Estija yra viena iš svarbesnių Lietuvos užsienio prekybos partnerių. Per šių metų sausų – gegužę į kaimyninę šalį eksportuota prekių ir paslaugų už 1 mlrd. 64,9 mln. litų, importuota iš jos – už 575,4 mln. litų. Nuo kitų metų sausio pirmosios Estija oficialiai priklausys euro zonai. Kaip euro įvedimas paveiks Lietuvos dvišalę prekybą su Estija?
Balsas.lt to klausė viešosios įstaigos „Eksportuojancioji Lietuva“ generalinio direktoriaus Pauliaus Lukausko.
- Kaip euro įvedimas Estijoje paveiks Lietuvos užsienio prekybą su šia šalimi?
Lietuva ir Estija de facto jau yra euro zonoje (Lietuvos atveju nuo 2002 metų, kai litas buvo atsietas nuo JAV dolerio ir susietas su euru fiksuotu santykiu 1 EUR : 3,4528 LTL; Estijos – atitinkamai, todėl formalus Estijos įstojimas į euro zoną reikšmingos įtakos dvišalei prekybai neturės.
Kita vertus, toks estų žingsnis suteiks didesnį stabilumą Lietuvos ir Estijos dvišalei prekybai. Stabilesnė taps ir prekyba su Latvija, todėl, kad užsienio rinkos Baltijos šalis vertina kaip vieningą regioną.
Pavyzdžiui, per pastarąją valiutos pasitikėjimo krizę Latvijoje 2007 metų, imta spekuliuoti ir dėl galimo Lietuvos lito bei Estijos kronos nuvertėjimo. Tai nulėmė, kad 2007-2009 metų laikotarpiu Baltijos šalyse smarkiai išaugo tarpbankinės palūkanos, nuo kurių dydžio priklauso ir pinigų kaina skolinantis banke.
Dabar Europos Sąjungos institucijoms oficialiai leidus estams įsivesti eurą, rinkos patikėjo ir Lietuvos bei Latvijos būsima narystės euro zonoje sėkme.
Taigi, grįžtant prie dvišalės prekybos su Estija galima konstatuoti, kad:
- kilus naujoms ekonominėms krizėms mūsų regione nebeliks pagrindo naujoms spekuliacijoms dėl Estijos valiutos euro ir tuo pačiu lito nuvertėjimo, o tai reiškia, kad lietuviai, parduodantys prekes estams jau už eurus, galės būti ramūs dėl gaunamų pajamų lygio stabilumo, nes kurso pasikeitimo rizikos nebeliks, vadinasi, neliks nuostolingos prekybos galimybės;
- analogiškai iš sutarčių dėl prekių importo iš Estijos bus galima lengva ranka išbraukti punktą dėl prekių kainos nustatymo negalvojant apie nuostolius, kai valiutos kursas pasikeičia importuotojo nenaudai.
- Kaip tai paveiks estų investavimą Lietuvoje ir lietuvių – Estijoje?
Estams įsivedus eurą, tikėtina, kad išaugs investuotojų susidomėjimas Estija. Investuoti šioje šalyje lietuviams, kaip ir bet kam kitam, patraukliau taps dėl eliminuotos valiutos rizikos: tai papildoma garantija, kad gamyklos ar prekybos tinklo plėtros finansavimas Estijoje bus toks pat pigus, kaip ir Vokietijoje ar Nyderlanduose – kitose euro zonos narėse.
Savo ruožtu per ateinančius keletą metų galime sulaukti daugiau finansinių investuotojų iš Estijos. Finansiniai investuotojai – tai privatūs kapitalo fondai ar investiciniai bankai, kurie paprastai įsigyja perspektyvių vietos įmonių akcijų ir, patobulinę vadybos procesus, išauginę verslo efektyvumą, jas perparduoda brangiau jau strateginiams investuotojams. Perpardavimo proceso galime sulaukti Lietuvai jau įsivedus eurą.
