Centrinė valdžia visiškai nesusigaudo, kaip turi būti plėtojamas Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, nustatomos rezervinės teritorijos, o sprendimų priėmimai „nuleidžiami“ be jokių diskusijų su uostamiesčio politikais.
Tokias mintis vakar surengtoje spaudos konferencijoje išdėstė Europos Parlamento narys Eugenijus Gentvilas, iš naujo atgaivindamas debatus dėl uosto plėtros.
Jam užkliuvo tai, kad prieš 13 metų pietinėje Klaipėdos dalyje Vilnius miesto politikams neleido rezervuoti teritorijos logistikos centrui kurti, o dabar „atsibudo“ ir jau planuoja rezervuoti apie 300 ha už miesto ribų, Klaipėdos rajone, šalia Kairių poligono, kur pusę teritorijos užima valstybiniai miškai.
„Tai - vienas iš pavyzdžių. Centrinės valdžios požiūris - lengvabūdiškas. Kai buvo svaičiojama, kad reikia rezervinės teritorijos, jie rezervavo, o dabar paaiškėjo, kad nereikia, ir atvirkščiai. Buvo daroma viskas, kad nebūtų daroma nieko“, - kritikavo politikas.
Jam užstrigo ir tai, kad Susisiekimo ministerija neva mindžikuoja vietoje ir po japonų atliktos studijos dėl giliavandenio uosto statybos.
„Jie atliko išsamią studiją ir nurodė keturis pasirinkimus, kur ką galima būtų daryti. Pernai užvirė diskusijos dėl giliavandenio uosto statybos šiaurinėje miesto dalyje, dabar vėl viskas nutilę, ir kalbama jau apie pietinę miesto dalį. Akivaizdu, kad susikalbėjimo tarp miesto politikų ir centrinės valdžios nėra“, - sakė europarlamentaras.
E. Gentvilas pastebėjo, kad miesto Tarybai norint įgyvendinti planus dėl uosto plėtros, reikia suderinti dokumentus su aibe institucijų, o Vyriausybė priima nutarimą, ir Klaipėdos politikų nuomonė neva nerūpi.
„Tas pats ir su Klaipėdos laisvąja ekonomine zona. Anksčiau neleido rezervuoti daugiau teritorijos, o dabar, kai jos jau trūksta, Vyriausybė pripažįsta, kad klydo. Kiekgi galima klysti? Jei Uosto plėtojimo taryboje iš 17 narių būtų ne 4, o daugiau Klaipėdos miesto savivaldybės atstovų, ir klausimai būtų sprendžiami racionaliau. Dabar atvyksta specialistai iš Vilniaus, kurie net neskiria kairiosios Danės krantinės nuo dešiniosios“, - akmenis į valdžios daržą mėtė buvęs Klaipėdos meras.
Jis pasiūlė įteisinti tokią tvarką, kad Klaipėdos atstovai iš Savivaldybės lygiaverčiais pagrindais dalyvautų uosto valdyme.
„Ir nebūtų taip, kad ten, kur klaipėdiečiai siūlė rezervuoti žemę uosto plėtrai, dabar ji išparceliuota, padalinta privatiems asmenims, ir reikia išpirkti, o tai - per brangu“, - sakė E. Gentvilas, pridūręs, kad jo surengta spaudos konferencija neva nesusijusi su artėjančiais Seimo rinkimais, nes jis juose nedalyvausiąs.
„2009 metais baigiasi mano europarlamentaro kadencija. Dar vienai nesibalotiruosiu. Grįšiu į Klaipėdą, vėl dirbsiu dėstytoju“, - planus atskleidė E. Gentvilas.
„Uosto valdymo nekeisime“
Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus teigė, kad labai skaudu iš mūsų europarlamentarų išgirsti tokią kritiką vietoje pagalbos. Duok Dieve, kad visi uostai būtų valdomi taip „chaotiškai“. Pernai krovos augimas buvo 10 proc., o šių metų pirmąjį ketvirtį - jau 24 proc. Aplenkėme Rygos uostą, vejamės Talino ir Ventspilio uostus.
Dėl giliavandenio uosto ar logistikos centro - tai kompetencijos stoka, politikas galėtų plačiau pasidomėti. Dėl miesto politikų didesnių teisių uosto valdyme - Lietuvoje yra tik vienas uostas, kitaip nei Latvijoje, tad tai keičia situaciją.
Mus nuolat kritikuoja Laisvosios rinkos institutas, tačiau jie, išanalizavę 100 geriausių pasaulio uostų, į šį sąrašą pagal valdymo modelį įtraukė ir Klaipėdos valstybinį jūrų uostą. 97 iš 100 išanalizuotų uostų valdomi tokiu pat principu, kaip Klaipėdos. Yra atliktos studijos, vizijos, tad valdymas nebus keičiamas.
Patiems politikams ar suinteresuotoms žinyboms reikėtų labiau domėtis, kokie kuriami planai dėl uosto. Kas blogai padaryta? Vien iš Valstybinio jūrų uosto direkcijos sąmatos pernai miestas gavo per 5,3 mln. litų keliams tiesti. Keista, kad ponas Gentvilas, iš pradžių nepabendravęs su mumis, viešai replikuoja. O su Klaipėdos savivaldybės politikais mes visiškai susikalbame.
Denisas NIKITENKA
