutinai pritarė tam, kad Estija įsivestų eurą. Taigi Estija išsiveržė į priekį. Jų sėkmė aiškinama įvairiai, tačiau sutariama, kad lemtingos buvo šios priežastys: pragmatiška ekonominė politika, politinis konsensusas. Šalis, norinti tapti euro zonos nare, turi atitikti vadinamuosius Mastrichto kriterijus.

Europos skolų krizė kilo dėl netinkamo valstybės finansų valdymo ir neatskleidžia bendros valiutos sistemos silpnumo, teigia Prancūzijos ministras pirmininkas Francoisas Fillonas. Jis taip pat kreipėsi į Japonijos bendroves ir investuotojus, kviesdamas neatsisakyti euro. Tačiau valstybės pareigūnas sutiko, kad valiutos kintamumas gali turėti neigiamos įtakos gamyklų produkcijos apimtims ir verslo investicijoms.

Po Europos Parlamento, Europos centrinio banko (ECB) ir kitų Europos Sąjungos (ES) institucijų duoto sutikimo finansų ministrai galutinai pritarė tam, kad Estija įsivestų eurą. Šiuo sprendimu baigiamas patvirtinimo procesas, prasidėjęs gegužės mėnesį, kai Europos Komisija nusprendė, kad Estija atitinka visas sąlygas bendrai Europos valiutai įsivesti. Estija pereis nuo kronos prie euro sausio 1 dieną ir taps septyniolikta prie euro zonos prisijungusia valstybe.

Dar per anksti teigti, kad finansų krizė baigėsi, o valstybių biudžetų apkarpymai nesukliudys ekonomikos augimui, Europos centrinio banko (ECB) prezidentą Jeaną-Claude'ą Trichet'ą cituoja CNBC.com. „Pastarųjų kelių mėnesių įvykiai aiškiai parodė, kad dar per anksti skelbti krizės pabaigą“, - ECB prezidentas sakė konferencijoje Frakfurte. J.-C. Trichetas pripažino, jog Centrinis bankas kategoriškai nesutinka su požiūriu, kad viešųjų išlaidų karpymai trukdys ekonomikos atsigavimui.

Europos ekonominės problemos gali nukeliauti į JAV ir lemti tolimesnę akcijų rinkų korekciją, ekonomisto Nourielio Roubinio žodžius cituoja naujienų agentūra CNBC. N. Roubinis prognozuoja, kad tai, kas šiuo metu vyksta euro zonoje, gali turėti neigiamos įtakos JAV ekonomikos augimui. Didžiausiu pavojumi ekonomistas įvardijo Europos problemų plitimą į JAV, tačiau taip pat pabrėžė, kad per daug vyriausybių nusprendė per anksti griežtinti fiskalinę politiką.

Milijardierius investuotojas George'as Sorosas teigia, kad Vokietijos fiskalinė politika į pavojų stumia Europos valiutos sąjungą, praneša Vokietijos savaitraštis Die Zeit. Pasak G. Soroso, Vokietijos politika kelia pavojų Europai ir gali sunaikinti Europos projektą. Investuotojas teigia, kad jei Vokietija nepakeis savo politikos, jos pasitraukimas iš valiutos sąjungos būtų naudingas likusiai Europos daliai.

Australijos ir Kanados doleriai palaipsniui užima euro vietą ir tampa rezervinėmis valiutomis alternatyvų prastėjančiai Europos, JAV ir Japonijos vyriausybių kredito kokybei ieškantiems bankininkams. Europos centrinio banko (ECB) tarybos narys Christian Noyer „Bloomberg" teigia, kad dėl diversifikacijos šios valiutos užima vis svarbesnį rezervinį vaidmenį.

Kipras, Danija ir Suomija pateko tarp valstybių, kurių biudžeto deficitas pernelyg didelis ir gali kelti pavojų Europos ekonomikai. Europos Komisija rekomenduoja įtraukti šias šalis į valstybių, kurių viešųjų finansų sistemos turi būti atidžiai stebimos, sąrašą. Stebimų valstybių sąraše, į jį įtraukus šias tris valstybes, bus beveik visos ES šalys, išskyrus Liuksemburgą. Tik jo biudžeto deficitas neviršija 3 % bendrojo vidaus produkto - ES limito.

Euro stabilumu yra suinteresuotos ne tik euro zonos šalių vyriausybės, bet ir Kinija, Saudo Arabija ir Rusija, teigia finansų ekspertai. Nuo 1999-ųjų euras tapo antra pagal populiarumą rezervine valiuta. Optimistai prognozavo, kad anksčiau ar vėliau iš lyderio pozicijų netgi išstums JAV dolerį. Tačiau, paaiškėjus Graikijos biudžeto problemoms, optimistų balsai pritilo. Garsiau prakalbo pesimistai, prognozuojantys euro zonos valiutai galą.

Europos Centrinis bankas (ECB) padidino spaudimą vyriausybėms laikytis griežtesnių biudžeto planavimo taisyklių, praneša CNBC. ECB prezidentas Jeanas-Claude'as Trichetas pareiškė, kad vyriausybės privalo sustiprinti vartotojų ir investuotojų pasitikėjimą imdamosi tvirtos fiskalinės politikos ir įrodyti, kad euro zonos ekonomikos atsigavimas tebesitęsia. ECB ragina pradėti naują skatinimo ir sankcijų sistemą ir taip užtikrinti fiskalinių taisyklių laikymąsi 16 euro zonos valstybių.

Europos skolų krizė sukūrė paradoksalią situaciją. Prognozuojant euro ir net visos Europos Sąjungos krachą, kartu planuojama ir euro zonos plėtra. Atsirado galimybė šalims mažylėms Euro zonos finansų ministrai pritarė, kad Estija prisijungtų prie euro zonos 2011-ųjų pradžioje. Ar tai turėjo padidinti rinkų pasitikėjimą, esą su krize puikiai susitvarkiusios šalys tiki euro zonos ateitimi? Bent valiutų rinkoje euforijos tai nesukėlė.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“  - žurnalisto Tomo Čyvo straipsnis „Saugumiečių Lietuva“. Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos metodai ir rezultatai daug metų glumina visuomenę. Nėra aiškių ženklų, kad atsirastų tikra parlamentinė jo kontrolė.

Ateinančias metais Europa susidurs su neišvengiama recesija, o dar vėliau su stagnacija, nes politikų atsakas į euro zonos krizę lėmė padėties pablogėjimą, teigia milijardierius investuotojas George'as Sorosas. G. Sorosas perspėjo, kad euro krizė gali turėti potencialo sunaikinti 27 valstybių Europos Sąjungą. Pagrindiniais trūkumais investuotojas įvardino korekcijos mechanizmo trūkumą ir negalėjimą šalims palikti Sąjungos.

Europos taupymo priemonės tik pagilins euro zonos problemas, naujienų agentūrai CNBC teigė Amerikos investavimo ir įmonių finansų pertvarkymo paslaugų agentūros „WL Ross and Co“ vadovas Wilburas Rossas. Pasak W. Ross, vyriausybėms pasižadėjus sumažinti šalių biudžetų deficitus, politinės problemos Europoje tik prasidės. Manoma, kad ateinančios savaitės Europoje nebus ramios ir gali užklupti streikų, maištų ir kitų neramumų banga.

2010 m. gegužės mėn. buvo vienas iš prasčiausių mėnesių viso pasaulio akcijų rinkose –daugelio jų kursai nukrito dešimtimis procentų. Vis aštrėjančios diskusijos dėl Graikijos ir kitų Pietų Europos valstybių įsiskolinimo bei kylantis nerimas, kad pasaulio ekonomikos pakilimas tik laikinas, gerokai nusmukdė akcijų kursus. Prie to prisidėjo ir vis didesnį mastą įgyjanti naftos gręžinio katastrofa Meksikos įlankoje.

Europos skolų krizė sukūrė aplinką, kurioje investuotojai dėmesį labiau kreipia į neigiamus dalykus ir nepaiso teigiamų duomenų, kurie rodo ekonomikos atsigavimą, teigia Tarptautinis atsiskaitymų bankas. Banko ketvirčio ataskaitoje teigiama, kad, esant dabartinei situacijai, rinkos dalyviai dėmesį sutelkia į prastėjančią finansų rinkos padėtį, dažnai ignoruodami teigiamas makroekonomikos naujienas. Kaip pavyzdį bankas pateikia balandžio mėn.

Europos Sąjungos (ES) prezidentas Hermanas Van Rompuy'us teigia, kad stiprus euras apakino euro zoną ir padėjo užmaskuoti pagrindines fiskalines problemas, praneša naujienų agentūra CNBC. ES prezidentas taip pat kritikavo finansų rinkas dėl per didelės reakcijos į šiuos ekonominius sunkumus ir dėl per didelės gandų ir prietarų įtakos. Pasak H. Rompuy, per pastarąjį dešimtmetį rinkos buvo pernelyg atlaidžios, tačiau šiuo metu jos perdėtai reaguoja į smulkius incidentus.

Trečiadieninė prekyba pasaulinėje valiutų rinkoje nebuvo rami. Rizikingesnių aktyvų pirkėjai rodė iniciatyvą, kas leido eurui atsilaikyti prieš JAV dolerį. Nesėkminga diena buvo Japonijos jenai, kurią toliau neigiamai veikė neapibrėžtumas šalies politikoje. Didžiąsias Europos kompanijas vienijantis FTSEurofirst 300 indeksas trečiadienį pakilo 0.10%. JAV akcijų rinkos indeksai Dow Jones ir S&P 500 dieną baigė atitinkamai 2,25% ir 2,28% prieaugiais.

Nedarbo lygis euro zonoje per balandžio mėnesį nuo 10,0 proc. išaugo iki 10,1 proc., o visoje Europos Sąjungoje išliko nepakitęs ir laikėsi ties 9,7 proc., pranešė Europos Sąjungos statistikos biuras Eurostat. Pernai atitinkamu laikotarpiu nedarbo lygis euro zonoje sudarė 9,2 proc., o visoje Europos Sąjungoje 8,7 proc. Eurostato duomenimis, balandžio mėnesį Europos Sąjungoje darbo neturėjo 23,311 mln. žmonių, iš kurių 15,860 mln. euro zonoje. Lyginant su praėjusių metų balandžio mėn.

„Ar kada nors susimastėte, kodėl Europos valstybių vadovai Briuselyje arba G8 susitikimuose demonstruoja išskirtinę ramybę, nors tuo pat metu pasaulyje netyla kalbos apie Graikijos pasitraukimą iš euro zonos ir artėjantį ekonomikos armagedoną?“, klausia CNBC apžvalgininkas Patricas Allenas. Viena vertus, tikėtina, kad tokiu būdu politikai ramiomis kalbomis ir santūriomis veido išraiškomis stengiasi numalšinti skandalų ištroškusią žiniasklaidą ir panikos priepuolių krečiamas rinkas.

Pasaulinėje valiutų rinkoje trečiadienis buvo dar viena nesėkminga diena eurui. Rinkoje nervingumas nesisklaido. Investuotojai kas dieną laukia galimų prastų naujienų iš euro zonos, kas neigiamai veikia vieningą Europos valiutą. Didžiausias Europos kompanijas vienijantis FTSEurofirst 300 indeksas koregavosi po ženklaus antradieninio kritimo ir vakar pakilo 2,5%. JAV akcijų rinkoje prekyba taip pat prasidėjo teigiamais indeksų pokyčiais, tačiau vėliau indeksai pasuko Pietų kryptimi.