Politikoje niekas nevyksta atsitiktinai. Jeigu kas nors įvyko, galite būti tikri, kad tai buvo suplanuota.
Franklinas D.Ruzveltas
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pamažu skęsta prieštaringai vertinamų sprendimų pelkėse.
Jo darbas ministro poste prasidėjo skambiai. Sausį panaikinta nacionalinio vežėjo “FlyLal” licencija. Iki šiol tai išlieka vienu skambiausių ir prieštaringiausių E.Masiulio darbų. Susisiekimo ministerija aiškina, kad šis įvykis bei naujai iškepto ministro darbo pradžia – tik sutapimas. Atseit, licenciją stabdyti reikėjo bet kuriuo atveju ir ministras tik priėmė formalų ir neišvengiamą sprendimą.
Skamba kaip pasakaitė mažiems vaikučiams. Visiškai nenoriu teisinti ir pateisinti “FlyLal”. Nacionalinio vežėjo privatizavimo istorija kelia pagrįstų įtarimų. Tačiau toks tik ką paskirto ministro smūgis iš peties – dar labiau įtartinas. Kaip Lietuvoje jau įprasta – per ministrą galėjo veikti suinteresuotos verslo grupuotės?
Ar naudinga dabartinė situacija Lietuvai? Susisiekimo ministerija ir vėl maitina visuomenę istorijomis apie nacionalinio vežėjo paieškas, nuolaidas oro bendrovėms Vilniaus oro uoste. Tačiau pasaulinės krizės sąlygomis prisišaukti skrydžius yra labai sunku. Ar ne paprasčiau nuolaidas taikyti veikiančiai oro bendrovei, o ne kategoriškai reikalauti susimokėti skolas oro uostui tuojau pat?
Ką E. Masiulis galvojo, stabdydamas “FlyLal” licenciją? Kad atsakytume į šį klausimą, šiandien trūksta informacijos. Tačiau ji pasirodys ateityje. Pasak Valdo Adamkaus, dėl “FlyLal” bankroto tapome Europos užkampiu. Tai emocijos. Tačiau ir konkrečius nuostolius galima apskaičiuoti. Kiek neatskrido turistų, kokius nuostolius patyrė viešbučiai, restoranai. Nekalbant apie smūgį šalies įvaizdžiui, Europos kultūros sostinės renginiams.
Atrodo, kad susisiekimo ministrui jo posto našta darosi per sunki. “Balsas.lt” rašė apie televizijos bokšto įkeitimo istoriją. Susisiekimo ministras išstenėjo abstraktų apgailestavimą.
Tačiau E.Masiuliui užteko energijos Seime ginti kelininkų klano interesus persvarstant nacionalinį biudžetą. Kelininkams kiekvienais metais skiriami milijardai litų. Ir jie sėkmingai užkasami į žemę. Žmonės juokauja – vis taiso ir taiso, kasa ir kasa...
Niekam ne paslaptis, kad didžiają dalį keliams remontuoti ir tiesti skiriamų pinigų pasidalija 4 - 5 privačios kelininkų bendrovės, kitiems palikdamos vien trupinius nuo stalo. Užsakymų trūksta ir valstybinėms įmonėms.
Dar vasario mėnesį ministras kalbėjo: „Nenormalu, kad tik keturios kompanijos dalyvauja vykdant visus užsakymus. Gal jos ir geriausios, bet konkursų sąlygos turėtų būti skaidrios ir sudaryti galimybes juose dalyvauti visiems. Dabar jie organizuojami iš esmės konkretiems dalyviams.”
Kas pasikeitė per tą laiką? Kelininkų bendrovės ėmė aktyviai remti liberalų sąjūdį ir pasiryžimas permainoms ištirpo. Pagal viešai VRK paskelbtus 2008 m. IV ketvirčio ir 2009 m. I ketvirčio aukotojų sąrašus Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį parėmė ir viena iš to didžiojo penketuko įmonių.
Kai buvo paskelbta, kad Susisiekimo ministerija organizuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo konkursą, mažai kas abejojo, kad juo taps Eligijaus Masiulio partijos bendražygis geografijos specialistas ir europarlamentaras Eugenijus Gentvilas. Visiškai “skaidriai” nurungęs net tris konkurentus ir Susisiekimo ministerijos konkurse gavęs dagiausia balų. Vienas iš konkurso dalyvių Naglis Puteikis po jo rezultatų paskelbimo ironizavo: "Gaila, kad ministerija nusprendė pažaisti konkursą. Vieta jau seniai buvo paskirta E.Gentvilui. Mes net juokavome, kad konkurso sąlygose turėjo būti reikalavimas turėti barzdą, rūkyti pypkę, būti europarlamentaru".
Vakarų demokratijose toks akibrokštas būtų tiesiog neįsivaizduojamas. Politikai patys vengtų tokių kontraversijų, net jei kandidatas ir būtų tinkamas. Lietuvoje veikiama paprastai ir tiesmukai. Sovietiniu seklio Žeglovo stiliumi: ”Aš pasakiau – jis sėdės”.
Žaisdamas su ugnimi, ministras Eligijus Masiulis gali būti pakankamai ramus. Liberalų Sąjūdis yra vienas iš valdančiosios koalicijos atramų bei kertinių akmenų. Premjeras Kubilius nerizikuos pyktis ir rizikuoti koalicijos ateitimi. Premjeras tyli ir bando užstoti šėliojantį ministrą.
Išrinktoji prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat pretenzijų susisiekimo ministrui, berods, neturi. Neginkluota akimi galima pastebėti, kad D.Grybauskaitės aplinkoje zuja pakankamai Liberalų Sąjudžio aplinkos žmonių. “Žmogus be pykčio” Leonidas Donskis netgi bandė organizuoti bendrus su D.Grybauskaite susitikimus su rinkėjais rinkimų kampanijos metu, sumaniai manipuliuodamas ir išvengamas VRK sankcijų dėl rinkiminės agitacijos pažeidimų. Liberalų Sąjūdis padėjo D.Grybauskaitei surinkti parašus rinkiminės kampanijos pradžioje.
Ką dar turėtų nuveikti Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, kad btų pastebėtas ir įvertintas? Ir kas turėtų pasakyti: STOP!
