Kaip praneša „bbc.co.uk“, šiuo metu jau yra parengti preliminarūs Euro zonos gelbėjimo plano apmatai. Įgyvendinant ambicingąjį planą, bus siekiama nubraukti net 50 proc. Graikijos vyriausybės skolų. Be to, planas numato padidinti Euro zonos finansinės paramos fondą – bent jau iki 2 trilijonų eurų. Europos šalių vyriausybės tikisi šį planą patvirtinti ne vėliau kaip per penkias ar šešias savaites.
Praktinis šio plano įgyvendinimas gali būti pakankamai sudėtingas. Visgi didesnių alternatyvų jam nėra – nesėkmės atveju Europą gali ištikti rimta finansinė krizė, o ekonominį augimą pakeistų recesija.
Stambieji investitoriai pastaruoju metu nėra itin patenkinti tuo, kokia sparta yra sprendžiama euro zonos skolų krizė. Anot „Bbc.co.uk“ ekspertų, tai visiškai suprantama – realių sprendimų įgyvendinta ne tiek ir daug, o nuolatinės kalbos apie susirūpinimą prastėjančia padėtimi, problemos savaime dar neišsprendžia. Tad ir G20 organizuotas pasitarimas, kuriame tiesiog dar kartą buvo išreikšta būtinybė spręsti susidariusią krizinę situaciją, nesumažino streso Europos rinkose. Anot rinkų specialisto Mitul Kotecha, be konkretaus veiksmų plano Europa bus pasmerkta išgyventi dar vieną finansų krizę.
Esminiai gelbėjimosi plano bruožai
Pranešimai apie rengiamą gelbėjimosi planą pasirodė praėjusią savaitę, vykstant Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) metiniam susirinkimui Vašingtone. Naujasis planas turėtų bent keturis kartus padidinti Euro zonos finansinės paramos fondą – šiuo metu fondą sudaro apie 440 milijardų eurų. Be to, pagal šį susitarimą Europos Centrinis bankas (ECB) taip pat galės lygiagrečiai teikti paskolas iš skolų liūno neišbrendančioms valstybėms.
Taip pat tikimasi, jog bus nurašyta apie pusę Graikijos įsiskolinimų. Po pokalbių su TVF vadove Christine Lagarde, Graikijos finansų ministras Evangelos Venizelos patvirtino padarysiantis viską, jog Graikija išsivaduotų nuo skolų naštos. Šiuo metu valstybės įsiskolinimai sudaro net 160 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) lygio.
Trečiasis gelbėjimosi plano elementas – didžiųjų Europos bankų stiprinimas. Anot ekspertų, didieji Euro zonos bankai kol kas yra pernelyg silpni ir turi per mažai realaus kapitalo, jog galėtų tinkamai padengti finansinius nuostolius.
„Grįžimas į septintąjį dešimtmetį“
TVF susirinkimo Vašingtone metu buvo pažadėta, jog Graikija turėtų išlikti euro zonos šalimi. Tuo ypač susirūpinę yra patys graikai. Jų manymu, išmetimas iš euro zonos būtų tikra katastrofa valstybei bei sugrąžintų ją į septintąjį dešimtmetį. Jei ne politine prasme (tuomet Graikijoje vyko karinis perversmas), tai ekonomine tai tikrai reikštų gyvenimo standartų kritimą ir ekonominės struktūros griūtį.
Šią savaitę Europos Sąjungos ir TVF vadovai dar kartą lankysis Graikijoje ir vertins jos pažangą, vykdant įsiskolinimų mažinimo planą. Graikija šiuo metu vis dar gauna finansinę paramą, dėl kurios buvo sutarta dar praėjusių metų gegužę. Visgi jei vertintojai nuspręs, jog Graikija tinkamai nevykdo savo įsipareigojimų dėl viešųjų išlaidų mažinimo, tikėtina, jog tokia parama bus nutraukta. Deja, bet analitikai vis labiau nerimauja, jog būtent taip ir gali atsitikti.
