Ateinančius dvejus metus opoziciniam Liberalų sąjūdžiui vadovaus Eligijus Masiulis, iki šiol ėjęs partijos vicepirmininko pareigas.
Šeštadienį vykusiame suvažiavime už 33 metų E.Masiulį iš 535 delegatų balsavo 364 liberalai, 150 balsų buvo atiduota už dabartinio partijos pirmininko Petro Auštrevičiaus kandidatūrą. Trečiasis kandidatas - Vilniaus miesto Naujosios Vilnios skyriaus pirmininkas Lukas Bubulas gavo 9 balsus. Likę biuleteniai pripažinti negaliojančiais.
Tikisi, kad partija taps populiaresnė
Dėkodamas už išreikštą pasitikėjimą jį palaikiusiems partiečiams, naujasis liberalų lyderis E. Masiulis prisiminė ir buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko P.Auštrevičiaus nuopelnus, vadino jį „bendražygiu“, nors ryte daugelis jį kritikavo dėl neveiklumo bei blogos vadybos.
E.Masiulis žadėjo kaitą partijoje ir sakė, jog artėjančiuose Seimo rinkimuose tikimasi pelnyti apie 7-8 proc. rinkėjų simpatijas ir gauti 8 ar 10 vietų parlamente jas laimėjus vienmandatėse rinkimų apygardose. Pasak politiko, jo sėkmės pirmininko rinkimuose priežastis - didelis liberalų nusivylimas, jog partija „murkdosi ir nesugeba aiškiai surasti savo vietos politikoje“.
P.Auštrevičius sakė, jog rinkimų rezultatus vertina normaliai ir visai „nestresuoja“, tačiau netiesiogiai užsiminė, jog naujasis partijos lyderis „labiau dirbo su skyriais“ ir tai esą jam pelnė daugiau simpatijų. Kalbėdamas su žurnalistais jis taip pat pabrėžė, kad supranta savo klaidas.
Suvažiavimo metu ir Petras Auštrevičius, ir Eligijų Masiulį remiantys partijos nariai pripažino, kad partija praradusi savo populiarumą. Todėl tiek P. Auštrevičiaus, tiek E. Masiulio rėmėjai kelia tikslą grąžinti partiją į politinį žemėlapį.
Kalbėdamas partijos suvažiavime P. Auštrevičius sakė, kad nesiekia partijai vadovauti amžinai, tuo tarpu jo oponentas E. Masiulis pabrėžė, kad partijai reikia permainų.
Iš Seime esančių partijų vadovų į LS suvažiavimą atvyko Tėvynės sąjungos vadovas Andrius Kubilius, iš valdančiųjų partijų dalyvavo tik socialliberalų atstovas.
Parama R. Pakso vadovaujamai partijai buvo klaida
P. Auštrevičius pripažino, kad parama nušalintojo prezidento Rolando Pakso vadovaujamai partijai sostinės savivaldybės taryboje buvo klaida.
„Dalyvavimas Vilniaus miesto tarybos remiančiojoje opozicijoje baigtas. Bet teisus ne tas, kas nedaro klaidų, o tas, kas jas padaręs pasitaiso“, - šeštadienį kalbėdamas kiek daugiau nei 2 tūkst. narių vienijančios partijos suvažiavime pastebėjo politikas.
Tuo metu europarlamentaras Eugenijus Gentvilas sakė, jog parama sostinės valdantiesiems buvo visiškai „užtęstas reikalas“ ir net dabar negalima sakyti, kad klaida ištaisyta. Pasak jo, sprendimą nutraukti paramą reikėjo priimti kur kas anksčiau.
Po pernai vasarį vykusių savivaldos rinkimų sostinėje susiformavo socialdemokratų, R.Pakso partijos „Tvarka ir teisingumas“ bei Lenkų rinkimų akcijos valdančioji koalicija, tačiau paramą jai deklaravo ir 4 vietas taryboje turintis Liberalų sąjūdis, už kurią liberalų frakcijos lyderiui Arūnui Štarui buvo atiduotas sostinės vicemero postas.
Paramos sutartis buvo pasirašyta iki šių metų vasario, kuomet tvirtinamas savivaldybės biudžeto projektas. Nepatenkintas parengtu deficitiniu savivaldybės biudžetu sausio pabaigoje iš vicemero posto pasitraukė A.Štaras, o vasario 7 dieną liberalai formaliai paskelbė nutraukiantys opozicinę paramą.
Nusivylę veiklos rezultatais
Daugelis pasisakiusiųjų išreiškė nusivylimą partijos politika, nekūrybingu esamo pirmininko Petro Auštrevičiaus vadovavimu ar pernai vasarį vykusių savivaldos rinkimų rezultatais. Juose Liberalų sąjūdis sugebėjo laimėti tik 51 mandatą.
Europarlamentaras Eugenijus Gentvilas neminėdamas P.Auštrevičiaus pavardės sakė esąs nusivylęs „partijos vadyba“ ir vėliau į vadovus pasiūlė dabartinio liberalų vicepirmininko Eligijaus Masiulio kandidatūrą. Jam pritarė ir Vytautas Grubliauskas, kuris sakė manąs, kad postą reikėtų patikėti „jaunam, bet brandžia išmintimi“ pasižyminčiam E.Masiuliui.
P.Auštrevičių palaikė tik nedaugelis suvažiavime dalyvavusių liberalų, kurie abejojo, ar verta „rinkimų tiesiojoje keisti arklius“. Pats P.Auštrevičius negailėjo kritikos valdančiajai koalicijai.
Liberalų kalbose šeštadienį dominavo ne itin sėkmingos partijos veiklos priežasčių paieškos, daugelis pasisakiusiųjų pabrėžė, jog artimiausias tikslas yra 5 proc. barjero įveikimas Seimo rinkimuose bei partijos veikla konservatorių buriamoje dešiniąsias politines jėgas ir visuomenininkus vienijančioje dešiniųjų koalicijoje „Vardan Lietuvos“.
Liberalų sąjūdis vienija apie 2 tūkst. narių. Seime liberalai turi 9 vietas ir dirba opozicijoje, savivaldybių tarybose partija turi 51 mandatą.
Visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, jei Seimo rinkimai vyktų dabar, Liberalų sąjūdis daugiamandatėje apygardoje liktų už borto, surinkęs 3 proc. rinkėjų balsų. Daugiamandatėje apygardoje, kurioje rinkėjai balsuoja už partijų sąrašus, į Seimą patenkama įveikus 5 proc. barjerą.
