artūras šulcas

Pirmą kartą idėja Klaipėdoje įrengti tramvajaus liniją viešai nuskambėjo daugiau nei prieš 15 metų. Dabar žengiamas pirmas žingsnis, kad ši idėja taptų realybe. Tam negailima pusės milijono eurų. Būtent už tiek ketinama išsiaiškinti, įmanoma šią transporto priemonę įrengti uostamiestyje ar verčiau rinktis greitaeigius elektrobusus. Kai kurie politikai mano, jog tokie uostamiesčio valdininkų sprendimai išties prasilekia su sveiko proto logika.

Po to, kai alkoholikas tėvas savo vaikus įmetė į šulinį, o girtuokliaujantis vyras Kražiuose nužudė keturias moteris, politikai ėmė galvoti, kaip mažinti alkoholizmą. Kai kurie ir nutarė imtis priemonių: štai Kaune pavasarį vyksiančią Kazimiero mugę siūloma surengti be galimybės vartoti alkoholį, tiksliau, siekiama leisti prekiauti alkoholiniais gėrimais tik uždarytoje taroje. Visgi kai kurioms savivaldybėms ši idėja atrodo netinkama – esą taip galima dar paaštrinti problemą.

Klaipėdos liberalų sąjūdžio sąrašo lyderiu per savivaldos rinkimus patvirtintas Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Liberalų Klaipėdos skyriaus savaitgalį patvirtintame kandidatų į savivaldybės tarybą sąraše antruoju įrašytas skyriaus pirmininkas ir V.Grubliausko patarėjas Simonas Gentvilas, trečiuoju - vicemeras Artūras Šulcas.

Paveldosaugininkų puolamą skulptorių Stasį Mišeikį, pastačiusį paminklą Sąjūdžiui ant akmens, paimto iš Skulptūrų parko, užstoja jo kūrimo darbuose dalyvavę klaipėdiečiai. Apginti menininką susiruošė ir pats Liberalų sąjūdžio nariai, sumąstę Sąjūdžio dvidešimtmetį įamžinti paminklu. Tašytas akmens gabalas, kurio į vietą negrąžinusiam skulptoriui skirta bauda, anot senųjų įvykių liudytojų, nebuvęs užfiksuotas kaip vertybė.

Šių metų pradžioje Vyriausybės suplanuota Lietuvos apskričių reforma įsibėgėja. Šiuo metu naikinamos apskričių viršininkų administracijos, jų funkcijos perduodamos savivaldybėms bei ministerijoms. Antras reformos etapas bei jos tikslas turėtų būti apskričių, kaip teritorinio administracinio vieneto, stambinimas į regionus. Kiek ateityje Lietuvoje bus regionų ir kaip jie vadinsis, Vyriausybė turi nuspręsti iki šių metų pabaigos. Diskusijos su visuomene apie tai nevyksta.

Sukdama galvą, kaip užkišti miesto biudžete atsivėrusią 15 milijonų litų dydžio skylę, Klaipėdos valdžia pradeda taupyti nuo vaikų, klaipėdiečių kiemų, tačiau nevengia išlaikyti tokių įstaigų, kurių veikla daugelį verčia traukyti pečiais. Žinia, politikai jau nusprendė sujungti vaikų laisvalaikio klubus ir taip sumažinti jų administravimo išlaidas.

Į Briuselį išvyksiančių parlamentarų kėdes jau matuojasi jų partijų bičiuliai. Europos Parlamento (EP) rinkimų rezultatai gali pakoreguoti dabartinio Seimo sudėtį. Prognozuojama, kad jau birželio pabaigoje į Seimą gali ateiti du ar net keturi nauji politikai. Jie turėtų pakeisti į Briuselį išvyksiančius parlamentarus. Laimė dirbti tautos šventovėje pirmiausia nusišypsos tiems, kurie po rinkimų rudenį partijų sąrašuose liko pirmi iš nepatekusiųjų į Seimą.

Valdžios taupymo volas toliau rieda, tačiau panašu, kad jis traiško ne įmitusias prie valstybės lovio prilipusias erkes, o pačius silpniausius, kurie ir taip vos pajuda: socialines, ugdymo, švietimo, sporto, kultūros įstaigas. "Vakarų ekspresui" politikai Seime atskleidė neįtikimą faktą: vos gyvuojančioms biudžetinėms įstaigoms liepta išlaidas mažinti 10-15 proc., o, pavyzdžiui, saugumiečiams algos bus mažinamos vos 0,8 proc.

Viena iš valdančiųjų partijų - Liberalų sąjūdis - šeštadienį slaptu balsavimu reitingavo kandidatų į Europos Parlamentą (EP) sąrašą. Į Europos Parlamento rinkimus partiją ves Leonidas Donskis. Pasak Liberalų sąjūdžio rinkimų štabo vadovo Šarūno Gustainio, partijos tarybos nariams buvo pateiktas reitinguoti 27 kandidatų sąrašas.

Nenaudojamos tinklų dirbtuvės Kuršių Nerijos miškuose ne tik kelią grėsmę lankytojams, bet ir nepuošia į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašyto gamtos kampelio. Nugriauti apleistus pastatus Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui nurodyta jau prieš dvejus metus. „Reikalausime, kad Vyriausybės nutarimai būtų vykdomi bei gamtoje neliktų prieš 50 metų statytų pastatų griuvėsių”, - teigė Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotojas Artūras Šulcas.

Globos namų „Smiltelė“ darbuotojai jau antrą dieną tvarko suniokiotą pastatą. Vos prieš metus už 700 000 litų renovuotas pastatas iš vidaus nusiaubtas visiškai: išdaužyti langai, durys, lubos, šviestuvai, neliko dalies baldų, laiptų, turėklų. Policija į globos namus vyko penkis kartus, nes jie buvo niokojami palaipsniui. Iš pradžių girti paaugliai juos siaubė, po to vaikėsi darbuotojus, švaistėsi mačete grasino jiems susidoroti. Iš siautėjusių 8 paauglių sulaikytas tik vienas.

Vienas po kito į viešumą lendantys neracionalaus valstybės pinigų naudojimo ar net galimo jų grobstymo faktai erzina visuomenę, kuri yra spaudžiama didesniais mokesčiais, tačiau mato, kaip iš jos surenkami pinigai yra tiesiog iššvaistomi. Ypač piktina tai, kad dėl neprotingų ar piktybiškų sprendimų dažniausiai nėra jokios atsakomybės, nors jei pinigai būtų naudojami tinkamai, galbūt jų užtektų ir nedidinant ar nekuriant naujų mokesčių.

Ieškodami rezervų, kaip įvykdyti Vyriausybės prašymą dar 10 procentų sumažinti ir taip sumažėjusį Klaipėdos apskrities viršininko administracijos biudžetą, naujieji apskrities vadovai nustebo aptikę dar vieną buvusio viršininko Vytauto Rinkevičiaus paliktą finansinę miną.

Jūroje palei Melnragę nebeplanuojama pilti kelių kilometrų ilgio dirbtinės salos, tvirtina apskričiai vadovaujantis Artūras Šulcas. „Praėjusią savaitę bendravau su susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu. Jis pasakė, kad šiandien tokios giliavandenio uosto idėjos, kokia ji buvo forsuojama, nebėra“, – dienraščiui „Vakarų ekspresas“ sakė laikinai einantis pareigas Klaipėdos apskrities viršininkas A. Šulcas.

Kaip racionaliai naudojami valstybės pinigai, puikiai iliustruoja 350 tūkst. litų suma, skirta Klaipėdos apskrities bendrajam planui rengti. Pasikeitė politinė bei ekonominė situacija ir centrinės valdžios požiūris į giliavandenį uostą ties Melnrage, tačiau toks planas rengiamas toliau, nors vargu ar jo iš viso dar reikės. Ankstesnioji valdžia labai forsavo būsimo giliavandenio uosto - salos ties Melnrage statybos reikalus.

Naujoji Klaipėdos apskrities viršininko administracija (KAVA), įvertinusi senosios valdžios poelgius kaip teisiškai nepagrįstus, artimiausiu metu nutrauks bylinėjimąsi ir sugrąžins į Tuberkuliozės ligoninės vyriausiosios gydytojos pareigas ilgametę šios įstaigos vadovę Violetą Eleną Baravykienę. „Pasitarę su teisininkais pripažįstame, kad ankstesnė apskrities valdžia padarė negražų ir neteisėtą žingsnį ją atleisdama. Bylą dėl ponios Baravykienės atleidimo pralaimėtume.

Šiais metais Klaipėdos apskrities literatūrinė Ievos Simonaitytės premija paskirta žurnalistui Vytautui Kalteniui už knygą „Ak, gražus dangau!“ Joje sudėti 1960-2008 metais autoriaus užrašyti pasakojimai apie Mažosios Lietuvos žmones ir jų gyventojus. Literatūrinė I. Simonaitytės premija paskirta vakar Klaipėdos apskrities administracijoje vykusiame posėdyje. Komisiją sudarė Klaipėdos universiteto Literatūros katedros darbuotojai doc. dr. Žavinta Sidabraitė, doc. dr. Marijus Šidlauskas, doc.

Palangos valdžios noras paskubinti teritorijų planavimo procesus kurorte liko neišgirstas - Klaipėdos apskrities viršininko administracija tokių pageidavimų nepalaimino. Palangos administracijos direktoriaus Valerijaus Kuznecovo teigimu, kurorto valdininkai patiria didžiulį gyventojų, norinčių kuo greičiau pradėti planuoti savo žemės sklypus, spaudimą. Tokia situacija yra susiklosčiusi dėl ilgai užtrukusio miesto bendrojo plano rengimo ir tvirtinimo.

Vakar Vyriausybės posėdyje iš aštuonių apskričių viršininkų administracijų vadovų nepavyko paskirti dviejų, tarp jų - ir Klaipėdos apskrities. Kandidatu į šį postą nuo Tautos prisikėlimo partijos (TPP) išlieka Neringos vicemeras Arūnas Burkšas. Tai „Vakarų ekspresui“ vakar patvirtinto TPP lyderis, Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas. „Teikimas yra. Dėl kitų galimų kandidatų komentarų nebus. Mūsų partija teikia A. Burkšą“, - teigė A. Valinskas.

Savaitgalį buvo sudėlioti paskutiniai taškai dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos vadovybės. Nutarta, jog apskričiai vadovaus Tautos prisikėlimo partijos (TPP) atstovas: kol kas vieninteliu jos kandidatu įvardijamas Neringos vicemeras Arūnas Burkšas. Jo pavaduotojas bus Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) delegatas: siūlomas Artūras Šulcas. Apie derybų rezultatus „Vakarų ekspresui“ patvirtino LRLS pirmininkas Eligijus Masiulis.

Rinkimai praūžė, lozungai pritilo, nuo tvorų į mus nebežvelgia daug žadantys kandidatų žvilgsniai, tad jau skaičiuojama, kiekgi jiems kainavo Seimo šturmas. „Vakarų ekspresui“ pasidomėjus, kokias pinigų sumas savo rinkiminėse kampanijose žarstė pajūrio vienmandatininkai, paaiškėjo,kad ne šlamančiųjų kiekyje laimė slypi: galima ir daug išleisti, tačiau tai nebūtinai padės sulaukti rinkėjų simpatijų.

Ministrų ir Seimo komitetų pirmininkų portfelius išsidalijusi būsimoji valdančioji koalicija kreipia žvilgsnius į apskritis. Tirščiausi partnerių interesų debesys tvenkiasi ties Vilniaus ir Klaipėdos regionais. Naujoji koalicija į būsimąją Vyriausybės programą ketina įtraukti planus reformuoti apskritis, rašo „Lietuvos žinios“. Dešimties apskričių viršininkų ir jų pavaduotojų postus koalicijos partneriai greičiausiai pasiskirstys atsižvelgdami į ateityje perpus sumažėsiantį jų skaičių.

Į valdžią ateinančios centro dešinės koalicijos garsiai deklaruojami siekiai naikinti dalį šalies apskričių viršininkų administracijų kelia vis didesnes bangas politiniuose sluoksniuose. Viena vertus, teigiama, kad vietoje 10 esamų palikti 4-5 apskritis yra logiška siekiant sumažinti valstybės valdymo išlaidas.  Kita vertus, tokia drastiška pertvarka gali sujaukti visą sistemą bei pakišti koją panaudojant Europos Sąjungos pinigus.

55 rinkėjų balsai, skiriantys Klaipėdoje, Baltijos vienmandatėje apygardoje antrąją ir trečiąją vietą užėmusius kandidatus į Seimą, trečioje pozicijoje likusiam Artūrui Razbadauskui sukėlė įtarimų. Kaip pranešė „Lietuvos rytas“, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Slaugos katedros vedėjas trečiadienį kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją prašydamas perskaičiuoti balsus.

Keturi politikai vienmandatėse rinkimų apygardose į Seimą išrinkti jau pirmajame rinkimų ture. Baigus skaičiuoti balsus 13-oje vienmandačių rinkimų apygardų paaiškėjo, kad socialdemokratams Zigmantui Balčyčiui (Šilalės-Šilutės apygarda) ir Algirdui Butkevičiui (Vilkaviškio apygarda) antrajame rinkimų ture varžytis nebereikės – savo vienmandatėse rinkimų apygardose jie surinko daugiau nei 50 proc. rinkėjų balsų.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentams pradėjus karšti kailį korupcija įtariamam aukštą postą užimančiam Klaipėdos miesto savivaldybės valdininkui, uostamiesčio politikai ėmė rypauti apie kyšininkavimo prevenciją užbarikaduojant Savivaldybę, rašo „Vakarų ekspresas“. Tačiau, kad ir kiek tyrimų atliktų, kokias tik komisijas ar antikorupcines programas valdžios atstovai tvirtintų, „Vakarų ekspreso“ kalbinti STT atstovai tik juokėsi į kumštį - visa tai tėra imitacija, vaikų darželio žaidimai.

Tokių vaizdingų, šmaikščių, ironiškų, įžeidžiančių epitetų apie save iš kolegų Klaipėdos miesto taryboje jos pirmininkas, meras Rimantas Taraškevičius šią kadenciją dar nebuvo girdėjęs.

Klaipėdos valdžia, ketinanti riboti automobilių statymą magistralinėse miesto gatvėse, nė žodeliu neužsimena apie tai, kur klaipėdiečiams reikės statyti savo transporto priemones, kai nauja tvarka pradės galioti. Maudama apynasrį automobilių savininkams, miesto vadovai nusiplauna rankas, nes neketina spręsti sausakimšų daugiabučių namų kiemų problemų ir neplanuoja mieste įrengti daugiau aikštelių, nes tam esą trūksta lėšų.

Šį rudenį pajūrio vienmandatėse rinkimų į parlamentą apygardose vyks kaip niekada aršios kovos: ginklus ruošia buvę merai, gerai žinomi dabartiniai Seimo, savivaldybių tarybų nariai, bankininkai, šou verslo atstovai, teisininkai, medikai, desantas iš Briuselio, žemaičiai.

Dauguma besirengiančių rinkimams partijų yra atsirinkę nemažai kandidatų vienmandatėse apygardose, tačiau pavardžių neslepia dvi politinės jėgos.Kol kas, atrodo, toliausiai pažengė Tvarka ir teisingumas (TT). Vienmandatėse apygardose ši partija įvykusiame suvažiavime jau patvirtino 63 iš 71 kandidato. Šiauliuose, Dainų apygardoje balotiruosis TT frakcijos Seime lyderis Valentinas Mazuronis. Vilniaus Naujamiesčio apygardoje kandidatuos jo sūnus Andrius.

Šios kadencijos Klaipėdos miesto tarybos posėdžiai virto politine mėsmale su aukščiausią politikavimo lygį pasiekiančiais ginčais, kai per visą dieną sugebama priimti vos keletą darbotvarkėje numatytų klausimų, tad svarbių sprendimų priėmimo tenka laukti savaitėmis.

Prieš rytoj tvirtinant šių metų Klaipėdos miesto biudžetą į laisvę paleistas džinas: neva atsisakius Danės krantinių rekonstrukcijos ir universalios arenos statybos būtų galima „pamaitinti“ mokytojus ar suremontuoti ugdymo įstaigas, rašo „Vakarų ekspresas“. Vienas iš miesto Tarybos opozicijos lyderių, konservatorius Naglis Puteikis jau kone mėnesį kišenėje nešiojasi savo auksines frazes: pinigai kišami į betoną, krantines, areną, o mokytojai gauna skurdžias algas.

Artėjantys Seimo rinkimai užvirė košę Klaipėdos politiniame gyvenime. Opozicijos tonas griežtėja, kaltinimų miesto merui daugėja. Opozicija pliekia uostamiesčio merą Rimantą Taraškevičių dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo, įžūlumo, atsainaus požiūrio į paveldą, pažadų nevykdymą, rašo dienraštis "Klaipėda". Ketvirtadienį tarybos posėdyje opozicijos lyderis Artūras Šulcas apkaltino merą, kad šis esą proteguoja bendrovę "Klaipėdos mediena", kurios akcininkas yra R.Taraškevičiaus žentas Sig...

Vienos savivaldybės šių metų savo biudžetus vadina socialiai orientuotais, išgyvenimo, o Klaipėdos miesto iždas galėtų turėti net keletą epitetų: algų, šiukšlių, seno kuino biudžetas, rašo „Klaipėda“. Arba paradoksų - pavyzdžiui, valdantieji prieš rinkimus žadėjo pulti renovuoti daugiabučius namus, o biudžete tam reikalui numatoma tiek pinigų, kiek neužtektų net vieno namo renovacijai. Vakar miesto Taryboje pristatant prognozuojamo rekordinio - per 355 mln.

Populiariausia automobilių stovėjimo vieta Klaipėdoje – šaligatviai. Su tokia realybe verčia susitaikyti ir tai, kad sumažintos baudos už šį eismo taisyklių pažeidimą, rašo „Klaipėda“. Pažeidinės dar dažniau Iki šių metų pradžios už neteisėtą mašinų laikymą ant šaligatvių vairuotojams buvo skiriamos 100-150 litų baudos. Nuo sausio jos sumažėjo ir siekia nuo 50 iki 100 litų.

Beveik pusė uostamiesčio tarybos narių rudenį ketina savo jėgas skirti ne gyventojų problemoms spręsti, o kandidatuoti į Seimą, rašo  „Klaipėda“. Meras – be Seimo Seimo rinkimams, kurie įvyks šiemet spalį, ruošiasi daugelis politikų, tačiau meras Rimantas Taraškevičius jiems abejingas. „Savo karjeros su Seimu nesieju. Jei ir apsispręsiu kandidatuoti partijos rinkimų sąraše, tai tikrai ne aukštoje pozicijoje“, – tvirtino meras.

Miesto politikų smalsumas padeda iš mirties taško išjudinti įsisenėjusias problemas. Tačiau tarybos narių paklausimai, kuriais prašoma atsakyti į daugybę įvairiausių klausimų, trikdo savivaldybės darbą, rašo „Klaipėda“. Rašyti mėgsta keturi Savo teise ir pareiga domėtis miesto reikalais ir savivaldybės administracijos klausti, ką tik pageidauja sužinoti, naudojasi vos keli politikai.

Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius artimiausiu metu turės priimti svarbų sprendimą: atsistatydinti ar toliau kęsti jo veiklai nepritariančių politikų inicijuotas nemalonias intrigas, rašo „Klaipėda“. Mero įmonei – milijonai Vakar miesto vadovui suduoti du smūgiai. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) konstatavo, kad R.Taraškevičius supainiojo viešuosius ir privačius interesus. Klaipėdos savivaldybės tarybos opozicija vakar ėmėsi dar ir naujų žygių.

Strategiškai gerose Klaipėdos vietose esantys pasibaisėtinos būklės mokyklų stadionai tapo apsukrių verslo struktūrų dėmesio objektu - verslininkai patyliukais ieško būdų, kaip žemę išnaudoti statyboms, praneša "Vakarų ekspresas". To prielaida - valdininkų aplaidumas tvarkant žemės dokumentus, nes be jų jokia mokykla negali gauti lėšų stadionams renovuoti, jie nyksta, o verslininkams atsiranda papildoma motyvacija pasinaudoti šia padėtimi.

Ryškiausius uostamiesčio politikus pasiglemžė Seimas, o naujų lyderių karta dar nespėjo užaugti. Miesto partijų skyriams vadovauja neveiklūs ar skandalingi veikėjai, rašo "Klaipėda". Ryškus skandalistas Vienas ryškiausių vietinių partinių vadovų konservatorius Naglis Puteikis skirtingai nuo kitų partijų lyderių savo populiarumo bagažą susikrovė skandalais. Toks iškilimas į viršūnes paprastai būdingas marginalams, tokiems kaip Vytautas Šustauskas. Pernai N.Puteikis girtas pakliuvo į policiją.

Tarp 57 klaipėdiečių, išdrįsusių praeitą šeštadienį pasitikrinti savo konstitucinės teisės žinias, buvo ir dešimt politikų. Trys politikai į visus klausimus atsakė be klaidų, o burtai lėmė, kad į kitą Konstitucijos egzamino etapą, kuris vyks spalio 10 dieną, pateko savivaldybės tarybos narys Naglis Puteikis, pirmadienį pranešė „Klaipėda“.Nors egzaminui buvo skirta valanda, pirmieji žmonės salę paliko praėjus dešimčiai minučių nuo egzamino pradžios.

Valstybinė mokesčių inspekcija tapo ne šiuolaikine europietiška institucija, kaip bandė teigti premjeras Gediminas Kirkilas, o tikru viduramžišku nepotizmo bastionu, tvirtina "Lietuvos žinios". Nevengiantys pasigirti, kad jų valdoma Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tampa vakarietiškais metodais dirbančia ir nuo politikų bei verslo interesų nepriklausančia įstaiga, VMI vadovai aukštyn kelia skiauterę, kurios neturi.

Ketvirtadienį posėdžiavusi naujoji Klaipėdos miesto taryba išrinko uostamiesčio merą, pranešė radijo stotis „Vox maris“. Į šį postą pretendavo dabartinis meras Rimantas Taraškevičius ir buvęs jo bendrapartietis Artūras Šulcas. Slaptu balsavimu nuspręsta Klaipėdos miesto vairą jau trečią kartą perduoti į liberalcentristo Rimanto Taraškevičiaus rankas. Iš 31 Tarybos nario už jį balsavo 17, o už Artūrą Šulcą 14 politikų.

Iš septynių didžiųjų Lietuvos miestų šešių merų kėdėse greičiausiai sėdės nauji žmonės. Panašu, kad vienintelis konservatorius Vitas Matuzas išsaugos postą, konstatuoja Alfa.lt.Keturių miestų politikai jau pasirašė koalicijos sutartis. Kitose dar verda derybos dėl valdžios.

Šį rudenį keliose vienmandatėse apygardose turėtų įvykti pakartotiniai Seimo narių rinkimai vietoje į savivaldą išėjusių tautos išrinktųjų. Tokiuose rinkimuose laimėję kandidatai Seime dirbs tik vienerius metus. Pasak dienraščio "Kauno diena", Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) kol kas neturi galutinių duomenų, kuriose vienmandatėse apygardose išrinkti Seimo nariai išeis į savivaldybių tarybas, nes dalyvavo savivaldos rinkimuose ir įgijo galimybę tapti tarybų nariais.

Vakar vadinamoji Permainų koalicija pasirašė sutartį, kuria 16 vietų Klaipėdos taryboje laimėję Liberalų sąjūdžio, konservatorių, liberaldemokratų ir Rusų sąjungos atstovai įsipareigojo veikti kartu. Vos vieno balso persvarą Tarybos daugumoje turinti koalicija toliau kviečia jungtis kitas frakcijas - kitą savaitę pirmą kartą akis į akį turėtų įvykti susitikimas su daugiausiai mandatų iškovojusiais liberalcentristais.

Klaipėdoje savivaldos rinkimus laimėję liberalcentristai derėsis, kad prisijungtų prie Artūro Šulco 16 tarybos narių koalicijos. Tačiau rinkimų nugalėtojų niekas nelaukia. 16 politikų koalicija rytoj tarsis su 7 vietas miesto savivaldybės taryboje turinčiais liberalcentristais dėl bendros koalicijos. Tuomet savivaldybės taryboje būtų 23 narių dauguma, kurią sudarytų 7 liberalcentristai, po 5 Liberalų sąjūdžio ir konservatorių atstovus, 4 liberaldemokratai, 2 Rusų sąjungos nariai.

Liberalų sąjūdis, konservatoriai, liberaldemokratai, Rusų sąjunga kovo 11-ąją baigė sudėti parašus po susitarimu dėl bendros programos, rašoma „Klaipėdoje“. Šioje partijų grupėje yra 16 politikų iš 31 tarybos nario, bet iš principo politikai sutaria, kad uostamiestyje tarp dviejų blokų susidarė patas. Liberaldemokratai buvo sukalbamesni, kai užsitikrino šiokią tokią konservatorių paramą partijos lyderiui.

Uostamiesčio savivaldybės tarybos posėdyje paaiškėjo, kad taryboje nebeliko liberalų demokratų frakcijos. Vakar Vytautas Valevičius ir Vilius Vizbaras paskelbė, kad prieš kelias savaites nutraukė ryšius su Rolando Pakso įkurta liberaldemokratų partija. Jiedu paprašė nuo šiol jų frakciją miesto taryboje vadinti Lietuvos piliečių frakcija. Nesulaukė pagalbos Tarybos narių sprendimą lėmė tai, kad po Seimo rinkimų liberalų demokratų partijos vadovybė pamiršo įsipareigojimus rinkėjams.