Iš visų 27 Europos Sąjungos (ES) valstybių labiausiai Europos Parlamento (EP) rinkimais nesidomi slovakai ir lietuviai. Kyla natūralus klausimas: kodėl verta eiti balsuoti už 12 "apaštalų", penkeriems metams jaukiai įsikursiančių Briuselyje?
Yra manančių, kad EP - tarsi mamutų kapinės: į tremtį ar sanatoriją išleidžiami partijų lyderiai, visuomenėje nevienareikšmiškai vertinami politikai, jau "atidirbę" naujajai ar senajai nomenklatūrai priklausantys politikai.
Tačiau ar lietuvių abejingumas pateisinamas? Gal esame išties pasąmonėje provincialai nesuvokiantys, kad EP rinkimai - ne ateivių paieškos kosmose, o atsakingas pilietiškas žingsnis, nuo kurio gali priklausyti mūsų visų gyvenimas?
Eiti balsuoti ir rinkti EP narius paragino išrinktoji Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri atkreipė dėmesį, kad mūsų išrinkti atstovai gali arba daryti gėdą, arba garsinti Lietuvą.
Proga pasitikrinti
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas "Vakarų ekspresui" negalėjo prognozuoti, koks bus aktyvumas EP rinkimuose. Kita vertus, jis jokios įtakos ir neturės, mat rinkimai ES laikomi įvykę, nepriklausomai nuo to, kiek juose dalyvauja žmonių.
Visgi akivaizdu, kad per šiuos rinkimus jų organizatoriai turės gerokai mažiau darbo nei prieš 5 metus, mat tuomet EP rinkimai vyko kartu su prezidento ir sutraukė daugiau žmonių prie urnų.
"Tačiau aš nemanau, kad Lietuva yra toli nuo EP. Demokratijos esmė ir yra ta, kad žmogus gali eiti ir pasirinkti, už ką balsuoti. Tai ir proga pasitikrinti, ar tavo nuomonė sutampa su daugumos. Kai atiduodi savo balsą, gali sekti, žiūrėti, kaip elgiasi, dirba tavo pasirinktas politikas, ar jis atspindi tavo lūkesčius", - balsavimo motyvus dėstė VRK vadovas.
Jis pripažino, kad rinkiminė kampanija į EP dar niūresnė nei prieš prezidento rinkimus.
"Na, gatvėse agitacinių plakatų mažai, susitikimai su žmonėmis taip pat vyksta vangiai. Daug kas pasitenkina tuo, ką mato debatuose per televiziją. Tačiau aš pastebiu, kad ten diskutuoti ateina žmonės, neretai net neįsigilinę į Europarlamento veiklą", - teigė Z. Vaigauskas.
Užliūliavo referendumas
Į EP nekandidatuojantis, tačiau galimu kandidatu užimti eurokomisaro vietą įvardijamas Petras Auštrevičius "Vakarų ekspresui" paaiškino, esą lietuvių nesidomėjimas EP rinkimais atspindi situaciją ir nacionalinėje politikoje.
"Žmonės nemato ypatingų politinių aktualijų. Po referendumo dėl stojimo į ES visuomenė nebuvo įtraukta į gilesnes diskusijas, žmonėms tarsi atrodo, kad tuo viskas ir baigėsi. Tai - apgaulingas įspūdis. Esą Lietuva praranda galias ir viską sprendžia Briuselis. Matome, kad būtina brandinti pilietinę visuomenę, kuri - demokratijos pagrindas", - tikino buvęs vyriausiasis euroderybininkas.
Jo manymu, rinkimai į EP yra vienas iš mūsų šalies demokratijos stiprinimo būdų, egzaminas.
"Kuo didesnis aktyvumas, aiškesnė nuomonė, tuo geriau. Mes balsuodami gera darom ne kažkam sėdinčiam Briuselyje, o kuriame bendrą Europą. Taip, sakoma, kad diskusijos EP yra abstrakčios, apie nieką, tačiau ten taip pat galima dirbti konkrečius darbus. Parlamentarizmas - vieša diskusija svarstant subtiliausius klausimus. Lietuvių EP labai nedaug, tačiau jei mūsų ten visai nebus, negirdėsime mūsų balso, nieko ir nežinosime, jokios įtakos neturėsime", - dėstė parlamentaras.
P. Auštrevičius pabrėžė, kad į EP būtina rinkti tik aktyvius, mokančius bendrauti ir išdėstyti savo poziciją žmonės, o ne "nykštukus".
"Žinote, ir dabar ten tenka įrodinėti, kad mes ne latviai ar bulgarai", - tikino jis.
Šalies ambasadoriai
Dar vienai kadencijai į EP kandidatuojantis Gintaras Didžiokas pirmiausiai pabrėžė: jei neini balsuoti, neturi teisės ir piktintis.
"Žmogus deklaruoja pažiūras, tai rinkėjas ir privalo reikalauti, kad būtų vykdomi pažadai. Tavo žodį išgirs politikas, o jo - EP nariai. Pavyzdžiui, Europos Taryboje dirba žmonės, neišrinkti piliečių, jie priima sprendimus subjektyviai. O jei renki EP narį, jis privalo su tavimi kalbėtis, derinti pozicijas. Be to, po Lisabonos sutarties patvirtinimo EP turės ir kontrolės funkcijas. O tai juk - ir pinigai, ir biudžetas, ir teisės aktai", - teigė jis.
G. Didžioko manymu, renkant europarlamentarą svarbu yra atkreipti dėmesį į asmenybę.
"Jei yra manančių, kad EP - tremtis, sanatorija, galiu užtikrinti, kad taip nėra. Tai sunkus darbas, komplikuotas judėjimo prasme, susijęs su asmeninės laisvės suvaržymais, labai daug laiko tenka praleisti užsienyje", - pasakojo jis.
Pirmą kartą EP rinkimuose dalyvaujantis klaipėdietis Vytautas Grubliauskas atkreipė dėmesį, kad išrinktieji europarlamentarai bus Lietuvos ambasadoriai.
"Jei mūsų išrinkti europarlamentarai bus tokie, kurie nemokės bendrauti, sudominti užsienio investuotojų, pritraukti investicijų, - nieko gero. Būsime Europos pašalyje. Tačiau, žinoma, negalima ir pervertinti EP nario galių. Mane krečia drebulys, kai aš klausausi debatų televizijoje. Ką jie ten svaičioja?! Sako, padarysime vienodas pensijas visoje Europoje..." - įspūdžiais dalijosi Seimo narys.
Jo manymu, svarbiausia EP nariui: reputacija, gebėjimas dirbti, bendrauti, diplomatiniai įgūdžiai, kompetencija.
"Vakarų ekspreso" paklaustas, ar nesijaus išdavęs rinkėjus, kurie už jį balsavo vienmandatėje apygardoje uostamiestyje, V. Grubliauskas nesutriko.
"Darbas EP teikia daugiau galimybių būti tarpininku tarp Seimo ir tų, kurie mane išrinko", - paaiškino jis.
"Rezultatų nematyti"
Eugenijus GENTVILAS, kadenciją baigiantis europarlamentaras:
Kodėl nebekandidatuoju dar vienai kadencijai? Tiesiog EP darbo rezultatyvumas yra per mažas. Aš turėjau, ten dirbdamas, vieną "problemą": esu buvęs meru. Tad žinau, kad politiko darbas gali būti labai konkretus, duodantis greitų ir matomų rezultatų. Manęs EP netenkino tas neapibrėžtumas. Na, kolegos manė kitaip, nes dauguma jų - arba buvę parlamentarai, arba nedalyvavę aktyvioje politikoje. Jie manė, kad tai, kas vyksta EP, taip ir turi būti. Tačiau mano politinio gyvenimo patirtis yra susijusi su akivaizdžiais rezultatais. Darbas EP - labai abstraktus, reikia laukti kokius 5 metus, kol ką nors pamatai. Kad ir kiek kartų kalbėsi, kiek pataisų siūlysi - pernelyg didelė abstrakcija. Aš nuvažiuoju į mišką, tris valandas jį valau, ir matau darbo vaisius. O ten, EP, daug kam atrodo, kad popierių vartymas ir kalbėjimas yra darbas ir rezultatas.
"Absurdo jausmas"
Audrius BUTKEVIČIUS, apžvalgininkas:
Lietuvos žmonės nesidomi EP rinkimais, nes juos apėmęs absurdo jausmas. Tą jausmą išgyvena tokios mažos tautos, kaip mūsų. Pasirašius Lisabonos sutartį mūsų įtakos galių bus nebe 2 proc., kaip dabar, o vos 0,8. Lietuva nieko negalės padaryti. Eurobiurokratų paruošti klausimai "nuleidžiami" iš viršaus EP patvirtinti, ir įtakos jokios ką nors keisti nėra. Tas natūralus absurdo pojūtis mažina domėjimąsi EP rinkimais. Kitas dalykas - Lietuvos europarlamentarai buvo labai neaktyvūs mūsų šalies problemų klausimais. Ta nuolatinė frazė "atstovausime Lietuvos interesams" būdavo mandagiai nekritikuojama. Tai - taip pat absurdo jausmas. Europarlamentarai nekalbėjo ir negynė šalies ekonominių, energetinių pozicijų, neleido suprasti užsienio, vidaus politikos. Būdavo išdėstoma kone JAV arba eurobiurokratų pozicija. Tai verčia skeptiškai žvelgti į jų darbą. Aš dabar nerandu nė vienoje kandidatuojančių rinkimuose partijų programoje konkrečių nuorodų į tai, kaip partija suvokia Lietuvos interesus ES, nerandu mechanizmų, kuriais būtų veikiama. Aš nesiimsiu atsakomybės eiti ir padėti išrinkti tuos, kurie dėsto man nesuprantamus dalykus. Mano elgesys bus protestas: nebalsuosiu. Tačiau jokiu būdu nerekomenduoju užmerkti akis ir būti pasyviems. Apie EP narių galias pasakysiu, kad svarbiausia yra ne formalios, o asmeninės galios, tai, kiek jų žmogus sugeba pasiimti. EP narys turi galimybę kalbėti aukščiausio lygio pasaulio forumuose. Jei Lietuvos atstovai žinotų, ko nori mūsų valstybė, tai būtų galingas ginklas. Dabar gi mūsų europarlamentarai labiau kalba apie problemas Čečėnijoje ir su Rusija. Ne apie mūsų šalies problemas.
"Nėra teisinio pagrindo"
Zigmas VAIŠVILA, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas:
EP nariai iš principo nepajėgūs veiksmingai ginti Lietuvos interesų. EP organizavimo ir atstovavimo jame principai net formaliai ignoruoja pamatinius nacionalinius valstybių interesus ir sukuria institucines bei politines prielaidas sistemiškai juos paminti. Pavienių Lietuvoje rinktų EP narių bandymai ginti savo šalies interesus yra sveikintini, tačiau jie neturi jokio teisinio pagrindo EP sprendimų priėmimui, valstybei narei iš esmės neatstovaujama. Ši ydinga sistema iš esmės nekliudo eurobiurokratams įtvirtinti biurokratinę bei stiprinti bendrasąjunginę valdžią. Valstybėse narėse išrinktiems EP nariams turi būti sudarytos galimybės sistemiškai ir lygiateisiškai spręsti ne tik bendrus ES klausimus, bet ir ginti nacionalinius savo šalių interesus.
Denisas NIKITENKA
