Penktadienį Liuksemburge susitiko Europos finansų ministrai, o pirmadienį paminėta Europos diena. Abiem atvejais džiaugsmingų žinių nebuvo. Gal tiksliausią apibendrinimą pateikė Bratislavos verslo dienraštis „Hospodarske Noviny“.Jis rašė, kad nors „Europai negresia infliacija, bet jai toli iki gero augimo“.
Toliau jis aiškino taip: „Pietinis eurozonos flangas skęsta problemose, skolų apmokėjimo Portugalijoje, Graikijoje ir Airijoje klausimas vis dar atviras, taupymo biudžetų spaudimas stabdo ūkio augimą. Skolos ir varžanti ekonomikos politika spaudžia Europos valstybes prie žemės.
Antra ūkio krizė Europai, matyt, negresia, tačiau daug labiau tikėtini tolesni vargo metai, be jokios ekonominio stebuklo prošvaistės“, – rašė Slovakijos sostinės laikraštis.
Ypač ministrams Liuksemburge nerimo kėlė Graikija. Varšuvos dienraščio „Dzennik Gazeta Prawna“ nuomone, „nors lavono gaivinimas ramina sąžinę, daug prasmės tame nėra. Graikija įrodė, jog apsimoka gyventi ne pagal savo galimybes, nes problemų atveju sąskaitas padengs kiti.
Prasmingiau būtų sukontroliuotas bankrotas. Tai būtų teisinga bausmė už šalies perdėtą įsiskolinimą ir skandalingą biudžeto deficitą“.
Paryžiaus dešiniųjų dienraštis „Figaro“ rašė, jog „niekas ligonių negydo nuleisdamas kraują. Graikijoje jau sumažintos pensijos ir algos, padidinti valstybės mokesčiai, planuojamos toli siekiančios privatizacijos. Atėnai savo galimybes jau išsėmė, ir po Akropoliu nerasime užkastų lobių.
Pastarosiomis dienomis kursavo gandai apie Graikijos išstojimą iš euro zonos, tie gandai iš visų pusių nurašyti kaip „kvaili“ ir „nerealistiški“. Kol kas...“ – rašė Prancūzijos sostinės dienraštis.
Vienos dienraštis „Presse“ įspėjo, jog „vienas dalykas aiškus: jeigu Graikija bus atpalaiduota nuo euro, tai reikės tą patį svarstyti ir dėl Portugalijos, Airijos, Ispanijos, o gal net ir Italijos. Bet tada eurui, o kartu su juo ir Europos Sąjungai – kryžius.
Aišku ir tai, kad Sąjunga negali amžinai gelbėti šalių, nenorinčių ar nesugebančių reformuotis. Geresnis kelias būtų skolos restruktūravimas kartu su galvos apkirpimu: mokėti turėtų ne tik šalis, metų metus gyvenusi ne pagal savo pinigus, bet ir skolintojai, kurie lengvai dalijo paskolas ir pelnėsi iš aukštų palūkanų“.
Visai kitaip į klausimą pasižiūrėjo Londono „Financial Times“. Anot jo, „esminė euro krizės problema ne valstybinių skolų Europos Sąjungos pakraščio šalyse dydis. Jos, palyginus su bendruoju eurozonos vidaus produktu, mažytės.
Apskritai eurozonoje skolų santykis su BVP geresnis negu Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose arba Japonijoje. Makroekonomikos požiūriu – tai audra vandens stiklinėje.
Problema ta, kad eurozona politiškai nepajėgi susitvarkyti su krize, kuri jau yra užkrečianti ir turi potencialą prisišaukti kitų bėdų“.
Dienraštis „Frankfurter Allgemeine“ antradienį rašė, jog „šiandien, sukakus 110 mlrd. eurų kredito pagalbos Graikijai metinėms, aišku, kad šis gelbėjimas žlugo ir šalis be skolos perstruktūravimo nesistos ant kojų.
Gelbėjimo eurais šalininkai tarp politikų noriai pasirengę susitarti dėl naujų kredito paketų, tačiau lygiai kategoriškai jie atmeta perstruktūravimą, nes, girdi, tada bankai griūtų it domino lentelės.
Tačiau bankai jau seniai savo probleminius graikų kreditus iškrovė Europos centriniame banke, kuris viską noriai priėmė ir tapo Graikijos didžiausiu kreditoriumi. Perstruktūravimas ECB būtų katastrofa, tačiau Graikijai tai būtų galimybė išlaisvinti naujas augimo jėgas“, – teigė Frankfurto dešiniųjų dienraštis.
Jeigu Graikijos skola būtų perstruktūruota ir pati Graikija išstotų iš eurozonos, tai „graikai be euro turėtų geresnes galimybes ūkiškai patvariai atsigauti, nes bendroji valiuta jiems iš tiesų sunki našta“, – rašė kitas dešinysis Vokietijos dienraštis „Welt“ ir tęsė:
„O su savo nacionaline valiuta, kuri atspindi tikrąją jų ekonomikos stiprybę, graikai galėtų plėtoti savo ūkį ir atsiverti Europos branduoliui. Graikijai išstojus, eurozonos šalys jau moraliniais sumetimais būtų įsipareigojusios solidarumui. Milijardinė parama tada būtų naudingesnė negu dabar“.
Drezdeno dienraščio „Sächsische Zeitung“ nuomone, priešingai, Graikijos išstojimas iš euro zonos reikštų „ekonominę savižudybę, nes šalys, kurios skelbia pertrauką, kaip tik tampa spekuliacijos objektais.
Net ir pagreitinta restruktūrizacija, kurioje kreditoriai neatgauna visų savo pinigų, yra blogas kelias. Vietoj debatų apie „euro pertraukas“, reiktų pagaliau tvirto plano Graikijos skoloms tvarkyti – su patikimais terminais galimam vėlesniam perstruktūravimui“.
Berlyno laikraštis „Tagesspiegel“ vedamajame straipsnyje „Ko Europa verta“ rašė, jog „ketinimą Graikijai padėti, nepaisant, kiek tai kainuotų, gaivina didelė politinė idėja, tačiau ji prasminga ir ekonomiškai. 27 Europos Sąjungos valstybės šiandien sudarytų didžiausią pasaulio ekonomiką, jeigu jos pasirodytų suglaudusios gretas“.
Mykolas Drunga
