Paaiškėjus, kad paskelbtas atviras konkursas dėl Klaipėdos giliavandenio uosto statybos galimybių studijos su projektiniais pasiūlymais ir poveikio aplinkai vertinimo atlikimo, "Vakarų ekspresas" paprašė situaciją paaiškinti susisiekimo ministrą liberalą Eligijų Masiulį ir jo bendrapartietį Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotoją Artūrą Šulcą, kurie prieš rinkimus aiškiai deklaravo esą prieš tokio uosto statybą.
E. Masiulis: "Uosto pajėgumų neužteks"
Ministre, tai ar bus statomas tas naujas uostas, vadintas giliavandeniu, "Baltmax" tipo laivų krantine, o dabar tituluojamas išoriniu?
Šiandien galutinai negalėčiau pasakyti, nes dar nėra padaryti visi darbai. Viena vertus, akivaizdu, kad po 10-20 metų Klaipėdos uosto turimų pajėgumų tikrai neužteks ir, jeigu situacija iš esmės nesikeis, jis nebebus konkurencingas rytinėje Baltijos pakrantėje. Tada jį gali ištikti Kaliningrado likimas - dėl nedidelio gylio šis uostas praranda daug krovinių.
Kita vertus, prieš apsisprendžiant, kurioje vietoje tas uostas turėtų atsirasti, turi būti atlikti tikslūs skaičiavimai, pasverti visi už ir prieš. Galimybių studijos ir poveikio aplinkai vertinimo rengėjų yra pareikalauta išanalizuoti įvairias giliavandenio uosto vietas, ne tik Klaipėdoje, taip pat pasiūlyti įvairius technologinius sprendimus, kaip tai galima padaryti. Kai bus atlikta studija, tada galėsime visuomenei paskelbti, kur giliavandenis uostas turi būti, kaip jis bus plėtojamas ir kada. Tada bus atsakyta į visus klausimus. Jeigu paaiškės, kad yra alternatyvių variantų, tada galėsime kalbėti, jeigu ne, tada reikės apsispręsti.
Vadinasi, ankstesnės Vyriausybės programa, susijusi su giliavandeniu uostu, nėra sustabdyta ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ją vykdo toliau?
Ankstesnės Vyriausybės sprendimas nėra atšauktas. Pagal tą programą daroma galimybių studija, tik papildyti jos reikalavimai, tačiau tai dar nereiškia, kad giliavandenis uostas bus Melnragėje.
Prieš rinkimus skambėjo frazės, kad giliavandenio uosto nebus. Kuo jūsų giliavandenis uostas skiriasi nuo ankstesnės Vyriausybės ketinto statyti naujo uosto?
Tokie technologiniai sprendimai ir ta vieta, kuri buvo pasiūlyta, turint omenyje, japonų studiją, man, kaip ministrui, nėra priimtini, vertinant šiaurinės uosto dalies gyventojų nuotaikas ir jų gyvenimo kokybės klausimus. Mūsų netenkina pasiūlytas japonų sprendimas. Mes studijų rengėjų prašome ieškoti alternatyvių variantų.
Ką jūs turėjote omenyje viename iš interviu sakydamas, kad giliavandenis uostas Klaipėdoje nesuderinamas su Klaipėdos ir Vakarų Lietuvos gyventojų poreikiais?
Gal aš per plačiai pasakiau, turiu omenyje šiaurinės Klaipėdos miesto dalies gyventojus. Reikėtų atsakyti į klausimą, kiek tektų sunaikinti valstybinio miško, kiek išpirkti privačių namų ir žemės, be to, gali būti aktualūs ir ekologinio saugumo klausimai.
Ar nemanote, kad keičiantis politiniams vėjams Lietuvoje ir viską pradedant svarstyti iš naujo, mes tik gaištame laiką, nes aplinkiniai uostai jau dabar statosi, plečiasi?
Manau, kad geriau devynis kartus pamatuoti, o dešimtą kirpti, negu pradėti kokius nors procesus, kurie gali užstrigti dėl žemių paėmimo, nuosavybės išpirkimo, aplinkosauginių dalykų ir t.t. Viską tiksliai apskaičiavus galbūt pavyktų išvengti povandeninių minų. Kita vertus, mes nesėdime sudėję rankų, turime įvairių planų. Vyriausybėje pasitarime svarstomas klausimas dėl jūrinių konteinerių paskirstymo uosto įkūrimo LKAB "Klaipėdos Smeltė" nuomojamoje teritorijoje. Jeigu Vyriausybės pritars, bus plėtojamas turimas uostas: gilinamas uosto įplaukos kanalas ir krantinės, o tai leis užtikrinti kur kas didesnį konteinerių srautą Klaipėdoje.
Žmones gąsdina tai, kad norą dalyvauti rengiant Klaipėdos giliavandenio uosto galimybių studiją pareiškė kinai. Ar neatsitiks taip, jog laimėję konkursą ir kinai, kaip japonai, suplanuos mums netinkamą uostą?
Galimybių studijos rengėjai privalės žinoti Susisiekimo ministerijos poziciją. Kad ir kaip būtų, užsakovai esame mes. Ne kinai ir ne japonai turi primesti mums kokias nors sąlygas. Tačiau jie gali pasiūlyti mums kokius nors technologinius sprendimus, kurie išsklaidytų mūsų nuogąstavimus.
Vadinasi, tokius svarbius projektus, kaip galimybių studija, nebūtinai turi atlikti Lietuvos specialistai, kaip geriausiai žinantys situaciją?
Taip, vienareikšmiškai taip.
A. Šulcas: "Planuoti reikia"
Duodamas interviu mūsų dienraščiui esate minėjęs, kad giliavandenio uosto baubas dingo visiems laikams. Ar galėtumėte suprantamai žmonės paaiškinti, kuo skiriasi dabartinio išorinio uosto vizija nuo ankstesnės Vyriausybės giliavandenio uosto sampratos.
Negaliu, nes nesu matęs jokių dokumentų. Iš tikrųjų jokių realių planų šiandien jį statyti nėra. Norų - taip, įvairių galimų variantų - taip. Bus daroma galimybių studija. Jos rengėjams apskritis siūlė analizuoti ir Būtingės variantą, ir visus kitus. Tik galimybių studija atsakys, kokie variantai galimi, kokie ekonominiais ir visais kitais aspektais yra geriausi. Šiandien kalbėti apie tai, kad bus realizuojamas tas ar kitas variantas, dar gerokai anksti.
Planuoti, žinoma, reikia - tas, kas neplanuoja ateities, yra miręs. Kiek aš suprantu, apsispręsta yra tik dėl vieno dalyko - tokio monstro, kuris buvo planuojamas, tikrai nebus. Kadangi atsisakyta jį statyti, todėl ir galvojama, kaip išspręsti suskystintų gamtinių dujų ir gilios krantinės klausimus, ieškoma kitų variantų. Jeigu jų nebūtų ieškoma, tai nebereikėtų jokių galimybių studijų, jau būtų rengiamas techninis projektas.
Jau buvo atlikta ne viena studija. O jei ir naujoji galimybių studija parodys, kad tinkamiausia vieta yra prie Klaipėdos, ties Melnrage?
Gali būti. Tada visų pirma reikės atsiklausti miesto žmonių. Technokratai, rengdami projektus, žinoma, skaičiuoja pačius pigiausius realizavimo variantus. Tačiau tai nereiškia, kad valstybė turi priimti racionaliausią technokratų sprendimą. Valstybė turi atsižvelgti į savo piliečių interesus. Tada gali būti pasirinktas ir kitas variantas, kuris galbūt brangesnis, bet neturės tiek socialinių, gamtosauginių ir kitų neigiamų pasekmių. Žmonių nepasitenkinimas arba neištaisomas poveikis gamtai kartais brangesni už pinigus. Tiek E. Masiulis, tiek Eugenijus Gentvilas, Klaipėdos uosto vadovas, yra mūsų partijos nariai. Bet kuriuo atveju tebegalioja mūsų rinkimų programa, kurioje juodu ant balto parašyta - "ne" tokiam gigantiškam uostui, koks buvo numatytas Melnragėje (iš tiesų paties A. Šulco Seimo rinkimų programoje buvo skelbiamos tokios frazės: "Iš visų jėgų dirbsiu, kad pajūrio paplūdimiai nepavirstų dujų, chemijos, naftos ir kitų pavojingų medžiagų terminalais"; "Padarysiu viską, kad prie Melnragės ir Girulių paplūdimių nebūtų pastatytas giliavandenis uostas su chemijos, naftos ir dujų terminalais". - Red. past.).
Vadinasi, jūsų uostas bus kitoks?
Manau, kad toks gigantiškas tikrai nebus.
Klaipėdos apskrities viršininko administracija iš buvusios vyriausybės gavo per 300 tūkst. litų tam, kad, rengdama apskrities bendrąjį planą, pažymėtų jame vietą giliavandeniam uostui ties Melnrage. Ar tas planas jau parengtas ir kokios perspektyvos jame pažymėtos?
Planas baigiamas rengti. Jame bus pažymėta Būtingė kaip alternatyvus variantas. Jeigu studija parodytų, kad ties Melnrage dėl socialinių ir kitokių dalykų uosto statyti negalima, reikėtų viską perdaryti ir perspektyvą braižyti kitoje vietoje. Prarastume daug laiko, todėl reikia daryti iš karto kelis variantus.
O uosto ties Melnrage varianto apskrities bendrajame plane nebebus?
Bus. Bus abu variantai - tiek ties Melnrage, tiek ties Būtinge.
