euro zona

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sumažins šių ir kitų metų Airijos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę, nes smarkiai pablogėjo pagrindinių jos prekybos partnerių – euro zonos, Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos – ekonomikų perspektyvos. TVF sumažins šių metų Airijos BVP augimo prognozę nuo 0,6 iki 0,4 proc., o kitų metų prognozę – nuo 1,9 iki 1,5 proc.

Euro zonos skolų krizė gali tapti nebekontroliuojama, nes investuotojai abejoja, ar Italija ir Graikija pasirengusios įgyvendinti griežtas taupymo priemones, kurių reikalauja jų partnerės, o euro zonos "bankininkė" Vokietija ketina nebeteikti tolesnės paramos. Italijoje vyksta visuotinės protesto akcijos, didžiausiai šalyje profsąjungai paraginus pradėti visuotinį streiką prieš taupymo priemones.

Išsivysčiusios pasaulio ekonomikos įstrigo lėto atsigavimo periode. Ekonomistas Nourielis Roubini mano, kad joms pagreitį suteiktų laisvesnis taupymo režimas ir didesnės fiskalinės paskatos. ,,Esame prastesnėje padėtyje nei buvome 2008 metais. Šiuo metu mus supa griežtos taupymo priemonės ir atsargūs bankai”, - interviu CNBC teigė jis. Ekonomistas įsitikinęs, kad antros recesijos tikimybė – 60 procentų.

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schauble mano, kad Europos Sąjungos (ES) sutarties pataisos yra būtinos norint įvykdyti ekonomines reformas, reikalingas užtikrinti euro zonos stabilumą, teigiama penktadienį šalies laikraščio „Bild“ išspausdintame straipsnyje. Dienraščio teigimu,W. Schauble kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjungos, kuriai ir pats priklauso, nariams sakė, kad ES turi perduoti daugiau ekonominės politikos galių Europos Komisijai.

Antradienį auksas pabrango po to, kai ankstesnės sesijos metu jo kaina krito daugiau nei 2 proc. Nepaisant to, aukso kainos augimą gali apriboti silpstantis nerimas dėl recesijos Jungtinėse Valstijose. Antradienį auksas pabrango 3,88 JAV dolerio, iki 1 tūkst. 791,13 JAV dolerio už unciją.

Lenkijos finansų ministras Jacekas Rostovskis (Jacek Rostowski) įspėja dėl euro zonos žlugimo, jei Europos šalių politiniai lyderiai nesiims ryžtingų veiksmų euro krizei įveikti, praneša agentūra AFP.

Yra tikimybė, kad kitąmet Lietuva atitiks visus Mastrichto kriterijus, bet įsivesti eurą gali sutrukdyti visuomenės nuomonė, kuri pastaruoju metu yra gana neigiama, teigia „Swedbank Markets“ vadovas Tomas Andrejauskas. „Problemos kyla dėl skolų. Jas iš esmės matome visur, tame tarpe ir valstybės lygyje. Euras, toks, koks jis yra dabar, akivaizdu, kad ilgai gyvuoti negali“, - neabejojo analitikas, skaitydamas pranešimą Nacionalinėje ekonomikos mokytojų konferencijoje.

Ketvirtadienį vis dar nesimatė ženklų, kad euro zonos politikai artėtų prie susitarimo dėl Suomijos prašomo užstato mainais už dalyvavimą Graikijai teksiančiai 110 mlrd. eurų paskolos programoje, rašo „The Wall Street Journal“. Dėl nesibaigiančio ginčo kyla nerimas, kad Graikija gali bankrutuoti. Pastaruoju metu rinkos itin sunerimusios dėl galimo Graikijos finansinių įsipareigojimų nevykdymo. Tokia grėsmė didėja, nes šią savaitę nepavyko išspręsti užstato klausimo.

Pagrindinės Ispanijos politinės jėgos susitarė keisti Konstituciją ir į ją įtraukti nacionalinio biudžeto deficito limitą, praneša „Associated Press“. Pagal įstatymo projektą, kuriam penktadienio rytą pritarė valdančiųjų socialistų partija ir Populiarioji partija, nuo 2020-ųjų nacionalinio biudžeto deficitas negalės viršyti 0,4 proc. bendro vidaus produkto. Šis limitas galės būti viršytas tik stichinės nelaimės, ekonomikos krizės ar kitų nenumatytų aplinkybių atveju.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy nori sukurti dar vieną finansų cerberį – Europos ekonominę vyriausybę. Idėja skamba gražiai, tačiau iki galo nėra aišku, ką ji turėtų reikšti. Jei šis pasiūlymas iš tiesų rimtas, jis turėtų atnešti reikšmingų pokyčių, ypač Vokietijai.

Ekonomikos padangė vėl niaukiasi? Per Europą ir JAV vilnijanti skolų krizė bet kurią minutę gali nublokšti pasaulį dvejais metais atgal – į blogiausią recesiją nuo Didžiosios depresijos laikų. Pasaulis artinasi prie naujos krizės slenksčio. Investuotojai nerimauja dėl lėtėjančio valstybių ekonomikos augimo, baiminasi, kad pagrindines rinkas ištiks recesija. Rinkose – uraganas Praėjusią savaitę vėl drebėjo pagrindinių akcijų rinkų pamatai.

Technologijų kompanija ,,Apple” šiandien verta tiek, kiek 32 didžiausi euro zonos bankai, pranešė ,,Reuters”. JAV kompanijos vertė prašoko didžiuosius bankus po to, kai pastarąsias savaites jų akcijų vertė sparčiai krenta. Sumažėjo Ispanijos ,,Santander”, Prancūzijos ,,BNP Paribas”, Vokietijos ,,Deutsche Bank” ir Italijos ,,Unicredit” akcijų vertė. Nuo birželio pradžios Europos akcijų indeksai sumažėjo beveik trečdaliu. Tai lėmė, kad smarkiai krito didžiųjų bankų akcijų vertė.

Ispanijos vyriausybė penktadienį pritarė naujam antikrizinių priemonių paketui, kad šalis galėtų įvykdyti savo įsipareigojimą sumažinti biudžeto deficitą, praneša „RIA Novosti“, remdamasi vietos žiniasklaida. Manoma, kad šis įstatymo projektas leis šalies valdžiai sutaupyti apie 5 mlrd. eurų. Kaip skelbia Ispanijos laikraštis „El Pais“, sutaupyti biudžeto lėšų tikimasi įgyvendinant pokyčius mokesčių ir sveikatos apsaugos srityse.

Trečiadienį aukso kainos auga trečią dieną iš eilės, nes investuotojai nerimauja dėl euro zonos likimo po Prancūzijos ir Vokietijos vadovų susitikimo Paryžiuje, kuris rinkų nė kiek nenuramino. Aukso kaina ūgtelėjo 0,23 proc. ir siekė 1 tūkst. 790,3 JAV dolerio už unciją.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį paragino sukurti bendrą valdymo sistemą, turinčią padėti sutramdyti eurozonos skolų krizę. Institucijai turėtų vadovauti dabartinis Europos Sąjungos prezidentas Hermanas van Rompuy, teigė N. Sarkozy. Dviejų didžiausių valiutos sąjungos ekonomikų vadovai taip pat teigė, kad 17 eurozonos valstybių iki 2012 metų priimti subalansuoto biudžeto įstatymus, kad pavyktų stabilizuoti pertemptus viešuosius finansus.

Jokiai euro zonos valstybei narei nebus leista pasitraukti iš vieningosios valiutos sąjungos, teigė Europos centrinio banko Valdančiosios tarybos narys Yvesas Merschas, skelbia naujienų agentūra „Reuters“. Kinijos žiniasklaidoje pasirodžiusiame interviu Y. Merschas yra pasakęs, kad bet kokiai euro zonos valstybei pasitraukti iš bendros valiutos bloko, neturint jokios kitos veikiančios valiutos, kuria būtų galima pasikliauti, būtų nerealu ir tai prilygtų finansinei savižudybei.

Naujausi oficialūs duomenys parodė, kad balandžio-birželio mėnesiais Vokietijos ekonomikos augimas itin sulėtėjo, o metų pradžioje buvo mažesnis nei iš pradžių manyta, informuoja BBC. Negalutiniais duomenimis, per antrąjį metų ketvirtį Vokietijos ekonomika paaugo vos 0,1 proc., o per pirmus tris šių metų mėnesius ji išaugo 1,3 proc. Anksčiau skelbta, kad per pirmąjį ketvirtį ekonomika išaugo 1,5 proc. Vokietija jau kuris laikas yra euro zonos ekonomikos augimo varomoji jėga.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų birželį, palyginti su geguže ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, pramonės gamyba euro zonoje sumažėjo 0,7 proc., o visoje ES - 1,2 proc. Gegužę šis rodiklis euro zonoje ir ES padidėjo po 0,2 proc. 2011 metų birželį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu ankstesniais metais, pramonės gamyba euro zonoje išaugo 2,9 proc., visoje ES - 1,7 proc. Lietuvoje šių metų birželį pramonės gamybos mastas padidėjo 3,7 proc.

Rusijos magnatas Michailas Prochorovas atskleidė savo ambicijas tapti ministru pirmininku ir savo partijos planus Rusijai prisijungti prie Šengeno ir euro zonų, praneša „RIA Novosti“. „Manau, kad galėčiau atlikti ministro pirmininko užduotis“, - per spaudos konferenciją Maskvoje sakė M. Prochorovas ir pridūrė, kad jo, kaip premjero, pažiūros turėtų sutapti su prezidento pažiūromis.

Garsūs Vokietijos ekspertai, darantys įtakos šalies ekonominei politikai, siūlo laikinai pašalinti Graikiją iš euro zonos, rašo ketvirtadienį laikraštis „The New York Times“. „Jeigu Europos skolų krizė būtų senas filmas apie skęstantį laivą, jame būtų scena, kurioje keleiviai gelbėjimo valtyje suvokia, kad visiems maisto ir vandens neužteks ir kad kažkurį iš jų reikia išmesti iš valties. Ir tas kažkas – Graikija.

Netylant kalboms apie Italijos ir Ispanijos finansų problemas greičiau už šias šalis į prarają gali kristi mokesčių rojumi vadinamas Kipras. Kiprui netrukus gali prireikti tarptautinės pagalbos. Tuomet Viduržemio jūros sala taps ketvirtąja kritusia euro zonos valstybe, kurią turės gelbėti Europos Sąjunga (ES) ir kitos tarptautinės struktūros. Apie tai praėjusią savaitę prabilo „Bank of Cyprus“. „Būdami neveiksnūs rizikuojame nebesugebėti grąžinti skolos.

Europos centrinio banko (ECB) vadovas gina institucijos sprendimą padėti stabilizuoti Italijos ir Ispanijos obligacijas. Tačiau jis leido suprasti, kad ECB nelaiko savęs ilgalaikiu pagrindiniu euro zonos gaisrų gesintoju, praneša naujienų agentūra AP.

Stambiausių euro zonos šalių lyderiai penktadienį rengia susitikimą, nes aiškėja, kad Europos skolų krizė tampa nebekontroliuojama, o atsigavimas Jungtinėse Valstijose stringa. Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy) su Vokietijos kanclere Angela Merkel (Angela Merkel) bei Ispanijos ministru pirmininku Chosė Luisu Rodrigesu Sapateru (Jose Luis Rodr7guez Zapatero) aptars situaciją finansų rinkose.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų birželį, atsižvelgus į sezoninius pokyčius, nedarbo lygis euro zonoje nepakito ir siekė 9,9 proc., kaip ir gegužę. Praėjusių metų birželį jis sudarė 9,7 proc. Visoje ES nedarbas šių metų birželį siekė 9,4 proc., kaip ir gegužę. 2010 m. birželį nedarbas ES sudarė 9,7 proc. „Eurostat“ skelbia, kad birželį darbo ES neturėjo 22,473 mln. žmonių, įskaitant 15,640 mln. bedarbių euro zonoje.

Nerimas dėl bendros Europos valiutos perspektyvų verčia vokiečius investuoti į nekilnojamąjį turtą ir tauriuosius metalus, praneša radijo stotis „Business FM“. Bavarijos gyventojas Tomas Baueris pareiškė radijo stočiai: „Daugelis euro zonos šalių susidūrė su skolų problemomis - Graikija, Portugalija, Airija ir dabar Italija. Todėl manau, kad privalau kažkaip išsaugoti savo pinigus. Pavyzdžiui, investuoti juos į auksą“. Vokiečiai investuoja lėšas ir į nekilnojamąjį turtą.

Estijai, kuri prie euro zonos prisijungė tuomet, kai jos valstybės narės kovojo su skolų krize, net vyraujant sąmyšiui monetarinėje sąjungoje bendra valiuta duoda naudą, teigia Estijos ministras pirmininkas Andrusas Ansipas. „Estijai buvo labai svarbu prisijungti prie euro zonos, net ir turint omenyje praėjusių metų įvykius, galiu teigti, kad taip, tai buvo puikus Estijos sprendimas“, - tikino A. Ansipas.

Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas (Toom Hendrik Ilves) išreiškė viltį, kad ketvirtadienį euro zonos lyderių pasiektas susitarimas padėti sunkiai besiverčiančioms regiono šalims nuramins rinkas, o Graikiją, Airiją bei Portugaliją apėmusi euro zonos skolų krizė nepasklis po visą regioną. Ketvirtadienį T. H. Ilvesas dalyvavo euro zonos valstybių atstovų susitikime Briuselyje, kurio metu jie susitarė skirti Graikijai dar vieną, šį kartą 109 mlrd. eurų vertės, finansinės paramos paketą.

N. Cleggas sakė bijantis, kad euro zonos skolų krizė gali pasklisti į Didžiąją Britaniją ir turėti tiesioginės įtakos darbo vietoms. Tai pirmasis kartas, kai aukštas Didžiosios Britanijos politikas pripažino, kad Graikiją, Ispaniją ir Italiją kamuojančios bėdos gali paveikti Britaniją. Liepos 21-ąją euro zonos valstybių atstovai susirinks aptarti Graikijos skolų krizės ir tolesnės finansinės paramos skyrimo.

Pagrindiniai pasaulio ekonomikos rodikliai silpnėja signalizuodami globalų ekonomikos lėtėjimą. Pasaulio pramonės aktyvumo indeksas (PMI) birželį toliau krito iki 52,0 nuo 53,0 gegužę pasiekdamas žemiausią lygį nuo 2009 metų birželio. Nerimą kelia infliacija, naftos kainų didėjimo rizika bei Graikijos skolų krizė, tačiau yra pagrindo tikėti, kad dabar pasaulis geba greičiau atsitiesti po naujų sukrėtimų.

Birželį vartotojų kainos Estijoje augo sparčiausiai iš visų euro zonos šalių. Birželį, palyginus su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, vartotojų kainos Estijoje išaugo 4,7 proc. Nuo sausio infliacija Estijoje nuolat buvo didžiausia iš visų euro zonos šalių. Būtent nuo sausio Estija įsivedė eurą. Šių metų birželį, palyginti su geguže, metinė infliacija euro zonoje išliko nepakitusi ir siekė 2,7 proc. Lietuvoje kainos augo 3,2 proc., Latvijoje - 2,4 proc.

Europos Sąjunga (ES) paskelbė karą trims pagrindinėms reitingų agentūroms: „Standard & Poor's“, „Moody's“ ir „Fitch“, rašo „gaurdian.co.uk“. Praėjus savaitei po Portugalijos reitingo sumažinimo, antradienį „Moody's“ agentūra sumažino Airijos skolinimosi reitingą iki „šlamšto“ lygio ir įspėjo, kad šaliai tikriausiai prireiks dar vieno finansinės paramos paketo.

Pirmadienį nerimas, kad Italija gali tapti naujausia euro zonos skolų krizės auka, prislėgė Europos akcijų rinką ir euro kursą. Euro zonos finansų ministrai pirmadienį susitiks aptarti euro zonos problemų ir galimų jų sprendimo būdų. Europos akcijų indeksas „FTSEurofirst 300“ pirmadienį sumažėjo 1 proc., iki 1103,71 punkto. Italija euro zonoje yra trečioji pagal dydį ekonomika ir antroji po Graikijos turinti didžiausią skolų rodiklį, lyginant su šalies ekonomikos dydžiu.

Aukščiausi Europos Sąjungos vadovai pirmadienio rytą susitiko Briuselyje apsvarstyti augančios euro zonos skolų krizės. Baiminamasi, kad Italija gali būti kita šalis, kuriai prireiks ES finansinės pagalbos. ES vadovai susitikime  ketina aptarti savo pozicijas dėl antrojo Graikijos gelbėjimo paketo suteikimo. Italija  euro zonoje turi trečiąją pagal dydį ekonomiką bei antrą po Graikijos didžiausią skolų rodiklį lyginant su ekonomikos dydžiu.

Panašu, kad Graikijos problemos sprendžiamos. Bent jau tam tikram laikotarpiui. Galima tik pasidžiaugti, kad ledai pajudėjo, ponai prisiekusieji. Svarbiausia, kad upės tėkmės stiprumo užtektų, jog nesusidarytų tų ledų sangrūdos, stabdančios PIIGS problemų sprendimo progresą. Kol kas atliktas lengviausias darbas – pasirūpinta, kad šalis gautų išorinę paramą, kol dar nepasiskelbė nemokia. Be abejo, priimti politinį sprendimą taikyti šalyje griežtą ekonominį režimą yra sudėtingas uždavinys.

Viena iš trijų didžiausių pasaulio kredito reitingo agentūrų netikėtai rekomendavo nebeinvestuoti į Portugaliją. „Moody's“ pareiškė, kad ir jai gali prireikti antrosios gelbėjimo paskolos. Europos Sąjunga atkirto, kad Šiaurės Amerikoje įsikūrusios kredito reitingų agentūros nežino tikrosios padėties, o Vokietija stoja į karą su esą neatsakingais panikos skleidėjais, praneša LTV „Šiandien“. Portugalijai tai buvo tarsi žaibas iš giedro dangaus.

Vakar Graikijos parlamentui tarus „taip“ taupymo planui, galima sakyti, kad Graikijos Premjeras laimėjo tik pusę mūšio. Šiandien balsuojama dėl konkrečių taupymo plano priemonių. Įvertinus nedidelę balsų persvarą, kuria sprendimas buvo priimtas vakar, nerimo dėl šios dienos balsavimo yra.

Milijardierius investuotojas George'as Sorosas teigė, kad greičiausiai yra neišvengiama, jog bus sukurtas mechanizmas, kuris leis silpnesnėms ekonomikoms pasitraukti iš euro zonos, rašo naujienų portalas „Bloomberg“. „Nėra jokio susitarimo, pagal kurį bet kokia valstybė galėtų pasitraukti euro zoną, – Vienoje vykstančiame susitikime sakė G. Sorosas. – Esame ant ekonominės griūties slenksčio, kuris, tarkime, prasidės Graikijoje, tačiau lengvai gali persimesti ir į kitas valstybes.

Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Jeanas Claude Trichet teigia, kad euro zonai užsidegė raudonas pavojaus signalas, nes iškilo grėsmė, kad skolų krizė gali užkrėsti bankus.„Aš manau, kad pavojaus signalas dega raudonai. Valdyba mano, kad didžiausią grėsmę Europos Sąjungos (ES) finansiniam stabilumui kelia sąveikos tarp skolų ir bankų“, - po Europos sisteminės rizikos valdybos susirinkimo sakė J. C. Trichet.

Investuotojai ruošiasi didžiausiam išpardavimui – euro zonos skolininkės gelbėsis parduodamos valstybinį turtą. Beviltiškai prasiskolinusios euro zonos narės, kaip Graikija, Airija, Ispanija, ruošiasi didžiausiam išpardavimui per pastarąjį dešimtmetį. Privatizavusios valstybines įstaigas jos tikisi pritraukti 71,5 mlrd. eurų (246,68 mlrd. litų). Tiesa, analitikai abejoja, ar priverstinis valstybinių įstaigų pardavimas šioms šalims atneš didžiausią galimą naudą.

Euro zonos vadovas pareiškė, kad Graikijos skolos mokėjimo planas – žaidimas su ugnimi, praneša BBC. Graikijos krizė stato dar mažiausiai penkias Europos Sąjungos (ES) valstybes į pavojų, įspėja euro zonos grupės vadovas artėjant finansų ministrų susitikimui Liuksemburge. Tikimasi, kad ministrai pritars 12 mlrd. eurų paskolai pagal Tarptautinio valiutos fondo ir ES gelbėjimo planą.

Europos ekonominė ir pinigų sąjunga ilgainiui gali iširti, jeigu ji nesugebės išspręsti savo „ekonominių ir konkurencinių skirtumų“, leidinyje „The Financial Times“ rašo Niujorko universiteto profesorius ir vienas iš 2007-2009 metų finansų krizės pranašų Nourielis Roubini.

Latvija ir Lietuva rodo vis mažiau entuziazmo pasekti savo kaimynės Estijos pavyzdžiu ir tapti euro zonos nare, rašo naujienų agentūra „Bloomberg“. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas trečiadienį sakė, kad „euras nėra tas dalykas, dėl kurio būtų verta žudytis“. Latvijos banko prezidentas Ilmaras Rimševičius taip pat neseniai teigė, kad euras neturi būti įvestas „bet kokia kaina“. Anksčiau Lietuva ir Latvija žadėjo pasekti Estijos pavyzdžiu. Pastaroji eurą įsivedė šiemet.

Lietuvos planams 2014 metais įsivesti eurą koją gali pakišti infliacija, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. "Tikrai pats euras nėra tas dalykas, dėl kurio būtų verta žudytis. Turime atitikti sąlygas, nes sąlygos, kurias įgyvendinus galima įsivesti eurą, tai yra esminis dalykas. Įstoję į Europos Sąjungą mes prisiėmėme teisinį įsipareigojimą jį turėti, bet tam, kad jį turėtume, mūsų ekonomika turi būti tvari", - sakė V. Vasiliauskas.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas skeptiškai vertina pastarosiomis dienomis nuskambėjusius kai kurių skandinavų bankų analitikų komentarus, esą Europos Sąjungos (ES) senbuvės nelabai norės įsileisti Lietuvos į euro zoną, nepaisant to, ar mūsų šalis atitiks keliamus kriterijus. „Siūlyčiau iš anksto nekurti mitų ar legendų. Nemanau, kad euro įvedimas Lietuvoje priklausys nuo atskirų ES valstybių noro ar nenoro.

Pastarąją Lietuvos krizę ir būsto kainų sprogimą dar 2007-aisiais teisingai išpranašavęs „Danske“ banko ekonomistas Larsas Christensenas į Lietuvos ateitį dabar jau žvelgia kur kas optimistiškiau, rašo „Lietuvos rytas“. L.Christensenas yra įsitikinęs, kad euras lito artimiausiais metais Lietuvoje nepakeis, mat krizės apimtos euro zonos šalys nenorės priimti valstybės, kuri dar neseniai balansavo ant bankroto slenksčio.

Į Europos Komisiją Graikijos deleguota komisarė Maria Damanaki paragino savo šalį vykdyti griežtą taupymo politiką. „Aš esu priversta kalbėti atvirai, – pareiškė ji trečiadienį. – Arba mes susitarsime su savo kreditoriais dėl programos, pareikalausiančios didelės aukos, arba grįšime prie drachmos“. Graikija stovi kryžkelėje, pabrėžė Briuselyje už jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakinga politikė.

Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo siekiai reformuotis tėra propaganda bandant išlaikyti kleptokratiją, interviu ,,Ekonomika.lt" teigė žinomas Rusijos politologas, publicistas Andrejus Piontkovskis. A. Piontkovskis sako esąs įsitikinęs, kad Vladimiras Putinas grįš į Rusijos prezidento postą, o D. Medvedevas jame buvo tik todėl, kad palaikytų jam vietą.

Nors vakar EUR/USD kursas buvo pasiekęs septynių savaičių žemumas ties 1,4045, tačiau ilgai jose neišsilaikė ir dienos prekybos pabaigoje jis jau svyravo ties 1,4150. Pagrindinei Europos valiutai šiek tiek atsitiesti padėjo geresnės naujienos iš Europos Sąjungos finansų ministrų susirinkimo. Investuotojų nerimą dėl euro zonos skolos problemų sumažino vakar ES finansų ministrų pagaliau patvirtinta trijų metų, 78 mlrd. eurų vertės finansinė parama Portugalijai.

Penktadienį JAV doleris sustiprėjo iki penkių savaičių aukštumų prieš pagrindines valiutas. Vien EUR/USD kursas per kelias savaites smuktelėjo daugiau nei 7,3% ir tai buvo pačios prasčiausios savaitės euro pozicijoms per vienerius metus. Praėjusios savaitės pabaigoje pagrindinės valiutų poros kursas dienos prekybą baigė svyruodamas ties 1,4110. Rinkos dalyviai šiuo metu labiausiai baiminasi galimos euro zonos skolų restruktūrizavimo galimybės.