euro zona

Euras išlaikys ilgalaikę mažėjimo tendenciją iki tol, kol Europos Sąjunga sukurs savo valiutos fondą, kuris padėtų operatyviai išspręsti didelius įsiskolinimus turinčių šalių problemas, teigia Mizuho Corporate Bank Ltd. Pasak banko ekonomistų, prieš porą savaičių Europos Sąjungos sukurta 750 mlrd. eurų gelbėjimo programa davė laiko politikams pradėti kurti tokį fondą, kuris leistų šalims sujungti savo jėgas ir padėti problemų turintiems kaimynams.

Europos Sąjungos ekonomikos komisaras Olli Rehnas pareiškė, kad jei Europos vyriausybės nesiims esminių reformų, siekdamos paskatinti augimą, regiono stagnacija gali užsitęsti. Komisaras prognozuoja, kad, nesiimant jokių reformų, per ateinančius penkerius metus Europos ekonomikos augimas neviršys 1,5 proc., o nedarbo lygis išliks panašiose dabartinėse aukštumose. O. Rehnas teigė, kad vyriausybės turėtų palengvinti sąlygas paslaugų verslui įsitvirtinti kitose Europos šalyse.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) reiškia dar didesnį susirūpinimą Ispanijos ekonomikos padėtimi. TVF teigimu, šaliai reikalingos ilgalaikės reformos, kurios užtikrintų atsigavimą, rašo BBC.co.uk. Ispanija, pasak fondo specialistų, susiduria su rimtais išbandymais, pavyzdžiui, kone stagnavusia darbo rinka ir bėdomis bankų sektoriuje. Praėjusią savaitę Ispanijos vyriausybė paskelbė griežtas taupymo priemones,kurių imsis biudžeto deficitui sumažinti.

Savaitė pasaulinėje valiutų rinkoje prasidėjo euro pigimu. Rinkos dalyvius ir toliau kaustė baimė, jog euro zonos skolos krizė išplis, kas neigiamai įtakos viso regiono ekonomikos atsigavimą. Pradėta kalbėti, kad euro zonos ekonomika gali pakartotinai patirti recesiją. Europos akcijų biržose nuotaikas atspindintis FTSEurofirst 300 indeksas pirmadienį pakilo 0,30%, tačiau nuotaikos už Atlanto buvo skirtingos.

Vokietijos vyriausybė ketina parodyti pavyzdį euro zonai ir ateinančiais metais pradėti drastišką biudžeto taupymo programą, praneša Financial Times. Tikimasi, kad biudžeto apkarpymai per metus iki 2016 m. turėtų sudaryti ne mažiau nei 10 mlrd. eurų. Nepaisant ankstesnio koalicijos pažado, kad taupymo programos centre išliks mokesčių mažinimas, naujoje programoje turėtų būti svarstoma dėl mokesčių didinimo ir išlaidų mažinimo.

Vokietija ir Prancūzija neturėtų susikoncentruoti į greitą biudžeto deficito mažinimą, nes tai galėtų sustabdyti augimą, teigia Tarptautinio valiutos fondo vadovas Dominique'as Straussas-Kahnas. Pasak vadovo, euro zonai norint išvengti dabartinės krizės reikia stipraus ekonomikos valdymo ir augimo politikos.

Spekuliantai nėra atsakingi dėl dabartinio spaudimo eurui, nes valiuta su sunkumais susidūrė dėl politinių nesėkmių ir sumažėjusio entuziazmo sukurti valiutų sąjungą Vokietijoje, teigia užsienio valiutų strategas Hansas Redekeris. Stratego nuomone, Vokietija, griežtindama prekybą vertybiniais popieriais, siekia pažaboti spekuliaciją, kuri, daugelio nuomone, yra pagrindinė euro kurso smukimo priežastimi, tačiau, pasak H. Redekerio, tai nėra spekuliacinės atakos.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel kalboje parlamentui pareiškė, kad euras atsidūrė pavojuje, skelbia naujienų agentūra CNBC. A. Merkel teigė, kad dabartinė euro krizė yra didžiausias iššūkis, su kuriuo Europa susidūrė per daugelį dešimtmečių ir ši padėtis kelia egzistencinių klausimų. Kanclerė taip pat teigė, kad jei ši problema nebus išspręsta, neigiamos pasekmės Europai bus nesuskaičiuojamos.

Federalinė finansų priežiūros institucija laikinai uždraudė aukštos rizikos spekuliacijas biržoje, praneša „Deutsche Welle“ kanalas DW-WORLD. Nuo šiandienos, gegužės 19-osios, draudžiami investuotojų sandoriai, kuriais būtų siekiama sumažinti euro zonos šalių vyriausybių obligacijų kursą, o taip pat spekuliacinius dešimties pirmaujančiųjų finansinių įstaigų, tarp jų „Deutsche Bank“, „Commerzbank“ ir „Allianz“, akcijų pardavimus.

Europos ekonomikai įgavus daugiau jėgų, infliacija regione pasiekė aukščiausią lygį per 16 mėn., o eksportas išaugo daugiausiai per ilgiau nei vienerius metus, praneša Bloomberg. Vartotojų kainos 16-oje euro zonos šalių balandžio mėn. lyginant su ankstesniais metais kilo 1,5 proc., pranešė Europos Sąjungos statistikos biuras. Kovo mėn. kilimas siekė 1,4 proc. Eksportas euro zonoje kovo mėn. pakilo 7,5 proc., didžiausias augimas nuo 2008 m. Pastarojo pusmečio 17 proc.

Europos skolų krizė parodo kokia grėsmė gali kilti JAV, jei ši nesugebės sukontroliuoti savo biudžeto deficito, teigia buvęs Federalinių rezervų pirmininkas Paulas Volckeris. „Jei mums reikia iliustracijos apie potencialią grėsmę kylančią dėl nekontroliuojamo skolinimosi, užtenka pažvelgti į Europos pastangas išlaikyti bendrą valiutą, subalansuoti ekonomiką ir išlaikyti politinį Europos glaudumą“, - kalbėjo P. Volckeris.

Euro kursui JAV dolerio atžvilgiu krentant iki rekordinių žemumų, o euro zonos valstybėms kuriant planus, kaip gelbėti su didelėmis problemomis susidūrusias Pietų Europos valstybes, Lietuvoje kyla klausimas, ar mums verta galvotrūkčiais siekti atsisakyti nacionalinės valiutos ir įsivesti eurą. Antradienį, gegužės 18-ąją, ELTA surengtoje konferencijoje diskutuota, ar Lietuvai verta veržtis į euro zoną.

Pasaulinėje valiutų rinkoje pirmadieninis euro ralis baigėsi. Antradienį rinkoje vėl dominavo JAV doleris, o euro ir JAV dolerio valiutų poros kursas pasiekė naujas žemumas. JAV doleris brango visų pagrindinių valiutų atžvilgiu, išskyrus Japonijos jenos.

Gilėjant Europos skolų krizei, kuri padidino nerimą dėl euro ateities ir krečia finansų rinkas, Vokietijos investuotojų pasitikėjimas gegužės mėnesį neatlaikė spaudimo ir patraukė žemyn, praneša Bloomberg. Europos ekonominių tyrimų centro ZEW investuotojų ir analitikų lūkesčius atspindintis indeksas nukrito iki 45,8 punktų. Balandžio mėn. indeksas laikėsi ties 53 punktais. Ekonomistai prognozavo, kad indeksas nenukris žemiau 47 punktų ribos.

Europos Sąjunga pranešė, kad likus dienai iki 8,5 mlrd. eurų vertės obligacijų išpirkimo, ES Graikijai suteikė pirmąją paskolą, skelbia Bloomberg. Pasak Europos Sąjungos atstovo Amadeu Altafaj, pirmoji Europos Sąjungos paskola, kurios vertė siekia 14,5 mlrd. eurų, buvo pervesta jau šiandien. Tarptautinis valiutos fondas, kuris taip pat dalyvauja gelbėjimo programoje, praėjusią savaitę Graikijai suteikė 5,5 mlrd. eurų paskolą.

Europos finansų ministrai teigia, kad Graikijos skolų krizė neprivers taupyti viso regiono, kad galėtų priversti ekonomiką grįžti atgal į recesiją ir toliau smukdyti eurą. Pasak ministrų, tik didelius deficitus turinčios šalys, įskaitant Ispaniją ir Portugaliją, turės labiau susiveržti diržus, o biudžetų politika liks nepakitusi geresnėje padėtyje esančioms šalims, tokioms kaip Vokietija ir Suomija, praneša Bloomberg.

Europos finansų ministrai vėl grįžta į Briuselį Europos centrinio banko prezidentui Jean-Claude Trichetui paraginus ieškoti naujų postūmių politikos formavime siekiant suvaldyti skolų krizę, praneša Bloomberg. Praėjus savaitei po to, kai Europos Sąjungos lyderiai sutarė dėl šalių gelbėjimo programos, finansų ministrai pajuto spaudimą pakankamai greitai sumažinti deficitus, kad patenkintų investuotojus.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) teigia, kad Graikijos skolos krizė, kelianti grėsmę sužlugdyti dešimtmetį gyvavusią Europos valiutą, gali pakenkti besiformuojančiam Rytų Europos atsigavimui, praneša Bloomberg. Praėjusią savaitę bankas prognozavo, kad 30 šalių, kuriose jis investuoja, šiemet ūgtelės 3,7 proc., tačiau dabar teigia, kad Vakarų Europos skolų krizė gali pabloginti šią prognozę.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigia, kad 1 trln. JAV dolerių vertės gelbėjimo planas tik padėjo Europai nusipirkti šiek tiek laiko pagrindinei problemai spręsti - sumažinti atotrūkį tarp regiono stipriausių ir silpniausių ekonomikų.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros ,,Eurostat“ duomenimis, šių metų kovą, kaip ir vasarį, nedarbo lygis euro zonoje, atsižvelgiant į sezoninius svyravimus, siekė 10 proc. 2009 m. kovą jis sudarė 9,1 proc., praneša Lietuvos darbo birža. Visoje ES nedarbas šių metų kovą, palyginti su vasariu, nekito ir sudarė 9,6 proc. (2009 m.- 8,5 proc.). 2010 m. kovą visoje ES darbo neturėjo 23,1 mln. žmonių, iš jų 15,8 mln. - euro zonoje.

Estijai pagaliau pavyko padaryti tai, ko dėl didelės infliacijos šalis nesugebėjo atlikti 2007-aisiais. Europos Komisija (EK) trečiadienį oficialiai rekomendavo priimti Estiją į euro zoną, praneša "Bloomberg". EK duomenimis, šįmet Estijos biudžeto deficitas sudarys 2,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tarp pagrindinių priėmimo į euro zoną kriterijų yra nurodoma sąlyga, jog šalies biudžeto deficitas negali peršokti 3 proc. BVP.

Praėjus šešeriems metams nuo įstojimo į Europos Sąjungą (ES), Estija įvykdė bendros Europos valiutos įvedimo sąlygas. Šiandien Europos Komisija paskelbė, kad ji rekomenduos ES šalių vyriausybėms leisti Estijai įsivesti eurą kitų metų sausį. Estija, kurioje šiuo metu naudojamos kronos, taptų 17-ąja šalimi, įsivedusia eurą.

Antradienį pasaulinėje valiutų rinkoje toliau nespindėjo euro zonos valiuta. Geriau sekėsi JAV doleriui, kuris stiprėjo prieš didesnę daugumą valiutų, išskyrus Japonijos jeną ir D.Britanijos svarą sterlingą. JAV akcijų biržos indeksai Dow Jones ir S&P nusileido po 0,34%. Naftos žaliavos (WTI) kaina smuko žemiau 76 JAV dolerių už barelį ribos. Rinka nerimauja, kad problemos Europoje sumažins naftos paklausą. Aukso uncijos kaina pakilo 2,4% iki 1232,4 JAV dolerių.

Dėl atsiradusio nerimo, kad beveik 1 trln. JAV dolerių pagalbos paketas skolų kamuojamoms euro zonos šalims nepadės išvengti regiono ekonomikos lėtėjimo, euras prarado visą vakarykštį prieaugį, praneša Bloomberg. Azijos akcijos, JAV ateities sandoriai taip pat patraukė žemyn. Po pirmadienio 2,7 proc. euro šuolio JAV dolerio atžvilgiu, bendra Europos valiuta pasiekė 0,2 proc. žemesnį, nei praėjusios savaitės, uždarymo lygį. MSCI Asia Pacific indeksas sumenko 1 proc.

Pirmadienis pasaulinėje finansų rinkoje buvo permaininga diena, ypač euro ir JAV dolerio valiutų porai. Labiausiai rinkos dalyvius domino Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutų fondo (TVF) patvirtintas finansinės paramos planas. Europos akcijų rinkų kryptį rodantis FTSEurofirst 300 indeksas dieną baigė pakilęs 7.1%. JAV akcijų rinkos indeksai Dow Jones ir S&P 500 atitinkamai augo 3.9% ir 4.4%. Naftos kaina pakilo iki 77 JAV dolerių už barelį.

16 euro zonos šalių svarstant, ar pritarti paskolų Atėnams planui, Vokietija ir Italija paskelbė Graikijai paskolinsiančios beveik 28 mlrd. erų. Iš viso Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Graikijai paskolins 110 mlrd. eurų. Paskolos bus skirtos trejiems metams. Mainais Atėnai įgyvendins skaudžias biudžeto deficito mažinimo priemones, prieš kurias pastaruoju metu protestuoja visa Graikija. Vokietijos Parlamentas vakar pritarė planams skirti 22,4 mlrd. eurų paskolą.

Rytinės Europos šalys artimiausiu metu negalės įsivesti euro dėl vis didėjančių biudžeto deficitų ir dėl ilgai užsitęsusio taupymo laikotarpio, teigia tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“. „Fitch“ skaičiuoja, kad Rytinių ES narių, kurios nepriklauso Euro zonai, biudžetų deficitai pernai vidutiniškai išaugo iki 6,1 proc., nuo 1,1 proc.

Ketvirtadienis finansų rinkoje priminė 2008 m. spalį, kuomet po paskelbto JAV banko „Lehman Brothers“ bankroto rinkoje įvyko masinis išsipardavimas. Rinkos dalyviai beatodairiškai pardavinėjo su rizika tapatinamus aktyvus. JAV doleris ir jena stipriai brango prieš kitas pagrindines pasaulio valiutas. Bendras Europos akcijų rinkos indeksas FTSEurofirst 300 smuko 1,4%. Investuotojus neigiamai veikė situacija Graikijoje.

Dėl augančio susirūpinimo, kad Graikijos problemos gali išplisti po kitas šalis ir pakenkti pasauliniam ekonomikos atsigavimui, smuko Azijos ir Europos akcijų kursai, JAV ateities sandoriai, o euras pasiekė žemiausią lygį per 14 mėnesių, praneša Bloomberg. MSCI Asia Pacific indeksas prarado 2,6 proc., tai didžiausias nuosmukis per penkis mėnesius. Stoxx Europe 600 indeksas neteko 0,7 proc., o Standard & Poor's ateities sandoriai susitraukė 0,2 proc. Euras sumenko 0,6 proc.

Dabartinė Europos skolų krizė greičiausiai nesibaigs tol, kol euras nežlugs kaip valiuta ir nenusitemps kartu visos Europos Sąjungos, teigia fondų valdytojas Dennisas Gartmanas. Pasak D. Gartmano, visa šita istorija baigsis neigiamai. Naujienų agentūrai CNBC D. Gartmanas teigė, kad jis neturi konkretaus termino, kada žlugs 17 metų gyvavusi sąjunga, tačiau teigė, kad dabartinė susidariusi situacija turės neigiamų pasekmių.

Antradienį finansų rinkoje nusirito išpardavimo banga. Valiutų rinkoje itin nesėkmingai savaitė prasidėjo vieningai Europos valiutai, kuri vakar toliau pigo prieš pagrindines porininkes. Investuotojai nerimauja dėl euro zonos ekonomikos ir suskubo pardavinėti su didesne rizika siejamus aktyvus. Europos akcijų biržas aprėpiantis FTSEurofirst 300 indeksas smuko 3% iki dviejų mėnesių žemumų.

Antradienis buvo antroji diena iš eilės, kai euras ženkliai smuko JAV dolerio atžvilgiu, ir kursas pasiekė naujas metų žemumas ties 1,2975, praneša „Swedbank“ analitikai. Vakarykštės dienos metu euras smuko prieš JAV dolerį daugiau nei 1,50 proc.

Euro regiono ministrai sutarė dėl 110 mlrd. eurų pagalbos Graikijai paketo, kuriuo siekiama užkirsti kelią Graikijos įsipareigojimų nevykdymui ir sustabdyti blogiausios per 11 metų valiutos krizės plitimą, praneša naujienų agentūra Bloomberg. Pirmoji išmoka Graikijai bus suteikta prieš kitą obligacijų išpirkimą, gegužės 19 d. Euro zona Graikijai suteiks 80 mlrd. eurų paskolą, su maždaug 5 proc. palūkanom. Likusią sumą skirs Tarptautinis valiutos fondas.

Euro zonoje valstybių skola išaugo nuo 2,0 proc. BVP 2008 m. iki 6,3 proc., o visose 27 ES valstybėse narėse 2,3 proc. iki 6,8 proc. Euro zonoje valstybių skolos ir BVP santykis išaugo nuo 69,4 proc. 2008 m. pabaigoje iki 78,7 proc. 2009 m. pabaigoje, o visose 27 ES valstybėse narėse - nuo 61, proc. iki 73,6 proc. 2009 m. didžiausias biudžeto deficitas buvo Airijoje (-14,3 proc.), Graikijoje (13,6 proc.), Jungtinėje Karalystėje (-11,5 proc.), Ispanijoje (-11,2 proc.), Portugalijoje (-9,4 proc.

Lietuva pasirengusi artimiausiais metais sumažinti biudžeto išlaidas, kad šalis 2014-aisiais galėtų prisijungti prie euro zonos. Taip teigia finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „2011 ir 2012 metais prireiks papildomos (fiskalinės) konsolidacijos. Priešingu atveju nežinau, kaip biudžeto deficitą sumažinsime iki 3 proc. BVP“, – po Europos Sąjungos finansų ministrų susitikimo šeštadienį naujienų agentūrai „Reuters“ sakė I. Šimonytė.

Centrinio banko prezidentas Jean-Claude Trichetas naujienų agentūrai CNBC pareiškė, kad Graikijos biudžeto deficito problemos yra visos euro zonos atsakomybė, nes kiekvienos narės veiksmai turi įtakos kitai narei. ECB prezidentas teigė, kad kiekviena euro zonos vyriausybė turi suprasti, kad visos šalys turi bendrą likimą ir jos yra teigiamai arba neigiamai paveikiamos kitų šalių elgesio.

Pabrangus maistui ir energijai, vartotojų kainos Estijoje kovo mėn. augo sparčiausiu mėnesiniu tempu per daugiau nei dvejus metus ir sukėlė nerimą, ar šalis atitiks įstojimo į euro zoną reikalavimus, praneša naujienų agentūra Bloomberg. Estijos Statistikos departamento duomenimis, per mėnesį vartotojų kainos šalyje išaugo 1,3 proc., tai didžiausias augimas nuo 2008 m. sausio mėn. Per metus vartotojų kainos išaugo 1,7 proc.

Europos Sąjungoje per pastaruosius metus sparčiausiai nedarbas augo Baltijos šalyse, skelbia ES statistikos agentūra „Eurostat“. Europos Sąjungoje nedarbas šių metų vasarį siekė 9,6 proc. Prieš metus šis rodiklis buvo 8,3 proc. Tuo metu eurozonoje nedarbo lygis vasarį išaugo iki 10 proc. Tai didžiausias nedarbo lygis nuo tada, kai buvo įvesta bendra ES valiuta.   Didžiausias nedarbas iš ES šalių vasarį buvo Latvijoje (21,7 proc.) ir Ispanijoje (19 proc.

Pagalba Graikijai nustelbė žinią apie lėtesnį JAV ūkio augimą, tačiau Vakarų Europos biržos neigiamai sureagavo į blogesnius JAV ūkio duomenis. Japonijos mažmeninės prekybos apimtys vasarį augo sparčiausiai per daugiau nei dešimtmetį. Vengrija gali mažinti bazinę palūkanų normą. Naftos kaina penktadienį smuko. Kinijoje bus pradėta prekyba akcijų indeksų ateities sandoriais.

Euro zonos šalių lyderiai sutarė kartu su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) suteikti pagalbą skolų kamuojamai Graikijai ir taip po daugelį savaičių užsitęsusio ginčo bandyti atkurti pasitikėjimą bendra valiuta. Pagal susitarimą, Atėnai gautų suderintą dvišalę paskolą iš kitų euro zonos narių ir iš TVF. Graikijos ministras pirmininkas George Papandreou žurnalistams teigė, kad Europa žengė didžiulį žingsnį sudėtingų iššūkių akivaizdoje.

Tarptautinis valiutos fondas ar kokia kita institucija negali prisiimti euro zonos vyriausybių atsakomybės sprendžiant ekonomikos problemas, teigia Europos Centrinio banko prezidentas Jeanas-Claude'as Trichetas. ECB prezidentas kalbėjo, kad 16 euro zonos šalių turėtų prisiimti atsakomybę, numatytą Mastrichto sutartyje, kuri apima stabilumo ir augimo tikslus. Pasak J.C. Tricheto, bet kas, kas rodo atsakomybės vengimą, nežada nieko gero.

Rumunijos vyriausybė ir toliau laikosi euro įsivedimo tikslo 2015 metų sausio mėnesį. Šalies vyriausybė prognozuoja, kad ekonomika šiemet paaugs 1,3 proc., o 2012 metais numatomas 3,7 proc. augimas. Rumunijos biudžeto deficitas praėjusiais metais siekė 7,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vyriausybė tikisi biudžeto deficitą šiemet sumažinti iki 5,9 proc. BVP, o iki 2012 metų pabaigos pasiekti 3 proc. Europos Sąjungos limitą.

Pasaulinėje valiutų rinkoje kursų judėjimas rodė, kad investuotojai yra nervingi, tačiau tai neatsispindėjo akcijų kainų pokyčiuose. JAV akcijų rinkos indeksai kilo į naujas metų aukštumas, obligacijų kainos smuktelėjo žemyn. JAV doleris vakar stiprėjo pagrindinių valiutų atžvilgiu. Akcijų rinkų indeksas Dow Jones kilo 0.43 proc. - aštuntą dieną paeiliui. Naftos žaliava kaina laikėsi virš 82 JAV dolerių už barelį, tačiau šiandien ryte nusileido iki 81.90 JAV dolerių.

Europos Komisija paprašė Prancūzijos, Ispanijos ir Airijos detalesnės informacijos apie deficito mažinimo planus, taip pat teigė, kad keletas Europos šalių buvo pernelyg optimistiškai nusiteikusios dėl augimo perspektyvų. Europos Komisija taip pat paprašė pateikti daugiau informacijos apie tai, kaip Belgija, Vokietija, Nyderlandai ir Austrija ketina sumažinti šalių deficitus iki Europos Sąjungos 3 proc. bendrojo vidaus produkto ribos.

Mažai tikėtina, kad euras, kaip valiuta, išsilaikys dar ilgą laiką, Cnbc.com  teigė legendinis  investuotojas Jimas Rogersas. Pasak J. Rogerso, euras tikriausiai žlugs per ateinančius 15 – 20 metų. „Istorijoje jau buvo valiutų sąjungų, kurios neišliko, neišliks ir šita“. Pastaruoju metu euras patiria spaudimą dėl Graikijos finansinių problemų, tačiau Europos Sąjungos finansų ministrai sutarė suteikti Graikijai pagalbą, jei jos prireiks.

Harvardo universiteto profesorius Martinas Feldsteinas teigia, kad Graikijos taupymo planas žlugs ir šalis gali pasitraukti iš bendros valiutos sąjungos siekiant susitvarkyti su finansų krize. Patirdama spaudimą iš investuotojų ir politikų, ministro George Papandreou vyriausybė šiais metais siekia  4 proc. sumažinti biudžeto deficitą, kuris šiuo metu siekia 12,7 proc. bendrojo vidaus produkto ir pažadėjo, kad 2012 m. pasieks 3 proc. Europos Sąjungos ribą.

16-os euro zonos valstybių finansų ministrai sutarė dėl skubios finansinės pagalbos suteikimo Graikijai techninių dalykų, tačiau mažai pranešė apie tai, koks bus šio plano veikimo principas. Po Briuselyje vykusių diskusijų ministrai pranešė, kad jie sutarė, koks bus pirmasis istorijoje pinigų sąjungos gelbėjimo mechanizmas, jei jo prireiks, tačiau teigė, kad nediskutavo apie galimą piniginę sumą, kuri būtų skirta krizę išgyvenančioms šalims.

Gamintojams ir statybų bendrovėms tęsiant darbo vietų mažinimą, dirbančiųjų skaičius Europoje per paskutinius tris praėjusių metų mėnesius mažėjo šeštą metų ketvirtį paeiliui. Per ketvirtą metų ketvirtį dirbančiųjų skaičius euro zonoje sumažėjo 0,2 proc. (347 000 žmonių), o visoje Europos Sąjungoje 0,3 proc. (583 000 žmonių). Bendrai Europos Sąjungoje ir euro zonoje dirbančiųjų skaičius sumenko 0,5 proc.

Praėjusią savaitę Vakarų Europos akcijų rinkoje toliau tvyrojo palankios nuotaikos. Vis daugiau investuotojų įtikėjo, kad Graikija susitvarkys su savo biudžeto deficitu, kuris yra vienas iš didžiausių visoje euro zonoje. Euro zonos šalys Graikijai gali paskolinti 55 mlrd. eurų, kuriuos pačios gaus išleidusios skolos vertybinių popierių emisijas. Savaitės pabaigoje palankiai klostėsi aplinkybės ir ekonominių naujienų pusėje - euro zonos pramonės produkcija išaugo daugiau nei tikėtasi.