euro zona

Georges'as Sorosas ir 95 įtakingi „sunerimę europiečiai“ ragina Europos Sąjungos valdžią neleisti sugriūti pasaulio finansų sistemai. Išgelbėti euro zoną gali tik neatidėliotini ir suderinti Europos valdžios veiksmai, kitu atveju jos problemos sukels pasaulinės finansinės sistemos griūtį. Su tokiu įspėjimu į Europos Sąjungos (ES) valdžią kreipėsi Amerikos milijardierius G. Sorosas ir 95 įtakingi Europos politiniai veikėjai, ekonomistai ir verslininkai.

Slovakijos, turėsiančios prisidėti milijardais eurų prie Graikijos gelbėjimo, pavyzdys puikiai įrodo, ko Lietuva išvengė, neįstodama į euro zoną. Profesorius ekonomistas Povilas Gylys tikisi, kad bent jau šis atvejis mūsų politikams atvers akis ir jie nebetemps Lietuvos į euro zonos projektą, kuris artimiausiu metu gali žlugti. „Aš labiau mėgstu kalbėti apie tai, kodėl iki šiol dar šnekame apie stojimą į euro zoną.

Reitingų agentūra „Moody's“ gali peržiūrėti Prancūzijos skolinimosi reitingą, šiuo metu siekiantį aukščiausiąjį AAA lygį, jeigu šalies vyriausybei nepavyktų sėkmingai įgyvendinti finansinių ir ekonominių reformų. Apie tai teigiama metinėje agentūros ataskaitoje, skirtoje Prancūzijos ekonomikai. Dokumente pabrėžiama, kad finansinis Prancūzijos stabilumas pastebimai nusilpo, kaip ir kitų euro zonos šalių, išgyvenančių ekonominės krizės padarinius. Dėl to pablogėjo Prancūzijos skolos parametrai.

Šiais metais Lietuva yra tarp sparčiausiai augančių ekonomikų Europos Sąjungoje (ES), ją lenkia tik Estija, Latvija yra trečioje vietoje, skelbiama apžvalgoje „Ernst & Young“ euro zonos ekonomikos prognozė“. Antrąjį ketvirtį Lietuvos BVP didėjo 6,3 proc., kai Estijos ir Latvijos atitinkamai – 8,4 ir 5,7 procento. Prognozuojama, kad, palankiai susiklosčius aplinkybėms, 2011 m. Lietuvos BVP augs iki 5,5 proc. ir toliau išlaikys stabilų tempą: 2012 m. – 4,2 proc., 2013 m. – 6,2 proc.

Baigiantis Didžiojo dvidešimtuko (G20) finansų ministrų susitikimui Paryžiuje, Prancūzijos atstovas pareiškė, kad kitą savaitgalį vyksiantis Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimas nulems tolesnę kovą su euro zonos skolų krize, rašo BBC. Pasak Francois Baroino, ES viršūnių susitikimas pateiks „aiškius atsakymus“, o tuo tarpu centriniai bankai toliau padės bankams išlaikyti mokumą.

Graikijos premjeras šeštadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) turi padėti Graikijai išvengti bankroto, jei nenori neprognozuojamų pasekmių visose ES narėse, praneša „RIA Novosti“. Graikijos vyriausybės vadovas George'as Papandreou interviu „Proto Thema“ savaitraščiui palygino Graikiją su titanu Atlantu graikų mitologijoje. Atlantas ant savo pečių turėjęs laikyti dangų. „Mes ne Atlantai, kurie gali nešti Europos problemas ant savo pečių.

(Papildyta 16:03 val.) G20 finansų ministrai susitarė paremti TVF ir vykdyti fiskalinio konsolidavimo politiką. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) turi turėti reikalingų lėšų būtinoms funkcijoms, o pasaulinės ekonomikos šalys lyderės – vykdyti fiskalinio konsolidavimo politiką. Tokias pagrindines išvadas paskelbė šeštadienį Paryžiuje Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių ministrai.

Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), neoficialiais duomenimis, gali prireikti 350 mlrd. dolerių papildomų lėšų siekiant įgyvendinti programas, skirtas skolų krizei įveikti. Tokią nuomonę išsakė diplomatinių sferų šaltinis iš vienos besivystančių šalių per penktadienį Paryžiuje prasidėjusį dviejų dienų G20 finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų susitikimą.

Mažiausiai 50 iš 91 Europos bankų gali neišlaikyti eilinių streso testų, daug griežtesnių nei analogiški patikrinimai, atlikti šių metų liepą. Bendras būtino bankų kapitalo deficitas gali siekti 139 mlrd. eurų. Tokią prognozę penktadienį paskelbė JAV bankas „Goldman Sachs“. Analitikai pažymi, kad bankų rekapitalizacija nepadės įveikti nei bankų, nei skolų krizės tol, kol euro zonos šalių ekonominė politika nebus perorientuota į valstybės skolos lygio stabilizavimą.

Euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude Junckeris  teigia, kad spėjantieji, jog Graikija bus priversta palikti euro zoną, „neteisingai įvertino“ situaciją, informuoja „The Wall Street Journal“. Jis taip pat patikino esąs įsitikinęs, kad artimiausiu metu Graikija gaus naują paskolos dalį, nes kitos savaitės viduryje turi būti parengta ataskaita, kurioje bus įvertinta Graikijos pažanga kovojant su krize.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuel Barroso pasiūlė planą, kaip palaikyti euro zoną ir jos bankus, praneša BBC. Savo kalboje J. M. Barroso pabrėžė, kad bankai turi stiprinti savo pozicijas didindami likvidžių aktyvų atsargas. Pasak jo, bet kuriam bankui, gaunančiam paramą iš Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF), turėtų būti neleista mokėti dividendus ar premijas.

Valdančioji Slovakijos koalicija sutarė su opozicijos lyderiu ratifikuoti Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) didinimo planą. Trečiadienį trys valdančiosios partijos dalyvavo derybose su kairiosios opozicinės partijos lyderiu Robertu Ficu . R. Ficas sakė palaikysiantis stabilumo fondo galių išplėtimo planą mainais į vyriausybės išformavimą. Slovakijos parlamentas antradienį vėlai vakare balsavo prieš EFSF padidinimą nuo 440 mlrd. iki 780 mlrd. eurų ir jo galių išplėtimą.

Trečiadienį Europos akcijų rinka atsigauna, nes kylančios metalų kainos palaikė kalnakasybos kompanijų akcijas, o Slovakija, analitikų nuomone, turėtų greitu laiku pritarti euro zonos gelbėjimo fondo didinimui. Kalnakasybos indeksas, kuris sesijos pradžioje nukrito 0,8 proc., vėliau išaugo 2,05 proc., nes varis pabrango daugiau nei 2 proc. Kiti pagrindiniai metalai taip pat brango. Pasak analitikų, Kinijos vartotojai perka varį, norėdami patenkinti išaugusią paklausą.

Euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jean'as Claude'as Junckeris pasiūlė 10 žingsnių, kurie, juo nuomone, padėtų išspręsti euro zonos krizę.

Pirmadienį aukso kaina išaugo 1 proc. po to, kai Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai pažadėjo atskleisti naujas priemones, padėsiančias išspręsti euro zonos skolų krizę. Praėjusią savaitę aukso kaina išaugo 0,9 proc., o prieš tai keturias savaites iš eilės ji krito. Pirmadienį auksas pabrango beveik 1 proc. - iki 1 tūkst. 653,64 JAV dolerio už unciją. Sidabro kaina padidėjo 2,5 proc., iki 31,93 JAV dolerio.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel iki šio mėnesio pabaigos pažadėjo pristatyti planą, padėsiantį išspręsti euro zonos skolų krizę, rašo „telegraph.co.uk“. Sekmadienį Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai Berlyne aptarė Europos ekonomikos būklę ir krizės sprendimo būdus.

Skardinė, kurią spardė Europos lyderiai, tapo statine. Dabar, kai kalbos apie bankų kapitalo atkūrimą tampa daugiau negu gandai, artėja Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) pasirašymo data ir jau beveik priimta Graikijos finansinės pagalbos riba, panašu, kad euro zonos krizė artėja prie pabaigos, rašo „Business insider“. Spalis bus įtemptas mėnuo Euro zonos lyderiams, nes priešakyje laukia Europos Tarybos ir G- 20 susitikimai.

Paskolų krizės krečiamą euro zoną spaudžia reitingų agentūros, kiekvieną dieną pažeriančios blogų žinių – mažinančios prasiskolinusių valstybių ir bankų reitingus. Jų taikinyje jau atsidūrė Italija, Ispanija, Didžiosios Britanijos, Portugalijos bankai. Europos Komisija euro zonos vyriausybėms davė 10 dienų apsispręsti, kaip bus gelbėjamos finansų institucijos. Regis, reitingų agentūros įsismagino. Italijos skolinimosi reitingą nurėžė jau trečia agentūra.

Belgijos vyriausybė ketina nacionalizuoti prancūzų-belgų banko „Dexia“ filialą, baiminantis euro zonos keliamų grėsmių, „RIA Novosti“ cituoja belgų dienraštį „De Standaard“. Anot dienraščio, oficialus sprendimas gali būti paskelbtas šį savaitgalį.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ sumažino Italijos skolinimosi reitingą nuo „Aa2“ iki „A2“, palikdama neigiamą perspektyvą, informuoja BBC. Tokį agentūros sprendimą lėmė išaugusi euro zonos šalių rizika dėl didžiulių įsiskolinimų ir dėl to prarastas kreditorių bei investuotojų pasitikėjimas. Be to, agentūros pranešime spaudai nurodomi suprastėję makroekonomikos rodikliai tiek nacionaliniu, tiek pasauliniu lygmeniu.

Savo finansinius įsipareigojimus Graikija pajėgs vykdyti dar šešias savaites, teigia šalies finansų ministras Evangelos Venizelos, informuoja „RIA Novosti“. „Aišku, kad iki lapkričio vidurio nebus problemų ir pajėgsime vykdyti savo biudžeto programą“, - spaudos konferencijoje sakė E. Venizelos.

Austrijos parlamentas ratifikavo susitarimą dėl Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) padidinimo nuo 440 mlrd. iki 780 mlrd. eurų, informuoja „EUobserver“. 117 parlamento narių balsavo už, o 53 deputatai pasisakė prieš fondo stiprinimą. Austrija turės padidinti savo į fondą įnešamą dalį nuo 12,2 mlrd. eurų iki 21,6 mlrd. eurų. Dėl EFSF stiprinimo dar turi balsuoti Nyderlandai, Malta ir Slovakija.

Europos Sąjungos finansų susitikimų serija, skirta euro zonos krizei, prasideda pirmadienį Liuksemburge. Pirmadienį vakare vyks euro grupės finansų ministrų posėdis, o antradienį - planinis ES Ekonomikos ir finansų tarybos susitikimas. „Liuksemburge bus svarstomi euro zonos ekonominio ir finansinio stabilizavimo klausimai, tarp jų - paramos Graikijai suteikimas ir ES instrumentinės bazės, siekiant užkirsti kelią skolų krizėms, išplėtimas, - pranešė ES Tarybos šaltinis.

Graikai pesimistiškai žvelgia į savo šalies ateitį. Remiantis nuomonių instituto „Kapa Research“ atlikta apklausa, daugiau nei du trečdaliai respondentų mano, kad Graikijai nepavyks išvengti nemokumo. Tačiau 70 proc. apklaustųjų nurodė nenorintys, kad tokiu atveju šalis pasitrauktų iš euro zonos. Tik kas penktas graikas yra už senosios valiutos – drachmos – grąžinimą.

Finansiniame pasaulyje – vėl panika: Graikija eilinį kartą pareiškė, kad netrukus neturės pinigų išmokėti būtiniausioms reikmėms, t.y. – jai ir vėl gresia bankrotas. Bijant, kad tai gali sukelti naują pasaulinę ekonominę krizę, o gal net ir Europos Sąjungos euro zonos žlugimą, ES šalys bei didieji pasaulio bankai visomis pastangomis dar kartą bando gelbėti Graikiją. Bet ar nuo to kam nors geriau? Graikija, turinti apie 11 mln. gyventojų ir apie 335 mlrd.

Suomijos parlamentas trečiadienį ratifikavo susitarimą dėl Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) padidinimo nuo 440 iki 780 mlrd. eurų. Pagal šį nutarimą Suomijos indėlio į finansinio gelbėjimo fondą dalis bus padidinta nuo 7,9 iki 13,9 mlrd. eurų.

Dauguma išsivysčiusių ekonomikų pamažu grimzta atgal į recesiją, tuo tarpu Jungtines Valstijas jau skendi krizėje, teigia Niujorko universiteto profesorius ir vienas iš 2007-2009 metų finansų krizės pranašų Nourielis Roubini. „Manau, kad dauguma išsivysčiusių ekonomikų ir vėl grimzta recesiją. Pagal ekonominius duomenis sprendžiu, kad JAV joje jau skendi, tas pats yra su dauguma euro zonos valstybių ir Didžiąja Britanija“, - sako N. Roubini.

Kaip praneša „bbc.co.uk“, šiuo metu jau yra parengti preliminarūs Euro zonos gelbėjimo plano apmatai. Įgyvendinant ambicingąjį planą, bus siekiama nubraukti net 50 proc. Graikijos vyriausybės skolų. Be to, planas numato padidinti Euro zonos finansinės paramos fondą – bent jau iki 2 trilijonų eurų. Europos šalių vyriausybės tikisi šį planą patvirtinti ne vėliau kaip per penkias ar šešias savaites. Praktinis šio plano įgyvendinimas gali būti pakankamai sudėtingas.

Japonija teigia, kad apsvarstytų galimybę prisidėti prie Graikijos ekonomikos gelbėjimo plano, praneša BBC. Japonijos finansų ministras Jun Azumi teigia, kad euro zonos šalys turi pateikti racionalų planą, padėsiantį nuraminti pasaulio finansų rinkas. Pirmadienį Tokijo akcijų biržos pagrindinis indeksas „Nikkei“ sumažėjo iki žemiausio lygio nuo 2009-ųjų balandžio. Prastus rezultatus lėmė neblėstantis nerimas dėl galimo Graikijos bankroto.

Didėja spaudimas Europos centriniam bankui (ECB) mažinti palūkanų normas, nes atsiranda vis daugiau ženklų, liudijančių, kad euro zoną gali ištikti recesija, informuoja „Associated Press“. Ekonomistai mano, kad sparčiai blogėjant ekonomikos perspektyvai ECB palūkanų normas gali sumažinti jau lapkritį. ECB šiemet jau du kartus padidino bazinę palūkanų normą iki 1,5 proc.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Deividas Kameronas (David Cameron) teigia, kad euro zonos narės turi imtis ryžtingų veiksmų, kad išspręstų regiono skolų krizę ir sustiprintų Europos bankus, informuoja „Associated Press“. Sakydamas kalbą Kanados parlamente D. Kameronas pažymėjo, kad problemos Europoje yra tokios didelės, kad kelia grėsmę viso pasaulio ekonomikos stabilumui. „Dar neatsidūrėme itin pavojingoje situacijoje, bet einame tuo keliu.

Pasaulis įžengė į ketvirtuosius krizės metus. Prasidėjusi nuo investicinio banko „Lehman Brothers“ žlugimo per trejus metus krizė pakeitė pasaulio finansų veidą. Nacionalizacija yra blogis? Tik ne sunkmečiu. Prieš dešimtmetį nacionalizacija buvo laikoma pūliniu ant sveiko laisvosios rinkos ekonomikos kūno. Rinkos dalyvių bendra nuomone, efektyviausia turto valdymo forma buvo pripažinta privati nuosavybė.

Jei euro zona būtų kuriama šiandien – į ją nebeįstotų nė viena valstybė, mat neatitiktų Mastrichto kriterijų. „Prieš keletą mėnesių Mastrichto kriterijų laikėsi tik Suomija, tačiau šiandien jau ji to nebedaro. Jeigu šiandien reikėtų kurti euro zoną, nebūtų kam stoti, nes niekas neišlaikytų stojamųjų egzaminų“, – per Lietuvos makroekonomikos apžvalgos pristatymą teigė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Su bankrotu kovojanti Graikija neketina rengti referendumo dėl euro. Tai pareiškė vyriausybės atstovas, paneigdamas atitinkamus žiniasklaidos pranešimus. Dienraštis „Kathimerini“, remdamasis neįvardytais šaltiniais, prieš tai pranešė, kad ministras pirmininkas Giorgos Papandreou svarsto galimybę inicijuoti referendumą, kuriame gyventojai būtų paprašyti atsakyti į klausimą, ar šalis turėtų pasitraukti iš euro zonos, ar mėginti savo skolų krizę įveikti neatsisakydama bendrosios Europos valiutos.

Graikijos situacija atrodo dramatiška, pripažįsta SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda. „Šiandien, ko gero, net ir tos valstybės donarės, kurios buvo pasirengusios Graikijai besąlygiškai teikti finansinę paramą, jau nebetiki tuo, kad Graikija išsikapstys. Dėl šios priežasties buvo iki spalio mėnesio pristabdyta ir 8 mlrd. eurų finansinė parama, kuri buvo numatyta išmokėti.

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ (S&P) sumažino Italijos skolinimosi reitingą vienu laipteliu nuo „A+“ iki „A“ ir išsaugojo neigiamą perspektyvą dėl pablogėjusios ekonominės šalies perspektyvos. Toks agentūros sprendimas buvo netikėtas ir gali sustiprinti rinkų susirūpinimą dėl euro zonos skolų krizės plitimo.

Euro zonos finansų ministrai neišsakė aiškios nuomonės dėl euro zonos finansinio stabilumo fondo didinimo plano, kurį pasiūlė Jungtinių Valstijų iždo sekretorius Timotis Gaitneris (Timothy Geithner) per susitikimą Lenkijoje, pranešė bloko politikai. „Plano neatmetė, bet ir kol kas nepriėmė, jis svarstomas“, – pranešė vienas iš euro zonos valdininkų. Europos stabilizacinis fondas vertinamas 440 mlrd.

Graikija turi pasiskelbti bankrutavusi ir palikti euro zoną, teigia Slovakijos parlamento pirmininkas ir partijos „Laisvė ir solidarumas“ lyderis Richardas Sulikas. Partija „Laisvė ir solidarumas“ priklauso valdančiajai vyriausybinei koalicijai. Slovakijos parlamento vadovo manymu, dabartinėje kritinėje situacijoje euro zonos narės turi griežtai laikytis euro funkcionavimo taisyklių ir pradėti taupyti. „Pirmas žingsnis – Graikija turi paskelbti bankrotą.

Pagrindiniai pasaulio centriniai bankai teiks trijų mėnesių paskolas doleriais euro zonos bankams ir taip sieks padidinti dolerio likvidumą. Rinkos šią naujieną sutiko itin džiugiai. Apie tai pranešęs Europos centrinis bankas (ECB) pažymėjo, kad dėl šio tikslo bendradarbiaus su JAV, Didžiosios Britanijos, Japonijos ir Šveicarijos centriniais bankais. Bankai numato teikti paskolas su fiksuotomis palūkanų normomis spalio 12, lapkričio 9 ir gruodžio 7 dienomis.

Graikijos, Prancūzijos ir Vokietijos šalių lyderiai teigia, kad Graikija yra būtina euro zonos dalis, informuoja BBC. Tokie komentarai paskelbti po Prancūzijos prezidentoNicolas Sarkozy, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Graikijos premjero George Papandreou telefoninio pokalbio. G. Papandrėjus pakartojo, kad šalis yra pasiryžusi įgyvendinti visas taupymo priemones, dėl kurių susitarė mainais už paskolą.

Pasaulio banko vadovas Robertas Zoellicas teigia, kad pasaulio ekonomika atsidūrė naujoje pavojaus zonoje ir kad Europa, Japonija ir Jungtinės Valstijos turi priimti sunkius sprendimus, kad su savimi žemyn nenusitemptų viso pasaulio ekonomikos. „Jeigu Europa, Japonija ir JAV nevykdys savo įsipareigojimų, jos žemyn nutemps ne tik save, bet ir viso pasaulio ekonomiką“, - sakydamas kalbą Džordžo Vašingtono universitete pareiškės R. Zoellicas.

Ar mes atsidūrėme ant didžiulio finansinio žlugimo slenksčio Europoje? Gandai apie artėjantį Graikijos bankrotą sklando visur, o šalies vyriausybės atstovai atvirai prisipažįsta, kad valstybė jau beveik nebeturi pinigų, rašo portalas yolohub.com. Jei nebus suteikta dar viena finansinė parama, beveik neabejojama, kad Graikija netrukus nesugebės vykdyti savo skolos įsipareigojimų.

Italijos parlamento žemieji rūmai trečiadienį pritarė antikriziniam planui, pagal kurį numatyta sumažinti biudžeto išlaidas 54 mlrd. eurų, praneša „La Stamp“. Už įstatymo projektą balsavo 316 deputatų, prieš – 302. Aukštieji parlamento rūmai pritarė įstatymo projektui rugsėjo 7 dieną. Pagal biudžeto deficito mažinimo planą numatoma padidinti kai kuriuos mokesčius ir sumažinti išmokas iš biudžeto.

„CityGroup“ vyr. ekonomistas Willemas Buiteris „Buisiness Insider“ pateikia savo pamąstymus, kas nutiktų pasauliui, jei Graikija, iki šiol sunkiai kovojanti su skolų krize, nuspręstų pasiduoti. „Tikimybė, kad Graikija paliks euro zoną, retai įvertinama su atitinkama baime ir jauduliu“, - sako ekonomistas.

Trečiadienį aukso kainos stabilios, nes jas palaiko nerimas dėl euro zonos skolų krizės plitimo, tačiau neigiamą įtaką joms daro sustiprėjęs JAV dolerio kursas. Investuotojai nekantriai laukia trečiadienį vyksiančio Prancūzijos prezidento Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy), Vokietijos kanclerės Angelos Merkel (Angela Merkel) ir Graikijos premjero Georgo Papandrėjaus (George Papandreou) susitikimo, nes pastaruoju metu suintensyvėjo kalbos dėl galimo Graikijos bankroto.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigia, kad Europa daro viską, ką gali, kad išvengtų Graikijos bankroto, ir įspėja, jog šalies pasitraukimas iš euro zonos sukeltų domino efektą, todėl jo reikia vengti visomis išgalėmis.

Vokietija sugriežtino savo retoriką skolose skendinčios Graikijos atžvilgiu, rašo „telegraph.co.uk“. Vokietijos ekonomikos ministras Philippas Roesleris teigia, kad Graikijos bankroto galimybės nebegalima atmesti, o šalies deficito mažinimo priemonės yra neveiksmingos. „Turime apsvarstyti visus variantus, galinčius apsaugoti eurą. Tarp tokių variantų blogiausiu atveju būtų Graikijos bankrotas“, – laikraščiui „Die Welt“ sakė P. Roesleris.

Prieš savaitgalį vyksiantį Didžiojo septyneto (G7) finansų ministrų susitikimą auksas pabrango beveik 1 proc.Aukso kaina padidėjo 0,7 proc., iki 1 tūkst. 881,49 JAV dolerio už unciją G7 susitikimo metu finansų ministrai jaus didelį spaudimą imtis konkrečių priemonių, padėsiančių atgaivinti pasaulio ekonomikos augimą.

Ketvirtadienį Europos Komisija griežtai pareiškė, kad nė viena euro zonos valstybė narė negali pasitraukti iš bendros valiutos bloko. Tokį pareiškimą išprovokavo Vokietijos ir Nyderlandų oficialūs siūlymai apsvarstyti tokią galimybę.