Šiuo metu Europos Parlamente (EP) ir kitose euroinstitucijose netyla debatai dėl būtinybės rengti 12 kasmetinių EP posėdžių Prancūzijos provincijos Elzaso sostinėje Strasbūre. Tai kiek didesnis už Klaipėdą miestas prie Reino, tad pervažiavęs vadinamąjį Europos tiltą iškart atsiduri Vokietijoje.
Kaip žinome, Briuselyje yra visi reikalingi pastatai, kad juose galėtų posėdžiauti EP nariai ir galėtų vykti plenariniai posėdžiai, kuriuose paprastai vyksta balsavimas dėl apsvarstytų projektų. Nepaisant to, 1999 m. Strasbūre pastatyti nauji puikūs rūmai, kainavę 457 mln. eurų, į kuriuos kas mėnesį atvyksta visi 732 europarlamentarai ir dar apie 3000 EP darbuotojų. EP tai kainuoja bent 200 mln. eurų per metus ir tai sudaro net 13 proc. metinio EP biudžeto. Tą savaitę į Elzasą suguža dar bent keli tūkstančiai žurnalistų, lobistų, valstybių ir įvairių organizacijų atstovų. Sesijos savaitę Strasbūro gatvės, viešbučiai ir kavinės perpildytos. Kitomis savaitėmis miestas vėl aprimsta, o EP rūmai visai ištuštėja. Europos Parlamentas vėl grįžta į Briuselį, kur svarsto dokumentus frakcijose, komitetuose ir komisijose.
Natūralu, kad Strasbūras ir visa Prancūzija nenori atsisakyti didžiulių kasmėnesinių įplaukų. Tačiau sveikas protas diktuoja būtinybę imtis permainų. Strasbūras, kaip Europarlamento darbo vieta, iš esmės yra beprasmis mokesčių mokėtojų pinigų eikvojimas. Be to, daugelis ES valstybių sostinių neturi tiesioginių skrydžių į Strasbūrą, tarp jų ir Vilnius. Taip dėl ilgų kelionių 5 darbo dienų savaitė pavirsta į 3 dienas. Man pačiam tenka iš EP išvykti jau 10 val. ryto, kad lėktuvu iš Frankfurto atsidurčiau Vilniuje... 18 val. Šitaip dingsta visa darbo diena tiek Lietuvoje, tiek Europos Parlamente. O juk yra skraidančių ir į Kiprą, ir į Laplandiją... Tad apie našų darbą ir darbo laiko naudojimą net kalbos nebėra.
Šį pavasarį pradėjo aiškėti įtarimai, kad Strasbūro savivaldybė neskaidriais būdais uždarbiauja iš EP pastatų nuomos. Tai sukėlė naują pasipiktinimo bangą. Ruošiamas dokumentas, kad EP apsiribotų tik viena darbo vieta – Briuselyje, o Strasbūre vyktų keturi Europos Vadovų Tarybos susitikimai per metus. Vyksta intensyvūs susirašinėjimai tarp europarlamentarų. Debatuose pasigirsta įvairių nuomonių – palikti kaip yra, mažinti posėdžių Strasbūre skaičių, o kiti siūlo visą Europos Parlamentą perkelti į Strasbūrą, atsisakant Briuselio.
Atsirado ir dar viena iniciatyva – surinkti bent 1 milijoną Europos piliečių parašų, raginančių atsisakyti EP posėdžių Strasbūre. Susidomėję ir nepatenkinti nenašiu EP darbu Lietuvos piliečiai jau dabar gali balsuoti internetu puslapyje www.oneseat.eu. Tokia piliečių peticijos iniciatyva numatyta Sutarties dėl Konstitucijos Europai projekto 47 straipsnyje. Pagal šį straipsnį, jeigu bent 1 mln. ES valstybių piliečių paremia kokią nors iniciatyvą, Europos Komisija turi imtis ją svarstyti. Tačiau po nesėkmingų referendumų Prancūzijoje ir Nyderlanduose Sutartis dėl Konstitucijos dar negalioja. Tačiau žinant, kaip Europos Komisija proteguoja sutartį, akivaizdu, kad piliečių nuomonė nebus ignoruojama. Sykiu tai gera proga ir Lietuvos piliečiams pirmą kartą pradėti daryti įtaką Europos institucijoms ir jų sprendimams.
Šiuo metu Europarlamentas ir jo padaliniai išmėtyti ne tik po Strasbūro ir Briuselio pastatus. Dar nuo 1952 m. dalis EP padalinių dirba Liuksemburge. Dabar Liuksemburge yra 20 proc. visų EP pastatų ploto, Briuselyje – 50, o Strasbūre – likę 30 nuošimčių ploto. Kalbant apie įrengtų biurų ir raštinių skaičių, Liuksemburge jų yra 2000, Briuselyje – 3000, o Strasbūre – 2200. Tad jeigu kalbėtume apie pasirengimą organizuoti EP darbą, Briuselis visais atžvilgiais geriau negu Strasbūras pasirengęs užtikrinti našų Europos Parlamento darbą.
Ir vis dėlto ne viskas taip paprasta. Yra politinių, istorinių ir, žinoma, teisinių argumentų, kuriais remiasi Strasbūro šalininkai. Apie šiuos argumentus – kitame straipsnyje.
Eugenijus Gentvilas yra Europos Parlamento narys.
„Omni.lt“ redakcija publikuoja visus Lietuvos politikų pateiktus straipsnius, jų netrumpindama ir neredaguodama. Už straipsnyje išdėstytas mintis atsako politikas.
