Rinkimai praūžė, lozungai pritilo, nuo tvorų į mus nebežvelgia daug žadantys kandidatų žvilgsniai, tad jau skaičiuojama, kiekgi jiems kainavo Seimo šturmas.
„Vakarų ekspresui“ pasidomėjus, kokias pinigų sumas savo rinkiminėse kampanijose žarstė pajūrio vienmandatininkai, paaiškėjo,kad ne šlamančiųjų kiekyje laimė slypi: galima ir daug išleisti, tačiau tai nebūtinai padės sulaukti rinkėjų simpatijų.
Kita vertus, nemažai korekcijų, palyginti su ankstesniais metais, įvedė šiais metais pritaikytos naujovės bei agitacijos apribojimai, gerokai supančioję rankas turtingoms partijoms ir kandidatams.
2 litai žmogui
Oficialiai savo kampanijų finansines ataskaitas rinkimuose dalyvavusios politinės partijos Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) turi pateikti ne vėliau kaip iki lapkričio 27 dienos. Po to duomenis dar tikrins Valstybinė mokesčių inspekcija.
Šiais metais agitacijai buvo taikoma nemažai ribojimų: smarkai apribota reklama per televiziją, išorinė reklama, uždraustos dovanos. Be to, pavyzdžiui, vienmandatininkams uždėtos ir finansinės „lubos“.
Pagal jas, vienam apygardos rinkėjui negalėjo būti skirti daugiau nei 2 litai. Tad, tarkime, Danės apygardos kandidatas negalėjo išleisti daugiau nei 84 tūkst. litų, Baltijos - 75 tūkst., Marių - 80 tūkst., Pajūrio - arti 82 tūkst. litų.
Pasak VRK vadovo Zenono Vaigausko, prieš 4 metus partijos ir kandidatai rinkimų kampanijai išleido apie 20 mln. litų. Šiemet buvo tikimasi, kad ši suma kone patrigubės dėl infliacijos ir kainų augimo.
„Bus tikrai daugiau nei 20 mln. litų, tačiau ar sieks 40-60 mln., pamatysime, kai suvesime visus galus. Ši rinkimų kampanija buvo ypatinga, nes uždėta labai daug teisinių apribojimų. Ir rinkėjai labai sveikai reagavo: brukimas, vaišės ar besotė reklama juos atstūmė. Vienas kandidatas pareiškė, kad vaišins tik vyrus, suprantate, kuo, ir gavo niuksą nuo tuo pasipiktinusių moterų. Bet čia dar tikriname tokią informaciją. Žmonės tiesiog labai įtariai žvelgė į įvairias paslaugas, netiesiogines dovanėles“, - „Vakarų ekspresui“ pasakojo Z. Vaigauskas.
Partizanu nebūsi
Pajūrio vienmandatininkams rėmėjai buvo nevienodai dosnūs: vieni iškart gavo keliasdešimt tūkstančių litų paramos iš verslo struktūrų, kiti rankiojo po tūkstantį kitą arba gaudavo paramos iš rinkėjų: aukota ir po 20, 50 litų.
Panašu, kad kone daugiausiai rinkimų kampanijai išleido politikos naujokė, jauniausioji Seimo narė Agnė Bilotaitė: ji „Vakarų ekspresui“ nurodė apie 74 tūkst. litų sumą.
„Matome, kad šiais laikais didžiulis kapšas pinigų nebelemia rinkimų rezultatų, kitaip nei prieš 4 metus, kai visų komercinių televizijų kanalai buvo prikimšti labai brangiai kainuojančios vaizdinės agitacinės medžiagos. Žmonės išmoko pasirinkti. Daug ką lemia ir partinė priklausomybė“, - „Vakarų ekspresui“ teigė A. Bilotaitė.
Ji teigė, kad apie 60 proc. visos kampanijai išleistos sumos ji gavusi iš partijos, o kitos lėšos - iš fizinių ir juridinių asmenų.
„Man, kaip jaunai, niekam nežinomai kandidatei, buvo labai sudėtinga eiti pas rėmėjus. Juk jei iš jų paimi pinigus, gauni paramą iš verslo grupės, po to gali nejaukiai pasijusti morališkai. Geriau, kai partija remia. Neturiu jokių įsipareigojimų verslininkams“, - teigė politikė.
Dar vienas politikos naujokas Evaldas Jurkevičius tikino išleidęs apie 50 tūkst. litų, ir jam taip pat daugiausiai pinigų atseikėjo partija.
„Sunku buvo ieškoti rėmėjų. Jie sakydavo, kad atėjo krizė, pajamos ėmė mažėti. Stambiojo kapitalo atstovai davė po 10 tūkst. litų, vienas jų - UAB Klaipėdos terminalo grupė. Jokių įsipareigojimų verslininkams neprisiėmiau. Jie tik sakė, kad mūsų programa rimta ir priimtina. Ne piniguose rinkimų sėkmė, tačiau jei tylėsi, niekur nebūsi matomas, nieko ir nebus. Partizano kelias rinkimuose - prastas pasirinkimas“, - samprotavo išrinktasis parlamentaras.
Valdžia „persūdė“
Tiek į Seimą patekusių, tiek ir nesėkmingai jėgas vienmandatėse apygardose išbandžiusių politikų kampanijų išlaidos daugmaž vienodos: apie 50 tūkst. litų.
Vienmandatėje pralaimėjusi, tačiau paskutiniu traukiniu į parlamentą pagal sąrašą patekusi Irena Šiaulienė bent jau spalio mėnesį deklaravo išleidusi 35 tūkst. litų, tačiau ši suma turėtų būti didesnė. Daugiausiai - 25 tūkst. litų - jai paaukojo Vilniaus mieste įsikūrusi viešųjų ryšių UAB „PRaction“.
Eligijus Masiulis tikino išleidęs apie 40 tūkst. litų, iš jų asmeninių lėšų - 10 tūkst. litų.
„Dirbau partijai, stambaus kapitalo pinigai taip pat skirti partijai, tad nežinau, kiek iš jų atiteko mano kampanijai. Visgi jei Seimo narys gali girtis tik pinigais, o ne darbais, jis pasmerktas. Tačiau lėšų reikia, kad būtum matomas. Mes iš biudžeto negavome nė lito, kadangi partija jauna, teko viską patiems daryti, ieškoti rėmėjų“, - mūsų dienraščiui sakė jis.
Pranas Žeimys išleido apie 45 tūkst. litų: dosniausi jo rėmėjai, atseikėję po 20 tūkst. litų, - UAB „Palangos statyba“ ir koncernas „Achemos grupė“.
„Su minėto koncerno vadovu Bronislovu Lubiu esame seniai pažįstami, jis visada mus paremdavo ir nieko mainais neprašydavo. Jokių interesų nėra. O statybų firma yra vienas pirmųjų mano darbdavių, ten - taip pat pažintys. Galėjau ir leistinus 82 tūkst. litų išleisti, bet nebeieškojau rėmėjų. Apskaičiavau, kad man turėtų užtekti. Pinigai tikrai įtakos turi. Jei nieko nedarysi, nieko ir nelaimėsi“, - sakė buvęs ilgametis Palangos meras.
Vytautas Grubliauskas „Vakarų ekspresui“ prisipažino išleidęs 41 tūkst. litų.
„Rėmė partija, juridiniai, fiziniai asmenys, pačiam teko prisidėti. Ir europarlamentaras Eugenijus Gentvilas, laivybos kompanijos, draugai verslininkai rėmė. Per šiuos rinkimus vien brangi reklama negalėjo būti laidu į pergalę. Tai, kad buvo sulygintos galimybės būti matomam, labai gerai. Tie, kurie „įsūdė“ didžiulę krūvą pinigų, priklausė valdančiajai daugumai arba buvo greta jų, nieko nepešė. Per didelis ir brukamas reklamos kiekis net davė neigiamą rezultatą“, - svarstė Seimo narys.
Pralaimėjimo kaina
Į Seimą dar vienai kadencijai nepatekęs Raimundas Palaitis išleido apie 50-60 tūkst. litų.
„Dabar ženkliai mažiau reikia išleisti pinigų reklamai, ir tai yra gerai. Tačiau ribojimai kiek per griežti. Suprantu, kad kontroliuojama politinė reklama per televiziją, radiją, tačiau kam tai daryti išorinės reklamos atžvilgiu? Užsieniečiai net juokiasi, nes jiems keista, kad šalyje vykstant parlamento rinkimams apie tai suprasti gatvėje neįmanoma“, - „Vakarų ekspresui“ teigė jis.
R. Palaitis didžiausiu rėmėju įvardijo save patį.
Vienmandatėje apygardoje jėgas nesėkmingai išbandęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas, bent jau rugsėjo mėnesį pateiktais duomenimis, jau buvo išleidęs 59 tūkst. litų. Jam UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ skyrė 39 tūkst. litų. AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“) atseikėjo 10 tūkst. litų.
Kiek pinigų rinkimų kampanijai „įmerkė“ kadenciją baigianti parlamentarė Aldona Staponkienė, neaišku, nes ji pati tikino nežinanti, tačiau pažadėjo, kad 80 tūkst. riba neperžengta.
„Negali visi patekti į Seimą, jei į vieną vietą buvo 12 kandidatų. Ir pati daug dariau, ir reklamos buvo daug“, - gūžčiojo ji.
Vos į Seimą pagal sąrašą nepatekęs vienmandatininkas Artūras Šulcas suskaičiavo, kad rinkimų kampanija jam atsiėjo apie 50 tūkst. litų, iš kurių 18 tūkst. davė partija.
„Stambios įmonės manęs neparėmė. Nėra taip, kad pinigai mažai reikštų, tačiau labai svarbu išmokti planuoti lėšas. Kai iš anksto žinai, kad tam tikra pinigų suma bus garantuota, gali viską labai gerai organizuoti. Čia ne taip, kaip kai kurios politinės jėgos, per dieną reklamai išleidžiančios daugiau nei mūsų partija išleidžia per visą kampaniją“, - sakė A. Šulcas.
Skaudžiai finansiškai rinkimai atsiliepė kandidatei, politikos naujokei Irenai Vitkevičienei, kuri spalio mėnesį pateiktoje ataskaitoje nurodė išleidusi beveik 68 tūkst. litų, tačiau į Seimą nepateko.
Save iškėlę ir į Seimą nepatekę klaipėdiečiai kandidatai Egidijus Skarbalius ir Valdemaras Puodžiūnas, bent jau spalio mėnesio duomenimis, buvo išleidę atitinkamai 8,7 tūkst. ir 36 tūkst. litų.
Denisas Nikitenka
