eugenijus gentvilas

Uostamiesčio valdančioji dauguma gali ruoštis psichologiniam išbandymui: į miesto Tarybą grįžta buvęs Klaipėdos meras, dabartinis Valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas. E. Gentvilui pasiūlyta tapti opozicijoje esančios Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnu, o tai autoritetingam politikui suteiks didesnes galias. ve.lt šaltinių teigimu, frakcijos seniūno pareigų be jokių ginčų nusprendė atsisakyti Rolandas Bražinskas.

Vakar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas, sušaukęs spaudos konferenciją, pareiškė, kad uostas yra žlugdomas, nes greitai gali tekti mažinti leistiną laivų įplaukimo grimzlę, jeigu jis nebus valomas ir gilinamas. Pasak E. Gentvilo, uosto laivybos kanalas yra užnešamas, jis senka, siaurėja ruožas, kuriuo gali praplaukti laivai. Tai gali lemti ir avarines situacijas.

Rudenį į uostamiesčio Tarybą atstovauti rinkėjams grįš dabartinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas, rašo „Vakarų ekspresas“. Baigęs kadenciją Europos Parlamente vienas Liberalų sąjūdžio partijos įkūrėjų kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją, kuri patenkino jo prašymą grąžinti jį į savivaldybių tarybų porinkiminį sąrašą. Jame šis politikas po reitingavimo buvo pirmas.

Būna C klasės mersedesai, būna A ir B lygio biurai, dabar turime E lygio ministrą. Jis jau kuris laikas dirba Susisiekimo ministerijoje. Čia išvardyti žymesni iš tų ministro darbų, kurie gerai matomi: a)    panaikino šaltibarščių spalvos tautinę oro bendrovę; b)    į Oro uosto vadovo kėdę pasodino savo buvusį grupioką; c)    atleido Klaipėdos Jūrų uosto direktorių; d)    į šią kėdę „įkonkursino“ savo buvusį mentorių; e) &nbs...

Iš visų 27 Europos Sąjungos (ES) valstybių labiausiai Europos Parlamento (EP) rinkimais nesidomi slovakai ir lietuviai. Kyla natūralus klausimas: kodėl verta eiti balsuoti už 12 "apaštalų", penkeriems metams jaukiai įsikursiančių Briuselyje? Yra manančių, kad EP - tarsi mamutų kapinės: į tremtį ar sanatoriją išleidžiami partijų lyderiai, visuomenėje nevienareikšmiškai vertinami politikai, jau "atidirbę" naujajai ar senajai nomenklatūrai priklausantys politikai.

Politikoje niekas nevyksta atsitiktinai. Jeigu kas nors įvyko, galite būti tikri, kad tai buvo suplanuota. Franklinas D.Ruzveltas Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pamažu skęsta prieštaringai vertinamų sprendimų pelkėse. Jo darbas ministro poste prasidėjo skambiai. Sausį panaikinta nacionalinio vežėjo “FlyLal” licencija. Iki šiol tai išlieka vienu skambiausių ir prieštaringiausių E.Masiulio darbų.

Lietuvos piliečiai sekmadienį po Nepriklausomybės atkūrimo penktą kartą renka prezidentą. Balso teisę turi 2 686 346 rinkėjai. Prezidentas 2009-ųjų gegužės 17-osios rinkimuose bus renkamas iš septynių kandidatų.

Tai, kad vakar susisiekimo viceministro pareigas pradėjo eiti Rimvydas Vaštakas, o Klaipėdos uosto vadovo parinkimo konkursą laimėjo Eugenijus Gentvilas, ministrą Eligijų Masiulį nori nenori verčia aiškintis, kad jis nėra "įprastas" valdininkas, į svarbius postus skiriantis sau artimus žmones. Pretendentus į uosto vadovus egzaminavo 5 asmenų komisija, kuriai vadovavo Susisiekimo ministerijos valstybės sekretorius Alminas Mačiulis. Kandidatams buvo pateikta po 10 klausimų.

Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovo konkursą laimėjo Europos Parlamento narys, vienas Liberalų sąjūdžio lyderių Eugenijus Gentvilas. Jis nurungė kitus tris konkurso dalyvius. 49 metų E.Gentvilas, surinkęs daugiausia balų - 9,5 - pirmadienį patvirtintas Susisiekimo ministerijos, kuriai vadovauja tos pačios partijos pirmininkas Eligijus Masiulis, skelbto konkurso nugalėtoju. E.Gentvilas per mėnesį turės atsistatydinti iš Europos Parlamento nario posto.

Pretendentai į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovus šį kartą itin slapukauja - paraiškos paduotos tik priešpaskutinę skelbto konkurso dieną, o visi kandidatai pageidavo, kad jų pavardės nebūtų viešinamos. Tačiau yra manančiųjų, kad jau nuspręsta, kas vadovaus uostui.

Viena iš valdančiųjų partijų - Liberalų sąjūdis - šeštadienį slaptu balsavimu reitingavo kandidatų į Europos Parlamentą (EP) sąrašą. Į Europos Parlamento rinkimus partiją ves Leonidas Donskis. Pasak Liberalų sąjūdžio rinkimų štabo vadovo Šarūno Gustainio, partijos tarybos nariams buvo pateiktas reitinguoti 27 kandidatų sąrašas.

Nors Europos ūkis išgyvena krizę, o aukščiausi ES šalių vadovai laužo galvas, kaip ją įveikti, Europos Parlamento (EP) nariai diržų veržtis neskuba. Naujosios kadencijos EP nariams bus leidžiama skraidyti ir verslo klase. Iki šiol tokia privilegija ES parlamentarai galėjo naudotis tik keliaudami už ES ribų.

Per besibaigiančią penkerių metų kadenciją dažniausiai Europos Parlamento aktyvumo statistikoje minima Darbo partijos atstovė Danutė Budreikaitė. Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijai priklausanti D.Budreikaitė per kadenciją pateikė 18 siūlymų dėl rezoliucijos, uždavė 40 klausimų, skaitė 2 pranešimus, 10 kartų pareiškė nuomonę, iš viso per plenarinius posėdžius pasisakė 176 kartus.

Lietuvos atstovas Europos Parlamente Eugenijus Gentvilas Vakarų politikus įspėjo, kad Maskva nepamiršo naudotis šantažu ir provokacijomis, o Vakarų abejonės Gruzijos ir Ukrainos lyderiais yra parama Rusijos specialiosioms tarnyboms. „Neseniai pasigirdo Europos vadovų mintys, kad jie nusivylė Ukrainos ir Gruzijos lyderiais. Pradėta abejoti, ar jie gali demokratizuoti savo valstybes ir vesti jas į NATO ir ES.

Pirmadienio vakarą Strasbūre prasidėjusioje Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Lietuvos europarlamentaras Eugenijus Gentvilas, atstovaujantis Liberalų ir demokratų aljansui, išreiškė savo nuogąstavimą dėl Rusijos propagandos. „Neseniai pasigirdo Europos vadovų mintys, kad jie nusivylė Ukrainos ir Gruzijos lyderiais. Pradėta abejoti, ar jie gali demokratizuoti savo valstybes ir vesti jas į NATO ir ES. Tokios mintys ir kalbos – gera parama Rusijos politikai ir specialiosioms tarnyboms.

Septyniolika metų Kėdainių rajone kilusi karjeros laiptais Virginija Baltraitienė per trejus metus Seime užsitarnavo vicepirmininkės postą. Darbo partijos DP atstovė neslepia, kad į didžiąją politiką ją pastūmėjo Viktoras Muntianas. Dabar jie atsidūrė skirtingose barikadų pusėse. - Į Seimą pirmą kartą buvote išrinkta 2005-aisiais. Per trejus metus padarėte didelį karjeros šuolį - tapote Seimo vicepirmininke.

Rinkimai į Europos Parlamentą vyks kitų metų birželio 7 dieną. Seimas antradienį priėmė nutarimą, kuriuo nustatė rinkimų į EP datą. Rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje vyksta sekmadienį, kuris yra tuo pačiu laikotarpiu, kai visose Europos Sąjungos valstybėse narėse vyksta rinkimai į Europos Parlamentą. Rinkimų datą skelbia Seimas ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki nurodyto laikotarpio sekmadienio. Europarlamentarai renkami 5 metų kadencijai.

Žmonės sako, kad badaujančiajam reikia duoti ne žuvies, bet meškerę, kuria jis pats galėtų pasigauti žuvį. Šis posakis pasitvirtina, kai kalbama apie išsivysčiusių valstybių pagalbą besivystančioms šalims. Kad ir kiek duotum skurstančiajam pinigų, jeigu jie bus netinkamai panaudoti arba skirti tik pravalgyti, teigiamo ilgalaikio rezultato nesulauksi. Dar visai neseniai Lietuva pati gaudavo paramą.

Rinkimai praūžė, lozungai pritilo, nuo tvorų į mus nebežvelgia daug žadantys kandidatų žvilgsniai, tad jau skaičiuojama, kiekgi jiems kainavo Seimo šturmas. „Vakarų ekspresui“ pasidomėjus, kokias pinigų sumas savo rinkiminėse kampanijose žarstė pajūrio vienmandatininkai, paaiškėjo,kad ne šlamančiųjų kiekyje laimė slypi: galima ir daug išleisti, tačiau tai nebūtinai padės sulaukti rinkėjų simpatijų.

Vilniuje nuo pirmadienio tris dienas viešinti Europos Parlamento santykių su Baltarusija delegacija su šios šalies opozicija bei Lietuvos politikais ir visuomenininkais aptars padėtį po Baltarusijos parlamento rinkimų. ES politikos Baltarusijos atžvilgiu pokyčius po rugsėjo pabaigoje vykusių Baltarusijos parlamento rinkimų EP delegacija pirmadienį aptars su nevyriausybinių organizacijų, skatinančių demokratinius procesus Baltarusijoje, atstovais.

Uostamiesčio gyventojai rinkimuose į parlamentą parodė, ką mano apie ne vienerius metus miestą valdančius politikus: už Liberalų ir centro sąjungą (LiCS) balsavo mažiau nei 4 proc.

Lietuvos politikų, savivaldos atstovų ir viešojo sektoriaus specialistų delegacija pirmadienį išvyksta į Kišiniovą, kur surengs mokymus Moldovos partijų lyderiams. Lietuvos rengiamuose seminaruose dalyvaus Moldovos politinių partijų vadovai.

Liepos 18 d. baigiasi ketveri šios kadencijos Europos Parlamento (toliau - EP) darbo metai, todėl turime progą įvertinti Lietuvos atstovų šioje ES institucijoje darbą. Šiame straipsnyje apžvelgiami mūsų europarlamentarų pasisakymai EP plenarinėse sesijose, jų pateikti klausimai Europos Komisijai ir ES Tarybai, taip pat jų parengtos ir EP priimtos rezoliucijos. Trumpai analizuojama ir europarlamentarų raiška Lietuvos viešoje erdvėje.

Kadenciją baigiantis europarlamentaras Eugenijus Gentvilas ketina trauktis iš politikos ir grįžti į uostamiestį. Jo svajonėse - nuosavas verslas ir paskaitos universitete. Tarp kandidatų į naująjį Seimą klaipėdiečio politiko Eugenijaus Gentvilo pavardės nebus. Atstovauti Lietuvai Europos Parlamente dar penkerius metus jis taip pat nesieks, rašo dienraštis „Klaipėda”. „Sveikas protas liepia daryti pertrauką, taip pat keisti ne tik darbą, bet ir gyvenimo stilių, susikurti sveiką aplinką.

Penktadienį, birželio 27 dieną, Alantoje, netoli Molėtų, darbą pradeda tradicinis Santaros-Šviesos suvažiavimas. 1954 metais JAV lietuvių studentų sukurta organizacija nuo 1993-ųjų kasmet savo suvažiavimus  rengia ir Lietuvoje. Santara-Šviesa šiandien jungia Lietuvos ir pasaulio kultūrininkus, intelektualus, akademinį jaunimą. Jos konferencijose keliami ir svarstomi Lietuvai aktualūs politikos, kultūros, visuomeninio gyvenimo klausimai.

Molėtų rajone, Alantoje, penktadienį prasideda tris dienas truksiantis organizacijos „Santara-Šviesa“ suvažiavimas, kuriame intelektualai, kultūrininkai ir akademinis jaunimas diskutuos politikos, kultūros, visuomeninio gyvenimo klausimais. Santaros-Šviesos forume esamą Lietuvos padėtį aptars prezidentas Valdas Adamkus, Europos Parlamento narys Eugenijus Gentvilas, ekonomistas Gitanas Nausėda, politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius, pranešė organizatoriai.

Ketvirtadienio vakarą Molėtų rajone, Alantoje atidaromas „Santaros-Šviesos” suvažiavimas – kasmetis pasaulio lietuvius vienijančios kultūros organizacijos renginys. Tuo metu penktadienį suvažiavimas pradės darbą. Santaros-Šviesos forume esamą Lietuvos padėtį aptars prezidentas Valdas Adamkus, Europos Parlamento narys Eugenijus Gentvilas, ekonomistas Gitanas Nausėda, politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius.

Lietuvos europarlamentarai, nors ir priklausantys skirtingoms frakcijoms, pritaria siekiui Europos Parlamente (EP) griežčiau reglamentuoti frakcijų - politinių grupių kūrimąsi. Viena didžiausių EP Socialistų frakcija pateikė pasiūlymą, kuriuo siekiama pakelti kartelę, leidžiančią EP suformuoti frakciją. „Po to kai į ES įstojo Rumunija ir Bulgarija, EP buvo sukurta daugiausiai iš bulgarų, rumunų, prancūzų ir italų radikalų sudaryta grupė, kuri neoficialiai buvo vadinama neonacių grupe.

Šį rudenį pajūrio vienmandatėse rinkimų į parlamentą apygardose vyks kaip niekada aršios kovos: ginklus ruošia buvę merai, gerai žinomi dabartiniai Seimo, savivaldybių tarybų nariai, bankininkai, šou verslo atstovai, teisininkai, medikai, desantas iš Briuselio, žemaičiai.

Kitąmet Lietuvoje išrinkti naujos kadencijos Europos Parlamento (EP) nariai gaus gerokai didesnius atlyginimus. Jie bus mokami jau ne iš Lietuvos, bet iš ES biudžeto. Numatoma, kad EP nario mėnesio atlyginimas sieks maždaug 29 tūkst. litų popieriuje, tai yra maždaug 23-24 tūkst. litų į rankas, rašo "Kauno diena". Lietuvoje Seimo nario atlyginimas šiuo metu siekia maždaug 5,5 tūkst. litų "popieriuje". Tiek pat formaliai gauna ir EP narys, išrinktas Lietuvoje.

Kitąmet Lietuvoje išrinkti naujos kadencijos Europos Parlamento (EP) nariai gaus gerokai didesnius atlyginimus. Jie bus mokami jau ne iš Lietuvos, bet iš ES biudžeto. Numatoma, kad EP nario mėnesio atlyginimas sieks maždaug 29 tūkst. litų popieriuje, tai yra maždaug 23-24 tūkst. litų į rankas, rašo "Kauno diena". Lietuvoje Seimo nario atlyginimas šiuo metu siekia maždaug 5,5 tūkst. litų "popieriuje". Tiek pat formaliai gauna ir EP narys, išrinktas Lietuvoje.

Centrinė valdžia visiškai nesusigaudo, kaip turi būti plėtojamas Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, nustatomos rezervinės teritorijos, o sprendimų priėmimai „nuleidžiami“ be jokių diskusijų su uostamiesčio politikais. Tokias mintis vakar surengtoje spaudos konferencijoje išdėstė Europos Parlamento narys Eugenijus Gentvilas, iš naujo atgaivindamas debatus dėl uosto plėtros.

Ateinančius dvejus metus opoziciniam Liberalų sąjūdžiui vadovaus Eligijus Masiulis, iki šiol ėjęs partijos vicepirmininko pareigas. Šeštadienį vykusiame suvažiavime už 33 metų E.Masiulį iš 535 delegatų balsavo 364 liberalai, 150 balsų buvo atiduota už dabartinio partijos pirmininko Petro Auštrevičiaus kandidatūrą. Trečiasis kandidatas - Vilniaus miesto Naujosios Vilnios skyriaus pirmininkas Lukas Bubulas gavo 9 balsus. Likę biuleteniai pripažinti negaliojančiais.

Demagogas antikinėje Graikijoje buvo apibrėžiamas kaip minios vedlys. Skirtingai nuo viskuo abejojančio ir sąžiningoje diskusijoje tiesos ieškančio filosofo, demagogas buvo nusitaikęs tik į rezultatą, kurio esmė buvo visada ta pati – priversti minią patikėti savo tiesa, nors jei ir pats demagogas dažniausiai ja netikėdavo nė per nago juodymą.

Liberalų sąjūdžio dabartiniam partijos pirmininkui, Seimo nariui Petrui Auštrevičiui mestas iššūkis, , rašo „Lietuvos rytas“. Į jo postą kito mėnesio pradžioje vyksiančiame partijos suvažiavime pasikėsins kitas iš partijos lyderių – Eligijus Masiulis.E.Masiulis ir kitas Seimo narys – Gintaras Steponavičius jau seniai partijos viduje neslepia nepasitenkinimo P.Auštrevičiumi. Šių ir kitų liberalų nuomone, P.Auštrevičius – silpnas ir nekūrybiškas partijos vadovas.

Beveik pusė uostamiesčio tarybos narių rudenį ketina savo jėgas skirti ne gyventojų problemoms spręsti, o kandidatuoti į Seimą, rašo  „Klaipėda“. Meras – be Seimo Seimo rinkimams, kurie įvyks šiemet spalį, ruošiasi daugelis politikų, tačiau meras Rimantas Taraškevičius jiems abejingas. „Savo karjeros su Seimu nesieju. Jei ir apsispręsiu kandidatuoti partijos rinkimų sąraše, tai tikrai ne aukštoje pozicijoje“, – tvirtino meras.

Sparčiai artėjanti Lietuvos narystė Šengeno zonoje jau susuko galvas persitvarkymo laukiantiems pasieniečiams bei darbo rinkos stebėtojams, kuriems teks kovoti su nelegaliais darbuotojais iš vadinamojo trečiojo pasaulio šalių, rašo „Vakarų ekspresas“. Sudužus į šipulius vidinėms Europos Sąjungos (ES) sienoms, Lietuvai teks milžiniška atsakomybė saugant išorinę Bendrijos sieną, tad tam ES skyrė kosmines sumas: pagal skirtų lėšų kiekį mūsų valstybė iš naujųjų ES narių yra trečia po Lenkijos ir Ve...

Naktį iš penktadienio į šeštadienį (keista, bet ir vėl naktį), Europos Sąjungos valstybių vadovai Lisabonoje susitarė dėl Bendrijos Reformų sutarties. Didelė tikimybė, kad gruodžio mėnesį ji bus galutinai patvirtinta ir perduota valstybėms - narėms ratifikuoti. Taigi, artėja prie pabaigos didžiulis darbas, kuris pradėtas prieš 5,5 metų. Šis laikotarpis tikrai buvo labai kritiškas Bendrijai, nes akivaizdžiai demonstravo nesugebėjimą efektyviai veikti ir perprasti ES piliečių poreikius.

Eilinis Seimo narys šiuo metu, atskaičius mokesčius, gauna 2 tūkst. 950 litų algos ir net 5 tūkst. 478 litus kanceliarinėms išlaidoms padengti, už kurias niekam neprivalo atsiskaityti.

Kitąmet vyksiantys Seimo rinkimai Petro Auštrevičiaus vadovaujamą Liberalų sąjūdį verčia ieškoti kitų partnerių, rašo portalas Alfa.lt.Šią savaitę paskelbtas vieno iš Seimo narių, liberalo Vytauto Grubliausko viešas laiškas, pavadintas „Laiškutis LRLS vadovams. Ar išgirs?“„Manau, kad visi atkreipėte dėmesį į šeštadienį įvykusio LiCS suvažiavimo metu iškeltą idėją dėl liberalias vertybes išpažįstančiųjų partijų vienijimosi galimybės, artėjančių rinkimų į Seimą kitų metų rudenį kontekste.

Savivaldos rinkimai lauktojo stabilumo taip ir neatnešė. Eilinį sykį išsiskiria sostinė, ne tik visos valstybės reprezentacija, bet ir didžiausių investicijų erdvė. Tėvynės Sąjungai surėmus kaktas su „Tvarka ir teisingumu“, socialdemokratams blaškantis, o abonentams piktdžiugiškai kikenant, į Vilnių grįžta Liucijano Želigovskio era. Lietuviškųjų partijų rietenos auksinius – balansinius – mandatus suteikė Lenkų Rinkimų Akcijai.

Klaipėdoje savivaldos rinkimus laimėję liberalcentristai derėsis, kad prisijungtų prie Artūro Šulco 16 tarybos narių koalicijos. Tačiau rinkimų nugalėtojų niekas nelaukia. 16 politikų koalicija rytoj tarsis su 7 vietas miesto savivaldybės taryboje turinčiais liberalcentristais dėl bendros koalicijos. Tuomet savivaldybės taryboje būtų 23 narių dauguma, kurią sudarytų 7 liberalcentristai, po 5 Liberalų sąjūdžio ir konservatorių atstovus, 4 liberaldemokratai, 2 Rusų sąjungos nariai.

Vilniuje, mano mikrorajone, pastaruoju metu įrengta keletas asfaltuotų krepšinio aikštelių. Tai padaryta lapkričio ir gruodžio mėnesiais – pats metas pradėti lauke žaisti krepšinį.

Šiuo metu Europos Parlamente (EP) ir kitose euroinstitucijose netyla debatai dėl būtinybės rengti 12 kasmetinių EP posėdžių Prancūzijos provincijos Elzaso sostinėje Strasbūre. Tai kiek didesnis už Klaipėdą miestas prie Reino, tad pervažiavęs vadinamąjį Europos tiltą iškart atsiduri Vokietijoje. Kaip žinome, Briuselyje yra visi reikalingi pastatai, kad juose galėtų posėdžiauti EP nariai ir galėtų vykti plenariniai posėdžiai, kuriuose paprastai vyksta balsavimas dėl apsvarstytų projektų.

Modernioje europietiškoje savimonėje vis labiau įsitvirtina socialinės partnerystės sąvoka. Daugelyje Europos šalių ir institucijų nusistovėjo standartai, kai visi valdžios sprendimai derinami su vadinamaisiais socialiniais-ekonominiais partneriais - SEP. Ir derinimas vyksta ne tik priimant sprendimą, bet nuo pat svarstymų pradžios arba SEP netgi inicijuoja valdžios sprendimus, reaguodami į visuomenės poreikius, kurie valdžios institucijoms dažnai nėra tokie aiškūs kaip visuomeniniam sektoriui.

Praėjusį rudenį (2005 m. rugsėjo 1 d. ir spalio viduryje) skaitėte du mano straipsnius, kaip mums, Lietuvos piliečiams, atstovaujama Europos Parlamente. Apie tai, kaip ir ką dirba trylika mūsų europarlamentarų, rašiau remdamasi duomenimis, kurie skelbiami Europos Parlamento tinklapyje ir yra prieinami kiekvienam Lietuvos piliečiui, kuris moka naudotis kompiuteriu ir internetu.

Vasario 16 d. Europos Parlamentas pritarė Paslaugų direktyvos vidaus rinkoje projektui. Tiesa, pritarta ne itin didele persvara. Už balsavo 394 parlamentarai, prieš – 215, susilaikė 33. Balsuojant už galutinį projektą išsiskyrė ir lietuvių pozicijos. Svarbiausi Lietuvai ir kitoms naujoms šalims buvo tarpiniai balsavimai dėl atskirų straipsnių, numatančių galimybę įkūrus paslaugų įmonę užsienyje vadovautis savo šalies įstatymais.

Įprasta, kad Lietuvoje politikai – vagys, kad jų veikla – pirmoji greta prie lovio. Neva „visi jie tokie“ ir todėl eiliniam piliečiui viešoji politika gali suteikti tik blogį, jokio „bendrojo gėrio“ surasti net nebandoma, abejotina, ar apskritai toks egzistuoja. Vis dėlto nesutikčiau, kad visi Lietuvos politikai neturi sąžinės, kad veikia tik asmeninių paskatų vedami, kad nesugeba įkūnyti mūsų vilčių ir atsilyginti už mūsų pasitikėjimą.

Praėjusios savaitės pabaigoje Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) Klaipėdos skyriaus susirinkimas prasidėjo be jame dalyvauti turėjusio partijos pirmininko Artūro Zuoko. Nesulaukę vėluojančio lyderio klaipėdiečiai ėmė kritikuoti jo vykdomą politiką. Liberalcentristas europarlamentaras Eugenijus Gentvilas viešai pareiškė, kad "Zuokas turi problemų", kurios atsispindi ir partijos skyrių veikloje bei nuotaikoje.