Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy nori sukurti dar vieną finansų cerberį – Europos ekonominę vyriausybę.
Idėja skamba gražiai, tačiau iki galo nėra aišku, ką ji turėtų reikšti. Jei šis pasiūlymas iš tiesų rimtas, jis turėtų atnešti reikšmingų pokyčių, ypač Vokietijai.
Praėjusią savaitę susitikę A. Merkel ir N. Sarkozy susitarė, kad bus sukurta „tikra ekonominė vyriausybė“, kuri ateityje koordinuos ekonomikos ir finansų politiką bei užtikrins bendros valiutos sąjungos atsparumą krizėms. Vis dėlto nė vienas iš vadovų daugiau konkretesnių idėjų nepasiūlė, tad ekonominės vyriausybės kompetencijos klausimas išlieka atviras, rašo „Der Spiegel“.
Kas bus – neaišku
Terminas „ekonominė vyriausybė“ gali būti interpretuojamas įvairiai. Prancūzija jau kelerius metus vartoja šį terminą apibūdinant vyriausybės įsikišimą į ekonomiką ir įsigyjant svarbių šalies įmonių akcijas. Tačiau Vokietijos kanclerė, panašu, šį terminą suvokia kitaip.
„Euro zonos valstybės didesniais įsipareigojimais turi užtikrinti, kad tvirtai laikosi egzistuojančio Stabilumo ir augimo pakto“, – teigė A. Merkel po susitikimo su Prancūzijos prezidentu.
Iš esmės šis susitarimas didžiąja dalimi apima Vokietijos susirūpinimą dėl stabilumo euro zonoje. Siūlymu 17 euro zonos valstybių raginamos savo konstitucijose įtvirtinti subalansuoto biudžeto būtinybę ir priimant nacionalinius biudžeto planus atsižvelgti į Europos Komisijos (EK) išreikštus susirūpinimus.
Idėja nėra visiškai nauja. Šių metų kovą euro zonos valstybės susitarė dėl vadinamojo Euro plius pakto, kuriuo siekiama glaudesnio biudžeto, mokesčių ir socialinės politikos koordinavimo. Vis dėlto šis paktas nėra įpareigojantis.
Tuščias terminas
„Iki šiol terminas buvo tuščias“, – sako Berlyne esančios Hertie valdymo mokyklos politinės ekonomikos profesorius Henrikas Enderleinas.
Pasak jo, euro zonos valstybių užduotis šiuo metu yra užpildyti šį terminą.
„Reikia, kad pasikeistų galvojimas, – įsitikinęs profesorius. – Vyriausybės turi suvokti, kad vien nacionalinės ekonomikos politikos daugiau kurti negali, ateityje jos turi kurti visos Europos ekonominę politiką.“
H. Enderleinas įsivaizduoja tam tikrą Europos finansų ministeriją, kuri stebėtų ir koordinuotų euro zonos valstybių politiką.
„Turi atsirasti kas nors, kas atskiroms vyriausybėms pasakytų, kad tai, ką jos dabar daro, kenkia euro zonai, – mano jis. – Gaila, tačiau kol kas tokia institucija neegzistuoja.“
Neteks galios
Iki šiol už euro zonos valstybių ekonominės politikos koordinavimą buvo atsakinga Euro grupė. Ši grupė taip pat stebėjo, ar šalys laikosi pasirašyto Stabilumo pakto. Grupę sudaro euro zonos finansų ministrai ir EK bei Europos centrinio banko (ECB) atstovai. Šiuo metu Euro grupės pirmininkas yra Liuksemburgo ministras pirmininkas Jeanas Claude‘as Junckeris.
Remiantis A. Merkel ir N. Sarkozy pateiktu planu, ateities ekonominę vyriausybę sudarys 17 valstybių vyriausybių vadovai, jie susitiks du kartus per metus. Šiai ministerijai turėtų pirmininkauti dabartinis Europos Tarybos prezidentas Hermanas van Rompuy.
„Siūlymas steigti ekonominę vyriausybę yra bandymas nustumti J. C. Junckerį į antrą planą, – tvirtina H. Enderleinas. – Tai ganėtinai atviras paniekinimas.“
Smukdo disbalansai
Analitikai įsitikinę, kad ekonominė vyriausybė turės padaryti daugiau nei padarė Euro grupė ir daugiau nei iki šiol tvirtino A. Merkel.
„Europos ekonominei vyriausybei nepakaktų tik atidžiai stebėti griežtesnę biudžeto discipliną, – sako IMK ekonomikos instituto direktorius Gustavas Hornas. – Iš tiesų esmė yra einamųjų sąskaitų disbalansai.“ Šis pusiausvyros nebuvimas laikomas viena iš pagrindinių krizės priežasčių.
Vokietija jau keletą metų fiksuoja labai didelius užsienio prekybos perviršius, o Graikija, Portugalija ar Ispanija nėra tokios konkurencingos tarptautinėje rinkoje ir importuoja daugiau nei eksportuoja.
Šios valstybės, jei turėtų savo valiutas, galėtų išlyginti šiuos skirtumus pakeisdamos palūkanų normas ar valiutų kursus. Tačiau monetarinėje sąjungoje šie disbalansai ilguoju laikotarpiu nėra protingi.
G. Horno manymu, tai būtų užduotis ekonominei vyriausybei.
„Einamosios sąskaitos deficitus turinčios valstybės turėtų įsipareigoti vykdyti griežtesnę fiskalinę politiką“, – tvirtina G. Hornas.
Tai reiškia, kad jos privalės mažinti vyriausybės išlaidas, didinti mokesčius ar riboti atlyginimų augimą. Pasak G. Horno, kiekviena valstybė galės nuspręsti, kurią iš šių priemonių rinktis.
Mokesčių perspektyva
Perviršį turinčios valstybės, kaip Vokietija, taip pat turės keisti savo politiką. G. Horno teigimu, šios valstybės turės sustiprinti savo vidaus vartojimo paklausą didindamos atlyginimus ar išmokas arba mažindamos mokesčius.
Jei A. Merkel ir N. Sarkozy yra rimtai nusiteikę sukurti ekonominę vyriausybę, jie turės susitarti ir dėl kitų klausimų.
„Vidutiniu laikotarpiu bendroje ekonominėje erdvėje vienas iš jų turės rinkti bendrus mokesčius ir turėti reikšmingą bendrą biudžetą“, – sako H. Enderleinas.
Prancūzija ir Vokietija jau pradėjo tai daryti: šalys ketina suderinti kolektyvinius mokesčius ir įvesti paneuropinius mokesčius finansinėms institucijoms. Tačiau tai yra tik pirmas žingsnis ilgame kelyje ekonominės vyriausybės link.
FAKTAI: Vokietija euro zonoje
Pastarąjį ketvirtį Vokietijos BVP išaugo vos 0,1 proc.
George‘o Soroso teigimu, Vokietija nėra vien didžiausia Europos ekonomika – nuo jos priklauso ir žemyno ateitis.
Vokietijos ir Prancūzijos vadovai ragina euro zonos valstybes priimti konstitucines pataisas, reikalaujančias subalansuoti biudžetus, ir tikisi, kad šis procesas bus baigtas iki 2012 metų vasaros.
Vokietija neketina didinti Europos Sąjungos 440 mlrd. eurų finansinės paramos fondo.
Kol kas atmetama ir Europos obligacijų idėja. Miuncheno universiteto skaičiavimais, šios obligacijos Vokietijai kainuotų iki 47 mlrd. eurų per metus.
Mindaugas SAMKUS
