Euro stabilumu yra suinteresuotos ne tik euro zonos šalių vyriausybės, bet ir Kinija, Saudo Arabija ir Rusija, teigia finansų ekspertai.
Nuo 1999-ųjų euras tapo antra pagal populiarumą rezervine valiuta. Optimistai prognozavo, kad anksčiau ar vėliau iš lyderio pozicijų netgi išstums JAV dolerį. Tačiau, paaiškėjus Graikijos biudžeto problemoms, optimistų balsai pritilo. Garsiau prakalbo pesimistai, prognozuojantys euro zonos valiutai galą. Euro ateitis priklauso ir nuo euro zonai nepriklausančių šalių centrinių bankų elgsenos, „Deutsche Bank“ analitikų nuomonę pateikia dw-world.de.
28 proc. pasaulio valiutų rezervų
2009 metų ketvirtąjį ketvirtį euro dalis visų pasaulio valiutų rezervuose sudarė 28 proc. tai 10 proc. daugiau nei 1999 metų pradžioje. Tačiau per pastaruosius 10 mėnesių vieninga euro zonos valiuta dolerio atžvilgiu nuvertėjo 20 proc. Centrinių bankų, dalį valiutų atsargų laikančių eurais, „popieriniai“ nuostoliai sudaro apie 300 mlrd. JAV dolerių. Nepaisant to, eurui, kaip rezervinei valiutai, niekas negresia, įsitikinęs „Deutsche Bank“ analitikas Nicolausas Heinenas.
„Reikia atskirti trumpalaikes valiutų rinkos tendencijas nuo ilgalaikių, - aiškino N. Heinenas. - Pirmosios susijusios su besikeičiančią euro vertę dolerio atžvilgiu, ką lemia finansų rinkų dalyvių nuotaikos. Kitas dalykas – centrinių bankų ir nepriklausomų fondų investiciniai sprendimai dėl euro, kaip rezervinės valiutos“. Pasak analitiko, tai liečia kitas Europos Sąjungos šalis, nepriklausančias euro zonai, pirmiausiai – Rytų Europos: euras joms reikalingas pasirenkant valiutines intervencijas, kuriomis jos reguliuoja nacionalinių valiutų kursus.
Nemaža reikšmę euro ateičiai turi ir greitai augančių ekonomikų šalių centriniai bankai. Dauguma jų dalį valiutų rezervo saugo eurais.
Nepjaus šakos, ant kurios sėdi
Pati stambiausia „euro saugotoja“ už euro zonos ribų yra Kinija. Ekspertų vertinimu, Pekinas į euro zonos šalių vertybinius popierius yra investavęs 515 mlrd. eurų. Kai 2010 metų gegužės pabaigoje laikraštis „Financial Times“ pranešė, jog Kinija ketina sumažinti eurais laikomo valiutų rezervo dalį, euro kursas smuko iki paties žemiausio lygio per pastaruosius ketverius metus. Tačiau Kinija iš karto suskubo tai paneigti, ir pareiškė, kad Europa buvo ir liks vienu iš svarbiausiu jos ekonomikos partneriu. Tai nuramino rinką, ir euro kursas stabilizavosi.
Šis pavyzdys rodo, kokią reikšmę euro ateičiai turi panašūs pareiškimai, įsitikinę „Deutshce Bank“ analitikai. „Šalims, eurą naudojančioms kaip rezervinę valiutą, reikėtų vengti tokių pareiškimų apie galimą euro dalies valiutų rezerve mažinimą, net jeigu tai apsimoka žiūrint iš politinės pusės, - teigia analitikai. - Juk kurso mažėjimas lemtų jų pačių turimų aukso atsargų vertę“.
Po Kinijos, didelę valiutų rezervo dalį eurais turi Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Rusija. 2009 metų pabaigos duomenimis, Rusijos valiutų rezervo dalis eurais sudaro apie 44 proc.
Euro konkurentu gali tapti juanis
Nepaisant stambių suinteresuotųjų euro stabilumu, anksčiau ar vėliau ir jie ims ieškoti alternatyvų. Potencialus konkurentas euro zonos valiutai – Kinijos juanis. Kinijoje per pastaruosius 10-15 metų buvo įvykdyta nemažai reformų, tarp jų ir finansų sektoriuje.
„Jeigu Pekinas leis laisvą kapitalo judėjimą ir laisvą valiutos kursą, tai atsilieps eurui , - prognozuoja N. Heinenas. - Euro zonos šalims teks imtis rimtų priemonių užtikrinti euro, kaip svarbios rezervinės valiutos, statusą“.
