Investuotojai ruošiasi didžiausiam išpardavimui – euro zonos skolininkės gelbėsis parduodamos valstybinį turtą.
Beviltiškai prasiskolinusios euro zonos narės, kaip Graikija, Airija, Ispanija, ruošiasi didžiausiam išpardavimui per pastarąjį dešimtmetį. Privatizavusios valstybines įstaigas jos tikisi pritraukti 71,5 mlrd. eurų (246,68 mlrd. litų). Tiesa, analitikai abejoja, ar priverstinis valstybinių įstaigų pardavimas šioms šalims atneš didžiausią galimą naudą.
Didelės ambicijos
„Priverstinis pardavimas nuosmukiu greičiausiai neįvyks geriausiomis sąlygomis. Nepriklausomi turto fondai renkasi saugias investicijas, o europiečiai myli Kiniją. Labai sunku patikėti, kad Graikijai pavyks pasiekti tikslą”, – „Bloomberg” teigė Oklahomos universiteto finansų profesorius Williamas Megginsonas, 2002–2007 metais privatizacijos klausimais patarinėjęs Italijos vyriausybei.
Graikijos vyriausybė išsikėlė tikslą iki 2015 metų išparduoti turto už 50 mlrd. eurų (172,5 mlrd. litų). Į privačių investuotojų rankas turėtų pakliūti kazino Atėnuose, golfo aikštynas Rodo saloje, mokami keliai ir dalis dujų tiekėjo „Public Gas Co.”.
Tokie planai sukėlė valstybinių įmonių darbuotojų nepasitenkinimą ir apie 20 tūkst. šalies uostų, bankų, ligoninių bei kitų valstybės valdomų įmonių darbuotojų išėjo į gatves pareikšti nepritarimo planuojamiems biudžeto karpymams ir įmonių pardavimui.
Žada bankrotą
Graikijos skola šiuo metu siekia apie 330 mlrd. eurų (1,14 trln. litų) – pusantro karto daugiau nei šalies bendrasis vidaus produktas. Reitingų agentūra „Standard & Poor’s” praėjusią savaitę sumažino Graikijos kredito reitingą nuo B iki CCC – tai žemiausias reitingas šiuo metu pasaulyje. Šalį nuo bankroto ribos skiria keturi reitingo laipteliai.
Kita reitingų agentūra „Moody’s” taip pat sumažino šalies reitingą iki Caa1, kurį nuo žemiausiojo skiria keturi laipteliai. Mažesnį reitingą šiuo metu turi du kartus nemokumą paskelbęs Ekvadoras. Analogiškas Graikijos reitingui buvo suteiktas 2001 metais Argentinai – vėliau sekė šalies nemokumas ir valiutos devalvacija. Finansų rinkos prognozuoja, kad tikimybė, jog Graikija paskelbs bankrotą, siekia beveik 80 proc.
Kitos šalys seks
Kitos euro zonos šalys išsikėlė mažiau ambicingus tikslus. Ispanija planuoja surinkti 14 mlrd. eurų (48,3 mlrd. litų). Daugiau nei pusę šios sumos – per 8 mlrd. eurų (27,6 mlrd. litų) – šalis tikisi gauti pardavusi 49 proc. oro uosto operatoriaus „Aeropuertos Espanoles y Navegacion Aerea” akcijų bei dviejų didžiausių šalies miestų Madrido ir Barselonos oro uostų valdymo sutartis.
Ispanijos vyriausybė planuoja parduoti 30 proc. nacionalinės loterijos „Sociedad Estatal Loterias y Apuestas del Estado” akcijų – tai turėtų atnešti papildomų 6 mlrd. eurų (20,7 mlrd. litų).
Airija ir Portugalija per valstybinio turto išpardavimą siekia pritraukti iki 7,5 mlrd. eurų (25,875 mlrd.). Skelbiama, kad pirmoji šalis žada parduoti žirgyną „National Stud” ir dalį antrosios pagal dydį šalies komercinių oro linijų „Aer Lingus” akcijų.
Analitikai abejoja
Šis masinis išpardavimas patrauks ne tik fondų valdytojus ir individualius investuotojus, nusitaikiusius į viešuosiuos pirminius akcijų siūlymus. Tarp potencialių pirkėjų bus ir nepriklausomų turto fondų bei privataus kapitalo įmonių. Tačiau visi jie lauks palankių siūlymų.
„Ar šalių vyriausybės gaus visą vertę? Tai bus teisinga vertė, bet greičiausiai ne pati didžiausia, kurią gautų, jei pardavimui rengtųsi ilgesnį laiką”, – teigė investicinio banko „Houlihan Lokey” vadovas Davidas Sola.
Tačiau Vyriausybės, nuolat susiduriančios su viešojo sektoriaus darbuotojų profesinėmis sąjungomis, prieštaraujančiomis įmonių pardavimui, nenori, kad rinka manytų, jog jos savo turtą išparduoda pigiai.
„Mes neketiname surengti žaibišką išpardavimą“, – pabrėžė Airijos finansų ministras Michaelis Noonanas.
Skolų prognozė
Europos Komisija prognozuoja, kad šiemet Graikijos skola sieks 158 proc. šalies BVP.
Portugalijos skola šiemet pirmą kartą viršys šalies BVP ir sieks 101,7 proc.
Airijos skola metų pabaigoje turėtų siekti 112 proc. šalies BVP.
