Skardinė, kurią spardė Europos lyderiai, tapo statine. Dabar, kai kalbos apie bankų kapitalo atkūrimą tampa daugiau negu gandai, artėja Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) pasirašymo data ir jau beveik priimta Graikijos finansinės pagalbos riba, panašu, kad euro zonos krizė artėja prie pabaigos, rašo „Business insider“.
Spalis bus įtemptas mėnuo Euro zonos lyderiams, nes priešakyje laukia Europos Tarybos ir G- 20 susitikimai.
Štai dešimt svarbiausių ateinančio mėnesio datų ir įvykių, kurie turės įtakos euro zonos ateičiai.
Spalio 9 d., sekmadienis
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel šiandieną susitinka Berlyne. Jie ruošis Europos Sąjungos lyderių susitikimui, vyksiančiam spalio 17 dieną.
Derėtų atkreipti dėmesį į tai, kokias nuomones jie išsakys dėl bankų rekapitalizacijos ir jų sentimentus teikiant finansinę pagalbą Graikijai, nepaisant to, kad šalis nesugeba įvykdyti jai iškeltų biudžeto deficito mažinimo reikalavimų.
Spalio 10 d., pirmadienis
Malta balsuos dėl EFSF. Mažytė Europos valstybė nukėlė ankstesnį balsavimą po to, kai jos buvo paprašyta pateikti atnaujintą informaciją apie finansinius įsipareigojimus.
Opozicija sakė, kad balsuos už finansinę pagalbą, nors buvo nusprendusi papildomai finansinei pagalbai nepritarti.
Spalio 12 d., trečiadienis
Dėl Europos finansinio stabilumo plano balsuos Slovakija. Ši šalis yra matoma kaip didžiausia kliūtis, kuriai gali tekti susidurti su sunkumais priimant EFSF.
Panašu, kad planui Slovakija turėtų pritarti, tačiau galutinis rezultatas Slovakijos valdžiai nebus mielas. Sukilėlių koalicijos partija SaS sako, kad ji apmokės vekselius ir nepatvirtinusi nuostatų dėl Europos stabilumo mechanizmo (nuolatinio EFSF perėmėjo). Opozicija greičiausiai balsuos taip, kad būtų surengtas antrasis balsavimas, siekdama pokyčių valdžioje arba jos atsistatydinimo.
Spalio 14 - 15 d., penktadienis – šeštadienis
G – 20 šalių finansų ministrai spalio keturioliktąją susitiks Paryžiuje.
Gali būti, kad per šį susitikimą jau sužinosime, ar EFSF bus ratifikuotas ir pamatysime, kokia iš tikrųjų yra situacija. BRIK ( Brazilija, Rusija, Indija, Kinija) ir Pietų Afrikos šalių finansų ministrai praėjusį mėnesį sakė, kad G – 20 šalys bus atsakingos už visas pastangas gelbėjant Europą. Susirinkimas parodys, ar taip ir bus.
Spalio 17 – 18 d., pirmadienis – antradienis
Šiomis dienomis Europos Taryba susitiks Briuselyje, kur aptars EFSF įgyvendinimą (kuris, tikėtina, iki to laiko jau bus priimtas), taip pat kaip ir bankų rekapitalizacija.
Spalio 19 d., trečiadienis
Šią dieną Graikijos darbuotojai planuoja skelbti 24 valandų visuotinį streiką. Jau beveik visą mėnesį Graikijos sostinėje tęsiasi pastovūs streikai, kurie pastaruoju metu tampa vis žiauresni. Panašu, kad šitas streikas nuo praėjusiųjų neatsiliks.
Spalio 20 d., ketvirtadienis
Europos centrinio banko Valdančioji taryba susitinka Briuselyje. Jeigu ji nesiims jokių sprendimų, galime išgirsti gandų apie palūkanų normų sumažinimą lapkričio mėnesį arba dar ryžtingesnius sprendimus, kurie galėtų stabilizuoti euro zoną.
Spalio 21 d., penktadienis
2 milijardų eurų Graikijos iždo vekselių branda. Iki to laiko jau ko gero žinosime ar EFSF yra patvirtintas ir kiek laiko Graikija galės išsilaikyti.
Lapkričio 1 d., antradienis
Italas Mario Draghis pakeis prancūzą Jeaną – Claudą Trichet prie Europos centrinio banko vairo.
Yra daug vilčių, kad jis imsis aktyvesnės rolės saugant euro zoną nuo žlugimo negu jo pirmtakas, turint omenyje tai, kad Italija yra lėtai auganti ir viena labiausiai pažeidžiamų šalių tuo atveju, jei Graikiją išiktų finansinis krachas.
Lapkričio 3d., sekmadienis
Europos centrinis bankas priims pirmuosius sprendimus, parodančius būsimą naujojo lyderio Mario Draghio politiką.
