Europos Sąjunga rengiasi peržiūrėti kelis dešimtmečius veikiantį Stabilumo ir augimo paktą ir reikalauti, kad ES valstybės nebekeltų grėsmės euro stabilumui.
Apginkluos paktą
Naujienų portalas „imarketnews.com“ cituoja ES Vadovų Tarybos prezidento Hermano Van Rompejo (Herman Van Rompuy) žodžius, kad Europos šalių vyriausybės yra „nusiteikusios panaudoti daugybę priemonių, kad užtikrintų euro zonos kaip visumos stabilumą“.
Stabilumo ir augimo paktas bus „apginkluotas“ daug efektyvesne sankcijų sistema ir daugiau dėmesio bus skiriama valstybių skoloms.
Į Stabilumo ir augimo paktą ES valstybės rengiasi įlipdyti naują makroekonominės priežiūros sistemą, kuri turi padėti pastebėti ekonomikos nesubalansuotumą ir ekonomikos augimo „burbulus“ ankstyvose stadijose.
Bus siekiama, kad euro zonos narės sustiprintų savo narių fiskalinę discipliną, o jos nesilaikančioms valstybėms būtina taikyti biudžeto sankcijas.
Į planus reformuoti Stabilumo ir augimo paktą įeina ir priemonės ekonominiam bendradarbiavimui skatinti – nuo ES teisės vetuoti nacionalinius biudžetų planus iki konkurencingumo tendencijų, makroekonomikos nesubalansuotumo ir struktūrinių reformų aktyvios priežiūros.
Piktybiškai nedrausmingi
Bet dar nepasitaikė nė vieno atvejo, kad prie euro zonos prisijungusi valstybė būtų iš jos išmesta todėl, kad pažeidžia Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus.
Ir šis paktas, ir Mastrichto sutartis nurodo, kad fiskalinis šalies deficitas neturi viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Kitu atveju prieš šalį gali būti pradėta perviršinio deficito procedūra.
Jei Europos Taryba nusprendžia, kad valdžios sektoriaus deficitas yra perviršinis, ji teikia rekomendacijas ribas peržengusiai šaliai, nustato terminus. Jeigu šalis neištaiso padėties, Taryba gali panaudoti finansines sankcijas. Ekonominio nuosmukio metu ES į šalių narių deficitus žvelgė laisvai, bet dalis šalių nesilaikė tvarkos ir iki krizės.
ES statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, bendras 16 euro zonos šalių valdžios sektoriaus deficitas dvigubai viršijo kriterijų pernai ir siekė 6,3 proc. BVP.
Didžiausios „nusidėjėlės“ apskritai visoje ES pernai buvo Graikija (15,4 proc. BVP deficitas), Airija (14,4 proc.), Didžioji Britanija (11,4 proc.), Ispanija (11,1 proc.), Latvija (10,2 proc.), Portugalija (9,3 proc.) ir Lietuva (9,2 proc.).
Beje, ir pati „ES iždininke“ vadinama Vokietija per pastaruosius trisdešimt metų ne kartą pažeidė fiskalinio deficito reikalavimus ir peržengė 3 proc. BVP deficito ribą. Valstybės skola savo ruožtu turi neviršyti 60 procentų BVP.
Ekonominio Bendradarbiavimo ir Plėtros Organizacija pirmadienį paragino euro zonos nares įvesti sankcijas ir pradėti mažinti didžiules valstybių skolas.
„Šiai Vyriausybei reikėtų ES drausminimo“
- Kiek ES vadovo H.Van Rompejo perspėjimai gali atsiliepti Lietuvai, nors mūsų šalis ir nėra euro zonos narė? - vakar „Respublika“ paklausė Europos Parlamento nario Viktoro Uspaskicho.
- Kol kas numatyti Bendrijos ginklai prieš finansiškai nedrausmingas ES nares yra skirti tik toms valstybėms, kurios gyvena ne iš struktūrinių fondų paramos.
Kalbama apie tokias šalis, kurios gauna ES paramą savo nacionaliniams biudžetams. Tad finansinio drausminimo įrankiai turėtų būti taikomi tik valstybėms, jau pradėjusioms maitintis iš ES rezervo fondo, kuriame sukaupta 750 mlrd. eurų.
Žinoma, jeigu Lietuva ateityje prisijungs prie euro zonos, privalės laikytis nustatytų kriterijų, ES turės teisę reguliuoti mūsų finansus.
Toks drausminimas nebūtų blogas šiandien, matant, kaip su valstybės finansais elgiasi Lietuvos Vyriausybė.
- Kodėl premjeras Andrius Kubilius tiek daug kalba, kad rūpinasi vietos verslu, tam skiriami milijardai?
- Deja, taip nėra ir tai yra bene pagrindinė Lietuvos bėda. ES skirtas milijardas renovacijos programai guli nepanaudotas užsienio bankuose. Ar tai normalu?
O kas nors atliko bent kokią analizę apie ES paramos panaudojimą verslui ir iš to gautą naudą? Nemanau, nes Lietuva staiga ima investuoti į vieną kurią nors sritį tris kartus daugiau, nei yra tikras poreikis vidaus rinkoje. Dabar jau apie 70 Lietuvos įmonių, gavusių ES paramą, bankrutavo. Ir vien todėl, kad ta parama nereguliuojama, investuojama į tokius produktus, kurių rinka jau perpildyta.
- Ar Lietuva gali sulaukti ES sankcijų dėl vis didėjančios užsienio skolos, kuri jau siekia apie 35 mlrd. litų?
- Dar 2008-2009 metais prognozavau tokį skolinimosi tempą. Bet viskam yra ribos, o Lietuvos riba - apie 55 mlrd. užsienio skolos. Atsižvelgiant į esamą šalies pramonės pajėgumą, pasiekus tokio dydžio skolą jau lauktų valstybės bankrotas ir lito devalvavimas.
Mano skaičiavimais, jeigu ši Vyriausybė dar padarys šiurkščių klaidų, 2012 metų pabaigoje Lietuvos skola pasieks kritinę – 50 mlrd. litų ribą.
Julius Girdvainis
