Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius artimiausiu metu turės priimti svarbų sprendimą: atsistatydinti ar toliau kęsti jo veiklai nepritariančių politikų inicijuotas nemalonias intrigas, rašo „Klaipėda“.
Mero įmonei – milijonai
Vakar miesto vadovui suduoti du smūgiai. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) konstatavo, kad R.Taraškevičius supainiojo viešuosius ir privačius interesus.
Klaipėdos savivaldybės tarybos opozicija vakar ėmėsi dar ir naujų žygių.
Ji siekia išsiaiškinti, ar miesto vadovas nėra įkūręs „mero kavalieriaus fondo“, į kurį patenka savivaldybės įmonių labdarai skiriami pinigai.
VTEK įvertino R.Taraškevičiaus, turinčio apie 70 proc. bendrovės „Klaipėdos monolitas“ akcijų, dalyvavimą Teritorijų planavimo komiteto posėdžiuose bei pirmininkavimą uostamiesčio tarybai tvirtinant detaliuosius žemės sklypų planus, kuriuose ši bendrovė atlieka statybos darbus.
„Klaipėda“ rašė, kad miesto savivaldybės taryba rugsėjį patvirtino žemės sklypų Naujojoje Uosto ir M.Šerniaus gatvėje detalųjį planą. Posėdyje, kuriam pirmininkavo R.Taraškevičius, buvo svarstomas klausimas, ar statybos objekte, kuriame dirba „Klaipėdos monolitas“, leisti statyti aukštesnius nei buvo numatyta pastatus.
Opozicija suskaičiavo, jog ši bendrovė, padėdama statyti aukštesnius pastatus, gaus daugiau pelno. Todėl ji R.Taraškevičių apskundė etikos sargams. Įmonė už darbus šiame statybos objekte gaus 19 mln. litų. Komisija nusprendė, kad R.Taraškevičius nevykdė prievolės vengti interesų konflikto ir pažeidė įstatymo reikalavimus tokiais atvejais nusišalinti.
Sprendimas šokiravo
R.Taraškevičius vakar dalyvavo VTEK posėdyje. Grįždamas iš Vilniaus, jis telefonu „Klaipėdai“ išsakė savo nuomonę apie etikos sargų sprendimą.
– Mere, ar sutinkate su komisijos sprendimu?
– Aš žalos niekam nepadariau. Mano balsas nebuvo lemiamas. Ar būčiau balsavęs, ar ne, esmės tai nebūtų pakeitę. Jei mano balsas būtų lemiamas, tuomet būtų galima vertinti, kad supainiojau viešuosius ir privačius interesus.
– Ar skųsite sprendimą?
– Gal kam ir būtų naudinga, kad apskųsčiau. Kol kas dar nesu susipažinęs su tekstu. Grįžęs spręsiu, ką daryti.
– Ką kalbėjote komisijos posėdyje, ko Jūsų klausė?
– Posėdis vyko korektiškai. Sakiau komisijai, kad prieš balsuodamas dėl žemės sklypų detaliųjų planų tariausi su savo partijos frakcija, ar susilaikyti. Man patarė balsuoti, nes niekas neįžiūrėjo jokių interesų konfliktų. Tarybos sprendimas nebuvo lemiamas. Jis keitė jau anksčiau priimtą dokumentą. Visiška nesąmonė, kad leidus statyti aukštesnius pastatus padidėjo statinių plotas ir dėl to statybininkai daugiau uždirbs. Iš tiesų buvo sumažintas užstatymo tankumas, todėl ir aukštesnius statinius pastačius kvadratinių metrų bus mažiau. Esminis sprendimas buvo priimtas pernai, kai dar nebuvo žinoma, kas bus objekto rangovai.
– Ar tikėjotės tokio etikos sargų sprendimo?
– Atvirai kalbant, man tai buvo staigmena.
Dividendų nemoka
„Kaip čia išeina? Jei bendrovės akcininkas yra meras, tuomet „Klaipėdos monolitas“ nebegali dirbti uostamiestyje?“ – VTEK sprendimu stebėjosi įmonės generalinis direktorius Donatas Valaitis.
Jis nenorėjo pasakyti, kokiuose dar miesto objektuose dirba „Klaipėdos monolitas“. Įvardijo tik Dragūnų gatvėje statomus namus.
R.Taraškevičius taip pat nepasakė, kokiuose objektuose dirba jo bendrovė. „Aš nesikišu į įmonės veiklą“, – teigė meras.
D.Valaitis taip pat tvirtino, kad meras nesikiša į bendrovės veiklą, ir garantavo, kad „Klaipėdos monolitas“ per 15 veiklos metų nėra mokėjęs akcininkams dividendų.
Turi atsistatydinti?
Opozicijos nuomone, R. Taraškevičius turi atsistatydinti. Jos lyderis Artūras Šulcas vylėsi, kad meras priims ryžtingą sprendimą.
„Manau, meras atsistatydins. Tai natūralu. O jeigu ne, pasitvirtins spėjimai, kad susirinko „šušara“, kuri valdžią naudoja savo interesams“, – tėškė opozicionierius.
Jis nemano, kad opozicija galėtų surengti merui interpeliaciją.
„Dauguma turi septyniolika balsų. Suglaudžia uodegas į krūvą ir, sakyk tu nesakęs, nieko nepakeisi. Tegu dauguma patiria visą išbandymą valdžia. Miesto bendruomenė pamatys, jog kuo beždžionė aukščiau lipa, tuo geriau matyti jos užpakalis“, – liejo sarkazmą opozicijos lyderis.
Apsėmė smegenis
Prieš merą laimėjusi vieną karą, opozicija neketina nuleisti rankų. Siekiama išsiaiškinti, ar savivaldybės valdomos vandenį ir šilumą tiekiančios įmonės neskiria pinigų „mero kavalieriškam fondui“.
Miesto tarybos narys Kęstutis Gabšys vakar kreipėsi į Seimo kontrolierių įstaigą. Politikas prašo, kad kontrolieriai įpareigotų miesto savivaldybės administracijos direktorių Aloyzą Každailevičių ir savivaldybės įmonių „Klaipėdos vanduo“ bei „Klaipėdos energija“ administracijas pateikti išsamią informaciją apie 2004-2007 metais suteiktą labdarą ir paramą.
K.Gabšys prašo aukštesnės institucijos pagalbos, nes į jo prašymą A.Každailevičius nereagavo.
Politiko nuomone, tai, kad savivaldybės įmonės slepia, kam suteikė labdarą ir paramą, leidžia daryti prielaidą, jog pinigai skiriami ne tik kilniems tikslams.
„Manau, kad paramai skiriamos lėšos yra mero kavalieriškas fondas. Galbūt paskambinama įmonių vadovams ir prašoma paremti tas įstaigas ar asmenis, kuriems taryba tikrai neleistų skirti paramos“, – svarstė K.Gabšys.
Tačiau R.Taraškevičius tokias dvejones vertino išties ironiškai: „Matyt, kažkam smegenis yra apsėmęs ne tas skystis“.
Labdarai – milijonas
Opozicijai kilo abejonių, kodėl paslaugų kainas didinančios monopolistinės bendrovės, nors ir skundžiasi nuostolinga veikla, gali skirti dideles sumas labdarai.
„Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Vytautas Valutis teigė, kad nuo 2004 metų jo vadovaujama bendrovė labdarai ir paramai atseikėjo 367 tūkst. litų.
„Klaipėdos vanduo“ dar dosnesnis. 2004 metais paramos ir labdaros buvo suteikta už 130 tūkst., o per pastaruosius trejus metus – už 450 tūkst. litų.
Vandenį tiekianti bendrovė kitų metų pavasarį ketina kelti kainas. Paklaustas, ar jos nedidėtų, jei būtų sustabdyta labdaringa veikla, „Klaipėdos vandenų“ generalinis direktorius Leonas Makūnas tikino, kad tai nesusiję dalykai.
Į klausimą, ar labdaros gavėjai slepiami todėl, kad ne visus juos būtų paranku įvardinti, V.Valutis atsakė, jog pinigus gaunančios organizacijos ar asmenys neatskleidžiami, nes daugelis jų patys nenori tapti žinomi.
„Yra padorumas. Nenorime, kad kai kurie paramos gavėjai, kurie yra jautresni, būtų taršomi“, – tokią pat priežastį, kodėl slepiami paramos gavėjai, įvardijo ir L.Makūnas. Jis taip pat pabrėžė, kad teikiant paramą ar labdarą tarp įmonės ir jos gavėjo pasirašoma sutartis, kuri turi „komercinės paslapties elementą“.
Virginija Spurytė, Vigantas Danilavičius
