Ministrų ir Seimo komitetų pirmininkų portfelius išsidalijusi būsimoji valdančioji koalicija kreipia žvilgsnius į apskritis. Tirščiausi partnerių interesų debesys tvenkiasi ties Vilniaus ir Klaipėdos regionais. Naujoji koalicija į būsimąją Vyriausybės programą ketina įtraukti planus reformuoti apskritis, rašo „Lietuvos žinios“.
Dešimties apskričių viršininkų ir jų pavaduotojų postus koalicijos partneriai greičiausiai pasiskirstys atsižvelgdami į ateityje perpus sumažėsiantį jų skaičių. Derybos dėl to turėtų būti sudėtingos, nes visos keturios partijos žvalgosi į didžiausių ir svarbiausių apskričių vadovų kėdes.
Numatyta apskričių reforma
Vietoj esamų dešimties apskričių turėtų likti perpus mažiau - 4 arba 5 regionai. Įgyvendinus reformą dalis svarbiausių apskričių funkcijų turėtų būti perduota savivaldos institucijoms - savivaldybėms ir seniūnijoms. „Apskričių tinklas bus mažinamas ne šiaip sau, o siekiant sutaupyti valstybės lėšų, mažinant biurokratines kliūtis gyventojams. Po reformos pagrindinės apskritis pakeisiančių regionų funkcijos būtų įgyvendinti įvairias plėtros programas, panaudoti tam skiriamas Europos Sąjungos (ES) lėšas“, - aiškino Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnės pavaduotojas Jurgis Razma.
Nenauja idėja
Panaikinus apskritis turėtų atsirasti Rytų Lietuvos regionas, kurio centras būtų Vilnius. Vakarų regionas būtų valdomas iš Klaipėdos, Vidurio ir Pietų Lietuvos - iš Kauno. Kol kas nėra apsispręsta, kaip pasielgti su šiaurine šalies dalimi, kur įsikūrusios Šiaulių ir Panevėžio apskritys. Reformos iniciatoriai suka galvas, ar jas sujungti į vieną regioną, ar palikti išskaidytą į du. „Planuojama apskričių pertvarka nebus vykdoma etnografiniu principu. Regionai bus kuriami atsižvelgiant į miestą - traukos centrą. Juk natūralu, kad Plungės gyventojai tam tikrus svarbiausius reikalus dažniausiai tvarkosi Klaipėdoje“, - aiškino J. Razma.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) pirmininkas socialdemokratas Jonas Jagminas sveikina naujosios koalicijos pasiryžimą reformuoti apskritis. Anot jo, dabar veikiančių 10 apskričių yra per daug. „Apskričių reformos idėja nėra nauja. VVSK esame aptarę, kad ateityje mūsų šalyje galėtų būti 5 regionai su universiteto mokslo židiniais, inovacijomis. Smulkūs regioniniai reikalai turėtų būti perleisti savivaldybių žinion“, - įsitikinęs J. Jagminas.
Geidžiamiausia - Klaipėda
Pasak J. Razmos, apskritis centro dešinės koalicijos partneriai turėtų pasidalyti naujajai Vyriausybei pradėjus darbą. „Iš pradžių teks skirti visus vadovus 10 apskričių, tačiau šis skyrimas bus laikinas. Po reformos tik keli paskirtieji apskričių viršininkai liks vadovauti regionams“, - dėstė jis.
Konservatorius neatskleidžia, nei kokias apskritis norėtų valdyti, nei kokius kandidatus į apskričių viršininkus yra numačiusi jų partija. Tačiau neoficialiai tarp geidžiamiausiųjų nurodomi postai Vilniaus ir Klaipėdos apskričių, o vėliau ir regionų, administracijose.
Būtent dėl šių apskričių ir gali užvirti įnirtingiausia kova, nes valdyti šiuos regionus neatsisakytų ir kiti koalicijos partneriai - Tautos prisikėlimo partija (TPP), Liberalų sąjūdis (LLS) ir Liberalų ir centro sąjunga (LiCS).
Numatė kandidatus
Arūno Valinsko vadovaujama TPP apskričių dalybose ketina kautis dėl Klaipėdos regiono. TPP lyderis neatskleidžia kandidatų į viršininkus pavardžių. Neoficialiai teigiama, kad į Klaipėdos apskrities viršininko postą galėtų būti siūlomas aplinkos ministru netapęs Neringos vicemeras Arūnas Burkšas.
LLS pirmininkas Eligijus Masiulis irgi mano, kad jo partijai galėtų priklausyti Klaipėdos regionas. Tačiau negavę Klaipėdos apskrities jie neatsisakytų vadovauti Kauno ir Panevėžio apskritims. Tarp kandidatų į apskričių viršininkus - kadenciją baigiantis parlamentaras Gintaras Šileikis ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Artūras Šulcas.
LiCS pirmininkas Artūras Zuokas LŽ tikino, kad partija nei dėl geidžiamų apskričių, nei dėl kandidatų į jų viršininkus dar neapsisprendė.
Roberta Tracevičiūtė
