Strategiškai gerose Klaipėdos vietose esantys pasibaisėtinos būklės mokyklų stadionai tapo apsukrių verslo struktūrų dėmesio objektu - verslininkai patyliukais ieško būdų, kaip žemę išnaudoti statyboms, praneša "Vakarų ekspresas".
To prielaida - valdininkų aplaidumas tvarkant žemės dokumentus, nes be jų jokia mokykla negali gauti lėšų stadionams renovuoti, jie nyksta, o verslininkams atsiranda papildoma motyvacija pasinaudoti šia padėtimi.
Vienas iš pavyzdžių - "Žemynos" gimnazijos stadionas, kuriame mokiniams net uždrausta sportuoti dėl reikalavimų neatitikimo. Verslininkai jau lankėsi pas gimnazijos vadovus siūlydami esą abipusiai naudingą sandėrį.
Komerciniai kėslai
Pirmoji viešai apie susidariusią padėtį prabilo strategiškai labai geroje vietoje, šalia naujojo šiaurinio išvažiavimo esančios "Žemynos" gimnazijos direktorė Rita Podoliankienė. Ji praėjusią savaitę išsiuntė kreipimąsi Seimo narei Aldonai Staponkienei.
Gimnazijos direktorė ir mokyklos bendruomenė prašo apginti įstaigą nuo planų dalį stadiono užstatyti komercinės paskirties ir gyvenamaisiais namais. Gimnazijos vadovų ir moksleivių nuomone, šiaurinėje miesto dalyje būtina išsaugoti žaliąją viešąją erdvę, kuria galėtų naudotis daugelis Kretingos gatvės, Miško kvartalo gyventojų.
R. Podoliankienė atkreipė dėmesį į tai, kad didelė stadiono teritorija yra netvarkoma daugelį dešimtmečių, todėl tai kai kam gali sukelti įspūdį, kad yra niekam nereikalinga.
"Žemynos" gimnazijai stadionas reikalingas kaip neatsiejama mokymo ir ugdymo proceso dalis. Tačiau dabartinės būklės stadiono naudoti visiškai neįmanoma. Futbolo aikštės, krepšinio aikštelės dangos visiškai susidėvėję, sportuoti, žaisti jose neįmanoma. Bėgimo takuose jau neįmanoma pravesti net kūno kultūros pamokų.
Gimnazijoje yra futbolo klasė, imtynių sekcija, tačiau mokiniams trūksta elementarių sąlygų pasinaudoti stadionu", - piktinosi gimnazijos bendruomenė.
Uždraudė naudotis
Beje, kai kuriose Klaipėdos mokyklose yra šiuolaikiškai sutvarkytų stadionų, tačiau šiaurinėje miesto dalyje, kurioje gyvena dešimtys tūkstančių klaipėdiečių, nėra nė vieno.
"Kol kas gimnazijos pastangos išjudinti mirties taške įstrigusius stadiono renovacijos reikalus buvo nevaisingos, dargi priešingai - kažkam vis labiau rūpi komerciniais tikslais pasinaudoti dalimi stadiono teritorijos.
Pas mane buvo atvykę keletas verslininkų, aiškino, kad patraukus teniso kortus būtų galima pastatyti prekybos centrą. Lietuvoje įstatymai neveikia, tad tokie planai gali būti įgyvendinti. Juk matome, kas vyksta statybų sektoriuje Kuršių nerijoje, Palangoje, Klaipėdos rajone, kitur", - "Vakarų ekspresui" sakė R. Podoliankienė.
Anot jos, gimnazijai naudotis stadionu uždraudė naudotis Klaipėdos visuomenės sveikatos centras.
"Mokyklai - 42 metai, ir per šį laikotarpį jokių renovacijų nebuvo. Klaipėdos moksleiviai pagal atliktus tyrimus yra vieni pirmaujančiųjų pagal rūkalių, vartojančių narkotikus, alkoholį skaičių Lietuvoje. Ar ne todėl, kad nėra tinkamų sporto bazių?" - klausė direktorė.
Dar blogesnė situacija - priešais "Žemynos" gimnaziją esančioje "Verdenės" pagrindinėje mokykloje. Jos stadionas turėtų būti rašomas kabutėse, nes tai - plynė, kuri periodiškai apsemiama greta esančio tvenkinio vandens, teritoriją nuolat teršia šunys.
"Iš pradžių mūsų mokiniai eidavo sportuoti į "Žemynos" stadioną, tačiau dabar to daryti nebegalime. Vaikai krosą bėga aplink mokyklą", - dienraščiui sakė "Verdenės" direktorė Julytė Baltrušaitienė.
Mirties taškas
Išsigelbėjimu mokykloms galėtų tapti bendra Lietuvos ir Norvegijos programa, pagal kurią galima gauti lėšų lauko sporto aikštynų renovacijai. Visgi Klaipėdoje situacija - tragiška.
"Vakarų ekspresui" Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Jolanta Cepienė sakė, kad iš 8 paraiškas paramai parengusių Klaipėdos mokyklų neigiamus atsakymus gavo visos.
"Klaipėdoje yra 34 mokyklos, iš jų apie 30 turi savo stadionus. Nelaimėjo konkurso nė viena dėl paprastos priežasties - neparengti stadionų žemės dokumentai. Tačiau mes dar galime gauti paramą. Dabar bus prašoma iš Savivaldybės skirti pinigų projektavimo darbams atlikti. Vienam stadionui - apie 70 tūkst. litų. Tuomet mes galėsime dalyvauti antrajame paramos gavimo etape, tačiau visiškai neaišku, ar tokie pinigai mokykloms bus skirti", - pripažino valdininkė.
J. Cepienė taip pat teigė girdėjusi kalbų, kad stadionų žemės sudomino apsukrius verslininkus.
Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas mūsų dienraščiu sakė, kad teisiškai verslininkai statyti komercinės ar gyvenamosios paskirties statinius mokyklų stadionų teritorijoje negalėtų.
Tačiau pokalbininkai pripažino, kad Lietuva - stebuklų kraštas, tad norint, įmanoma viską sutvarkyti.
Dalyvaukite loterijoje
Miesto Tarybos teritorijų planavimo komiteto narys Artūras Šulcas sakė, kad verslininkams norėti nėra draudžiama, tačiau mokykla be stadiono esą negali egzistuoti įstatymiškai.
"Pagal teisės aktus mokiniai privalo gauti sąlygas lauko sportui. Kita vertus, mokyklos - savarankiški juridiniai asmenys, galintys patys disponuoti savo turtu. Ūkiškai vadovaujant, reikia susitvarkyti žemės dokumentus, parengti detaliuosius planus, kreiptis paramos. Pinigų negausi, kol neturėsi projekto, jokia valdiška institucija nepadės. Žinoma, stadionų renovavimas - Savivaldybės ir Vyriausybės reikalas, tačiau milijono nelaimėsi, nenusipirkęs loterijos bilieto", - "Vakarų ekspresui" sakė jis.
A. Šulcas pridūrė, kad yra įmanoma ir verslo bei visuomeninio intereso sintezė, tačiau ji labai kebli teisiškai.
"Pavyzdžiui, I. Kanto gatvėje esantį sporto aikštyną verslininkai nori visiškai renovuoti, po juo įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę mainais už leidimą greta pastatyti gyvenamąjį namą. Tačiau ten - valstybinė žemė. Jei ji skirta visuomenės poreikiams, tai kam tuomet priklausys aikštelė? Jei žemė bus išnuomota, tuomet kas - stadiono savininkas?", - teisinius kazusus vardijo Tarybos narys.
"Kreipiausi dėl lėšų"
Seimo narė Aldona Staponkienė:
Stadionas "Žemynos" gimnazijai gyvybiškai reikalingas. Jis yra vienas dviem mokykloms visame mikrorajone. Kreipiausi ir į Finansų, ir į Švietimo bei mokslo ministerijas, kad kitų metų biudžete būtų įtrauktas lėšų skyrimas stadionų renovavimo darbams. Dabar - absurdas. "Žemynos" gimnazijoje yra futbolo klasė, kuri neturi, kur treniruotis. Žinoma, stadiono teritorija - labai patraukli vieta investuotojams, bet aš guldysiu galvą, kad tas stadionas išliktų, jį sutvarkytų. Manau, pavyks gauti lėšų.
Denisas Nikitenka
