16 euro zonos šalių svarstant, ar pritarti paskolų Atėnams planui, Vokietija ir Italija paskelbė Graikijai paskolinsiančios beveik 28 mlrd. erų.
Iš viso Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Graikijai paskolins 110 mlrd. eurų. Paskolos bus skirtos trejiems metams. Mainais Atėnai įgyvendins skaudžias biudžeto deficito mažinimo priemones, prieš kurias pastaruoju metu protestuoja visa Graikija.
Vokietijos Parlamentas vakar pritarė planams skirti 22,4 mlrd. eurų paskolą. Penkių akademikų ir ekonomikos profesorių grupė Vokietijos valdžios sprendimą apskundė šalies Konstituciniam Teismui.
„Tai pagalba ne Graikijai, o pagalba bankams, kuriems ir atiteks pinigai“, – sakė vienas ieškovų prof. Joachimas Starbatty's.
Italijos Vyriausybė Graikijai paskolins 5,5 mlrd. eurų. Italijos finansų ministras Giulio Tremonti teigė, kad paskolos Graikijai suteikimas neturės įtakos Italijos biudžeto deficitui, tačiau gali turėti įtakos šalies valstybės skolai.
Tuo tarpu Italijos premjeras Silvio Berlusconi sukritikavo tarptautinę reitingų agentūrą „Moody's“, kurios ekspertai įspėjo, kad skolų krizė, apėmusi Graikiją, gali išplisti ir smogti kitų Europos šalių, tarp jų ir Italijos, bankininkystės sektoriui.
„Mūsų bankininkystės sistema stabili, o „Moody's“ klysta“, – pareiškė premjeras. Jis taip pat paragino Europos šalis imtis atsakomųjų priemonių, kurios sumažintų tarptautinių reitingų agentūrų pareiškimų neigiamą įtaką biržų rodikliams.
Reitingų agentūra „Moody's“ paskelbė ataskaitą, kad Europos finansų krizė gali kelti grėsmę Portugalijos, Ispanijos, Italijos ir Didžiosios Britanijos bankams. „Moody's“ analitikų nuomone, šių šalių bankininkystės sistemos gali susidurti su įvairaus sunkumo problemomis, tačiau, nepaisant šalių finansinės padėties skirtumų, bankroto rizika „visiškai reali“.
Agentūros prognozes paneigė ir Ispanijos centrinis bankas. Preliminariais jo duomenimis, šalies ekonomika pasitraukė iš recesijos.
