Dauguma besirengiančių rinkimams partijų yra atsirinkę nemažai kandidatų vienmandatėse apygardose, tačiau pavardžių neslepia dvi politinės jėgos.
Kol kas, atrodo, toliausiai pažengė Tvarka ir teisingumas (TT). Vienmandatėse apygardose ši partija įvykusiame suvažiavime jau patvirtino 63 iš 71 kandidato.
Šiauliuose, Dainų apygardoje balotiruosis TT frakcijos Seime lyderis Valentinas Mazuronis. Vilniaus Naujamiesčio apygardoje kandidatuos jo sūnus Andrius. Senamiesčio apygardoje balotiruosis Antanas Bukauskas, o Antakalnyje Rimantas Smetona. Gargžduose tradiciškai išsikels Petras Gražulis.
TT partijos Seime lyderis Valentinas Mazuronis portalui „Balsas.lt“ šeštadienį sakė, jog vėliau turėtų būti patvirtinti ir kiti. Pasak politiko, TT iškels savo kandidatus visose apygardose. Daugiamandatį sąrašą, anot V. Mazuronio, partija tvirtins prieš pat rinkimų kampanijos pradžią, o jo viršuje būsią tie, kas kandidatuos vienmandatėse apygardose.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovė Milda Petrauskienė portalui „Balsas.lt“ sakė, jog partija turi apie 53 „vienmandatininkus“. „Mėnesio gale turėtų įvykti tarybos posėdis, kuriame bus patvirtinti likę. Pagal statutą tokius sprendimus ji gali priimti. Pavardžių kol kas neskelbiame,“ – sakė M. Petrauskienė.
Ji taip pat patvirtino, jog LSDP kels kandidatus visose vienmandatėse apygardose. Partijos daugiamandatį sąrašą, pasak socdemės, formuos suvažiavimas, kuriame vyks reitingavimas.
Darbo partija (DP) šiuo metu yra apsisprendusi dėl maždaug 40-ties kandidatų vienmandatėse apygardose. Pasak DP atstovės, Seimo narės Loretos Graužinienės, galutinį sprendimą priims gegužės mėnesį įvyksiantis suvažiavimas. Ši partija taip pat planuoja iškelti kandidatus visose apygardose, o dėl sąrašo daugiamandatėje apygardoje apsispręs suvažiavimo delegatai.
Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) rinkimų štabo vadovas Žilvinas Šilgalis portalui teigė, jog partija rinkimams ruoštis ėmė dar praeitą vasarą. Pasak jo, žinoma apie 50 kandidatūrų vienmandatėms apygardoms, tačiau jos kol kas taip pat neskelbiamos. Daugiamandačio sąrašo viršuje, pasak Ž. Šilgalio, bus tie, kas balotiruosis vienmandatėse apygardose. LiCS taip pat planuoja iškelti kandidatus visoje Lietuvoje.
Kaip jau skelbta prieš keltą dienų, sudėtingiau sekasi atrinkti kandidatus ir suderinti pozicijas dešiniajame flange. Į Tėvynės aąjungą (TS) įsiliejant krikdemams ir tautininkams pavyko nesunkiai sutarti dėl daugiamandatės apygardos sąrašo, kuriame krikdemai turėtų gauti kas ketvirtą, o tautininkai kas šeštą poziciją, tačiau dėl vienmandačių apygardų yra konkuruojama. Portalo ‘Balsas.lt” žiniomis, didžiausia konkurencija yra dešiniesiems tradiciškai palankiame Kaune.
Yra žinių, kad siekiant pažaboti “krikdemų apetitą”, planuojama, JAV prezidento rinkimų pavyzdžiu, rengti vadinamuosius „pirminius rinkimus“. Juose visi rinkėjai, kurie laiko save dešiniaisiais, galėtų preliminariai balsuoti ir išrinkti tuos, kurie rudenį balotiruosis nuo konservatorių vienoje ar kitoje apygardoje. Manoma, kad tokie „pirminiai rinkimai“ galėtų įvykti birželio mėnesį ir būtent ten, kur konservatoriai ir krikdemai turi savo kandidatus. Neabejojama, jog Tėvynės Sąjungos (TS) kandidatai, tokiu atveju, turėtų daugiau galimybių. Vienmandačių apygardų kandidatų atranką TS kuruojantis Jurgis Razma sakė, kad apie pavardes kalbėti dar per anksti.
Komentuodamas TT kandidatų vienmandatėse apygardose sąrašą, J. Razma sakė, jog pastarasis aiškiai byloja apie asmenybių stoką Rolando Pakso partijoje. “Nors TT reitingai ir aukšti, asmenų, kurie savo veikla galėtų būti patrauklūs rinkėjams stoka galiausiai bus palanki mums,”- teigė J. Razma.
Miglotos yra ir galimybės, jog dėl efektyvaus bendradarbiavo pavyks susitarti TS ir Liberalų sąjūdžiui (LS).
Liberalų lyderis Eligijus Masiulis portalui „Balsas.lt“ anksčiau sakė, jog partija apsisprendusi eiti į rinkimus atskiru sąrašu daugiamandatėje apygardoje, tačiau teigė tikįs, jog pavyks su konservatoriais susitarti dėl vienmandačių. Šeštadienį jis jau teigė nebesitikįs stebuklų derybose su konservatoriais, tačiau pabrėžė manąs, jog dėl kažko susitarti pavyks. “Manau, kad susitarti dėl paramos antrajame ture nebus sunku, o sveikas protas diktuoja ir poreikį susitarti bent dėl tų apygardų, kur galėtų susidurti stiprūs LS ir TS kandidatai,“- sakė E. Masiulis.
Liberalas taip pat pabrėžė, jog dėl paramos antrajame ture galbūt tarsis ir su kitomis partijomis, tarp kurių paminėjo ir LiCS. Į klausimą, ar antrajame ture LS sutiktų remti LiCS pirmininką Artūrą Zuoką, E. Masiulis atsakė, jog partija to dar nesvarstė.
E. Masiulis sutiko įvardinti kelių kandidatų pavardes. Sostinės Lazdynų apygardoje turėtų balotiruotis Gintaras Steponavičius, Senamiesčio apygardoje Petras Auštrevičius. Pats E. Masiulis tvirtino iškelsiąs savo kandidatūrą Klaipėdos Marių apygardoje. Uostamiestyje nuo LS taip pat turėtų balotiruotis Seimo narys Vytautas Grubliauskas ir miesto tarybos narys Artūras Šulcas.
*****
Eiliniai parlamento rinkimai Lietuvoje įvyks 2008 metų spalio 12 dieną. Konstitucijoje numatyta, kad Seimas renkamas ketvirtųjų kadencijos metų antrąjį spalio sekmadienį.
Jei rinkimai į Seimą vyktų dabar, už partiją Tvarka ir teisingumas balsuotų 16,6 proc. apklaustųjų. Sausį tokių buvo 15,4 proc., rodo paskutinė “Vilmorus”apklausa, kurią 2008-02-03 skelbė dienraštis „Lietuvos rytas”.
Už pozicijas išlaikiusius konservatorius balsuotų 13 proc. respondentų (sausį buvo 13,5 proc.), už socialdemokratus - 11 proc. (sausį - 11,5 proc.).
Darbo partija išlaikė ketvirtąją poziciją. Dabar ją paremtų 8,2 proc. apklaustųjų. Sausį tokių buvo 9,9 proc.
Penktoje vietoje atsidūrė „Naujoji sąjunga” (socialliberalai), už kuriuos balsuotų 7,7 proc. apklaustųjų. Sausį šią partiją rėmė 9 proc. apklaustųjų.
5 proc. barjerą, atsijojantį, kurios partijos į Seimą patenka pagal proporcinę sistemą, dar įveiktų valstiečiai liaudininkai, kurių populiarumas vasarį išaugo 1,4 proc. punkto ir siekė 6,8 proc.
Už 5 proc. borto liktų liberalcentristai su 3,4 proc. (2,9 proc.), Liberalų sąjūdis - 3,3 proc. (3 proc.), Pilietinės demokratijos partija - 1,8 proc. (1,3 proc.) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija - 0,6 proc. (0,5 proc.).
27,3 proc. respondentų neketina balsuoti arba nežino ir neatsakė, už ką atiduotų balsą. Prieš mėnesį tokių buvo 26,8 proc.
Tomas Čyvas
