Europos Sąjunga (ES) ruošia planus, pagal kuriuos ateityje euro zonos įsiskolinimo krizių nuostolius padengtų privatūs kreditoriai, skelbia naujienų agentūra BBC. Šis sprendimas gali smarkiai padidinti skolinimosi išlaidas prasiskolinusioms euro zonos vyriausybėms.
Tai yra dalis naujos ilgalaikės schemos, kuri turėtų pakeisti finansinės paramos fondus, šiems pasibaigus 2013 metais. Naujasis mechanizmas pareikalaus bendrijos sutarties pakeitimų, kas gali sukelti ratifikavimo problemų Airijos respublikoje.
Ateityje Briuselis gali pareikalauti iš nuo krizės nukentėjusių euro zonos vyriausybių, kad šios, prieš priimdamos finansinės paramos paketą, savo nuostolius paskirstytų privatiems kreditoriams, tarp jų ir investuotojams į vyriausybines obligacijas. Jei vėliau vyriausybėms kiltų dar daugiau problemų, jos turėtų atsisakyti įsipareigojimų dėl kitų skolų, kol nebus apmokėta pagalbos paskola.
„Tai sukels nepasitenkinimą rinkose, nes buvo manoma, kad vyriausybinių obligacijų turėjimas buvo toks pat saugus kaip ir grynųjų pinigų indėliai“, – sakė BBC ekonomikos korespondentas Joe Lynamas.
Apskritai, šie pokyčiai reiškia, kad vyriausybės privataus sektoriaus kreditoriai susidurs su kur kas didesne rizika prarasti savo pinigus. Tai taip pat reiškia, kad privatūs kreditoriai įsiskolinusioms vyriausybėms taikys didesnes palūkanų normas.
ES taip pat ruošiasi vykdyti naujus, kur kas griežtesnius bankų streso testus. Jai bus nustatoma, kiek kapitalo prireiks bankams, kad ateityje galėtų padengti nuostolius. Vasarą vykdyti bankų streso testai buvo kritikuojami dėl to, kad peržiūrėjo galimybę, jog euro zonos vyriausybės gali tapti nemokiomis.
Planuojama Lisabonos sutarties pataisa yra trumpa ir nebaigtinė, taip suteikiant laisvę Europos vadovams nuspręsti, kaip turėtų atrodyti naujasis susitarimas. „Valstybės narės, kurių valiuta yra euras, gali nustatyti stabilumo mechanizmą, kad apsaugotų visos euro zonos stabilumą“, – teigiama oficialiame ES dokumente.
Ši pataisa gali atverti kelią bendrų euro zonos vyriausybių obligacijų sukūrimui. Tokį pasiūlymą pateikė Liuksemburgo ministras pirmininkas Jean'as-Claude'as Junckeris ir Italijos finansų ministras Giulio Tremontis, tačiau jam nepritarė Vokietija.
Sutarties pakitimų ratifikavimas gali sukelti problemų kai kuriose valstybėse. Airijos respublikos konstitucija reikalauja vykdyti referendumą, o šalies gyventojai yra pasipiktinę dėl nustatytų griežtų reikalavimų po to, kai šaliai buvo suteikta finansinė parama.
ES valstybės narės, nepriklausančios euro zonai, gali nuspręsti prisidėti prie naujojo susitarimo specialiais pagrindais. Oficialiame ES pranešime taip pat teigiama, kad ES pritars tam, kad Juodkalnija oficialiai taptų kandidate įstoti į ES, taigi šalis gali pradėti formalias derybas dėl įstojimo į sąjungą.
