energetika

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas į energetikos ministrus Žygimantas Vaičiūnas teigia, jog Energetikos ministerijos naikinimas ir jos funkcijų perdavimas Ūkio ministerijai yra antraeilis klausimas „Dėl ministerijos uždarymo reikia žiūrėti plačiau. Tai kompleksinis klausimas, susijęs su viso sektoriaus reformomis. Pirmiausia reikia vertinti strateginius tikslus, o ministerijos uždarymas yra antraeilis dalykas.

Energetikos ministru siūlomas 34-erių Žygimantas Vaičiūnas visuomenėje yra mažai žinomas, tačiau buvusių ir dabartinių kolegų vertinamas kaip tarptautinės patirties sukaupęs energetikos ekspertas. Šioje ministerijoje penkerius metus anksčiau dirbęs Ž.Vaičiūnas prisidėjo prie pagrindinių Lietuvos energetikos projektų, įskaitant ir dabar įšaldytą Visagino atominės elektrinės projektą.

Griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai vis labiau spaudžia laivų savininkus diegti naujesnes ir aplinkai draugiškesnes technologijas. Tačiau suskystintų gamtinių dujų (SGD) technologiją, kurios plėtros tikisi Lietuvos energetikai, stabdo vis dar žemos naftos kainos.

Elektros kaina kitąmet gali mažėti 4-5 proc., prognozuoja energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ vadovas Dalius Misiūnas. „Manome, kad bet kuriuo scenarijumi bus elektros kainos mažėjimas. Mūsų skaičiavimais, jis gali būti 4-5 proc., bet gali atsirasti pakitimų VIAP biudžete, ir kaina keistis kitaip“, - BNS sakė D.Misiūnas.

Miestų šilumos ūkio nuoma privačiam kapitalui nepasiteisino, tačiau būsima Vyriausybė nebandys aktyviai kištis į savivaldybių sprendimus, sako rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į energetikos ministrus. Tuo metu šilumos ūkio valdyme dalyvaujančios bendrovės „Fotum Heat Lietuva“ vadovas tvirtina, kad savivaldybės prastai kontroliavo partnerius. „Visur, kur baigiasi šilumos ūkio nuomos sutartys, ten norima atsisveikinti su privačiu valdytoju.

Elektra Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės turėtų būti ribojama, sako rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatu į energetikos ministrus įvardijamas buvęs Kainų komisijos ir energetikos įmonių holdingo „Epso-G“ vadovas Virgilijus Poderys. V.Poderys neatmeta galimybės elektros importą iš Astravo AE riboti fizinėmis priemonėmis, neleidžiant jai apskritai patekti į Lietuvą.

Renovuojant daugiabučius pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, gyventojams suteikiama galimybė įsirengti ir atsinaujinančią šilumos energiją gaminančius įrenginius. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, populiariausi žaliosios energijos šaltiniai šiuo metu yra saulės energija ir geoterminis šildymas.

Lietuva ketina toliau bylinėtis su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“, siekiant anuliuoti jai nepalankų Stokholmo arbitražo sprendimą dėl 1,4 mlrd. eurų vertės Vyriausybės ieškinio dėl 2004-2012 metais per brangiai pirktų rusiškų gamtinių dujų. Vyriausybė rugpjūčio pabaigoje įgaliojo Energetikos ministeriją kreiptis į Švedijos teismą, kad šis anuliuotų 9 mln. eurų kainavusį arbitražo sprendimą, pranešė ministerija. Ketverius metus trukusį Vyriausybės ir „Gazprom“ ginčą dėl maždaug 1,4 mlrd.

Lietuva nekeičia savo pozicijos ir neketina pirkti elektros, pagamintos Karaliaučiaus atominėje elektrinėje (AE), kurios statyba yra sustabdyta daugiau nei prieš trejus metus, sako energetikos ministras Rokas Masiulis, reaguodamas į minėtą jėgainę statančios bendrovės atstovo pareiškimą, jog galimybėmis pirkti elektrą iš jėgainės domisi Lenkija ir Baltijos valstybės. „Man nieko nėra žinoma, kad Lietuva derėtųsi dėl tos energijos.

Baltarusijos Energetikos ministerijai pripažinus, kad netoli Lietuvos statant Astravo atominę elektrinę (AE) buvo susidariusi „neeilinė situacija“, branduolinės energetikos ekspertas teigia, kad įvyko rimtas incidentas ir neatmeta, kad jėgainei reikės gaminti naują reaktoriaus korpusą.

Strateginius transporto ir energetikos infrastruktūros projektus koordinuos nauja komisija. Vyriausybė trečiadienį pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui sudaryti Ekonominės infrastruktūros plėtros komisiją.

  Naujos atominės elektrinės projektas Lietuvoje neturėtų reikšmingos įtakos šalies energetiniam saugumui, teigia vienas naujos nacionalinės energetikos strategijos autorių Juozas Augutis. „Tai nėra būtinas projektas Lietuvai, iš energetinio saugumo perspektyvos, branduolinė elektrinė nėra būtina“, - antradienį Energetikos forume kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto rektorius J.Augutis, pristatydamas nacionalinės energetikos strategiją.

Latvijos dujų rinkos monopolininkė „Latvijas gaze“ prašo energetikos rinkos reguliuotojo leidimo laikinai neleisti tretiesiems asmenims naudotis Latvijos dujų perdavimo tinklais. Tai reiškia „Latvijas gaze“ siekį ir toliau blokuoti dujų importą iš Klaipėdos suskystintų gamtinių (SGD) terminalo.

Švedija artimiausią dešimtmetį planuoja išlikti pigios elektros energijos šalimi, po vizito šioje šalyje tikina Lietuvos energetikos ministras. Be to, Roko Masiulio teigimu, Švedijoje tiesiama nauja vidinė elektros linija turėtų išlaikyti stabilesnes kainas ketvirtojoje zonoje, iš kurios per „NordBalt“ jungtį elektrą perka ir Lietuva.

Net kai situacija yra ypatingai sunki, Lietuva sugeba rasti išeitį. Tai pabrėžė energetikos ministras Rokas Masiulis, šiandien kalbėjęs tarptautinėje biomasės konferencijoje „Nordic Baltic Bioenergy“. Vilniuje vykstančios konferencijos dalyviams R. Masiulis pristatė biomasės svarbą energetikoje bei valstybės veiksmus ir planus šioje srityje. „Šilumos negalime pakeisti importu - turime ją gaminti Lietuvoje. Todėl pradėjus didėti kainai buvome labai pažeidžiami“, - priminė R. Masiulis.

Baltarusija ragina Lietuvą atsisakyti nepagrįstų pretenzijų ir tęsti ekspertų dialogą dėl Astravo atominės elektrinės (AE). Baltarusijos energetikos ministro pavaduotojas Michailas Michadiukas Ženevoje pareiškė, kad Baltarusija pasirengusi suteikti galimybę Lietuvos ekspertams susipažinti su Astravo AE statybų eiga. Anot jo, Baltarusija atsakė Lietuvai į visus jos iškeltus klausimus dėl AE saugumo.

Lietuva išlieka viena iš kelių Europos Sąjungos (ES) šalių, kol kas neturinčių sutarčių dėl finansavimo iš Europos Komisijos (EK) vadovo Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) iniciatyva įsteigto Europos strateginių investicijų fondo.

Optimistiškai nusiteikus energetikos ministerija skelbia, Lietuvos tikslas – tapti regiono energetikos centru. Mintis didi ir graži, tačiau kiek tai realu? Nors dabartiniai rodikliai rodo gerėjančią situaciją vartotojams, yra nuomonių, kad nuo regiono energetikos centro statuso mes kaip tik, tolstame, o ateityje tai gali ir atsiliepti kainoms mokamoms už elektrą.

Lietuvos politikams tariantis, kaip išvengti Astravo atominės elektrinės (AE) keliamos grėsmės, premjeras energetikos ministrui pavedė įvertinti, ar įmanoma techniškai riboti elektros tiekimą iš Baltarusijos, kuri šiuo metu priklauso bendrai Baltijos šalių, Baltarusijos ir Rusijos energetikos sistemai BRELL. Algirdas Butkevičius trečiadienį pavedė energetikos ministrui Rokui Masiuliui įvertinti pasiūlymų, tarp jų ir srovės keitiklio statybos, technines galimybes, pranešė Vyriausybė.

Gruzija daugiau neimportuos rusiškų dujų, jomis apsirūpins iš Azerbaidžano, pareiškė Gruzijos energetikos ministras Kacha Kaladzė. „Papildomi dujų kiekiai mums nereikalingi. Gruzija apsirūpino dujomis keleriems artimiausiems metams“, – pabrėžė ministras, komentuodamas kelerius mėnesius trunkančias bevaises derybas su Rusijos dujų monopolininku „Gazprom“ ir naują susitarimą su Azerbaidžanu.

Siekiant neskatinti Baltarusijoje, netoli sienos su Lietuva, statomos Astravo atominės elektrinės (AE) veiklos, valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) siūlo investuoti į vietos energijos išteklių plėtrą ir bendromis Baltijos šalių pastangomis riboti Astravo AE jėgainėje pagamintos elektros patekimą į biržą.

Didėjant nerimui dėl ekonomistų perspėjimų, kad dabartinė ekonominė aplinka primena 2008 metus, klausiama, kas laukia pasaulinės ekonomikos, kokią įtaką tai turės Lietuvai ir ar ilgai džiaugsimės atpigusia nafta? Ekonomistas Gitanas Nausėda įsitikinęs, pasaulio ekonomikos plėtra stringa, tačiau visuotine recesija tai nekvepia. „Ekonomistai susiskaidę, yra galvojami ir pagrindiniai ir šalutiniai scenarijai. Dabar laikomės nuomonės, kad pagrindinis scenarijus – ekonomikos augimas.

Lietuva ir Japonija sutarė bendradarbiauti, vystant branduolinę energetiką, bei dalintis patirtimi šioje srityje. Japonijoje viešintis energetikos ministras Rokas Masiulis antradienį su šalies ekonomikos, prekybos ir pramonės valstybės ministru Yosuke Tanagi pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo, naudojant branduolinę energetiką taikiems tikslams, pranešė Lietuvos energetikos ministerija.

Greičiau, aukščiau, tvirčiau. Šis olimpinis šūkis, kuriuo vadovaujasi viso pasaulio sporto elitas, nėra svetimas ir verslo pasauliui. Ne išimtis ir verslas Lietuvoje. Netgi sakyčiau, kad toks turėtų būti neoficialus verslo žmonių šūkis. Vis aukščiau ir aukščiau kelti kartelę verčia ne vien ant kulnų minantys konkurentai, bet ir pati verslo logika. Ji tarsi įpareigoja įmones planuoti ir siekti dar geresnių rezultatų bei nuolat dairytis naujų augimo galimybių.

  Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį nusprendė pradėti tyrimą, ar energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Dalius Misiūnas nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų.

Lietuvai siekiant sumažinti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymo kaštus, norima anksčiau laiko iš Norvegijos „Hoegh“ išpirkti SGD terminalo laivą-saugyklą ir tam bus prašoma Europos Sąjungos (ES) pagalbos, sako energetikos ministras Rokas Masiulis.

Nusprendus nepratęsti sankcijų Baltarusijai, kai kurie Lietuvos politikai pradėjo svarstyti, ar nereikėjo prieš tai reikalauti susitarimo dėl Astravo atominės elektrinės (AE), kuri statoma nesaugi ir vos 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Kokia dabartinė Lietuvos pozicija dėl Astravo AE ir kodėl nebuvo reikalaujama prieš panaikinant sankcijas atšaukti šį projektą, domisi tv3.lt. Energetikos ministro patarėjas Mantas Dubauskas tvirtina, kad Lietuvos pozicija dėl Astravo AE nesikeičia.

Rusijos valstybės branduolinės energetikos korporacijos „Rosatom“ įmonė „Atomprojekt“ paskelbė planuojamos Baltijos atominės elektrinės (AE) teritorijos tyrimo darbų konkursus. Lietuvos ekspertų teigimu, tai gali reikšti, jog „Rosatom“ svarsto galimybę atnaujinti jėgainės statybas. Portalo kgd.ru teigimu, „Rosatom“ paskelbė du su Baltijos AE susijusius konkursus. Vienas jų – radioekologinio monitoringo AE apylinkėse, antrasis – AE statybų aikštelės geodinaminio tyrimo.

Lietuvos priklausomybė nuo energijos išteklių importo 2014 metais buvo viena didžiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Lietuva užpernai importavo 77,9 proc. visos šalyje suvartotos energijos, rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Labiau priklausomos ES buvo tik Malta (97,7 proc.), Liuksemburgas (96,6 proc.), Kipras (93,4 proc.), Airija (85,3 proc.) ir Belgija (80,1 proc.). Eurostato duomenimis, mažiausiai energijos (41,6 proc.

Dėl smarkaus vėjo trečiadienį apie 15 val. elektros Lietuvoje neturėjo apie 10 tūkst. vartotojų. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atstovas Martynas Burba BNS pranešė, kad daugiausiai jų elektros neturi Kauno (4,2 tūkst.), Vilniaus (2,3 tūkst.), Šiaulių (1,8 tūkst.), Klaipėdos regionuose (1,7 tūkst.). „Daugiausia gedimus lėmė gūsingo vėjo nulaužti ir ant elektros linijų užvirtę medžiai bei nukritusios šakos“, - BNS sakė M.Burba.

 Nauja Lietuvos dujų prekybos bendrovės „Litgas“ ir Norvegijos „Statoil“ sutartis yra „skylių lopymas“, sako energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas. Pasak jo, mažesnis perkamų suskystintų gamtinių dujų kiekis ir dėl to sumažėję SGD terminalo kaštai yra teigiamas žingsnis pramonei, tačiau to nepakanka - siekiant išspręsti pagrindinę problemą - mažą dujų vartojimą, reikia strateginių sprendimų.

 Elektros biržos „Nord Pool Spot“ Lietuvos zonoje vidutinei elektros kainai šią savaitę šoktelėjus daugiau nei dukart, o kai kuriomis valandomis - ir 5 kartus, rinkos dalyviai teigia tokių šuolių neprognozavę. Tačiau jie teigia neįžvelgiantys aukštų kainų tendencijos ir tikisi, jog artimiausiu metu padėtis stabilizuosis. Lietuvos elektros zonoje, kur sausio 2 dieną elektros megavatas (MW) kainavo 31,75 euro, nuo pirmadienio iki ketvirtadienio kaina šokinėjo nuo 87,43 iki 56,44 euro.

Suomija nepalaiko idėjos nepirkti elektros iš statomos nesaugios Astravo atominės elektrinės (AE) Baltarusijoje ir labiau tiki dialogu, sako Lietuvos energetikos ministras. „Jų poziciją galima apibūdinti kaip santūrią. Jie supranta mūsų nerimą dėl saugumo dalykų, bet kai kalba eina apie atominę energetiką, jie deklaruoja, kad yra atsargūs, nes tiki atomine energetika kaip tokia energetikos rūšimi, kuri padeda įveikti klimato kaitos problemas.

 JAV suskystintos gamtinės dujos ateityje turėtų tikti Lietuvai, mano buvęs dujų prekybos bendrovės „Litgas“ vadovas ir „Lietuvos energijos“ valdybos narys Dominykas Tučkus. JAV energetikos bendrovei „Cheniere Energy“ pradedant pirmųjų SGD eksportą, Lietuva kol kas jų nepirks, nes dujų cheminė sudėtis nėra tinkamai šalies dujų sistemai. „Čia reikia pabrėžti, kad dabar, kas vyksta JAV, tai yra jų eksporto terminalai testavimo fazėje. Tai nėra įprastinė veikla.

 Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Lietuvoje patenkintų Baltijos šalių paklausą, pareiškė Lietuvos energetikos ministras. Pasak Roko Masiulio, Lietuva planuoja ateityje išpirkti iš Norvegijos „Hoegh LNG“ nuomojamą terminalą. Ministras sako, kad mažėjant dujų paklausai Baltijos šalyse, akivaizdu, jog Lietuva gamtinėmis dujomis galėtų aprūpinti visas Baltijos šalis. Jo teigimu, Estija pati turi nuspręsti, ar statyti SGD terminalą.

 Investicijų valdymo įmonės „Lords LB Asset Management“ steigiamas pirmasis Lietuvoje investicijų į energetiką ir infrastruktūrą fondas (BEIF) gali tapti didžiausiu privataus kapitalo fondu Lietuvoje, tačiau surasti potencialių investavimo taikinių jam gali būti sudėtinga, teigia rinkos dalyviai. „Iš to, ką jie deklaruoja norintys pirkti, ir taip jau tų norinčių pirkti tuos dalykus yra.

 Verslininko Rimando Stonio kontroliuojamos dujų prekybos bendrovės „Dujotekana“ buvęs vadovas ir smulkusis įmonės akcininkas Vladimiras Orechovas įsteigė naują bendrovę „Moderni energija“. V.Orechovas teigia kol kas negalintis atskleisti konkrečios įmonės veiklos, tačiau prognozuoja, kad realiai bendrovė pradės veikti antrąjį šių metų pusmetį. „Žiūrėsime ar išeis, ar neišeis, bet bandysim kažką sukurti. Įmonės veikla bus susijusi su energetika.

Įgyvendindama Paryžiuje pasiektą Jungtinių Tautų (JT) susitarimą dėl kovos su klimato kaita, Lietuva turės didinti atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą, siekti inovacijų transporto sektoriuje, sako Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas, profesorius Arūnas Bukantis. „Šis susitarimas, kurį pasiekė visos šalys, dalyvavusios konferencijoje Paryžiuje, aišku yra istorinis įvykis, jo reikšmė didžiulė, kadangi klimato kaitos aktualumas yra neabejotinas.

Lietuva, pernai pirmoji iš Baltijos valstybių pasistačiusi suskystintų gamtinių dujų terminalą ir atsikračiusi priklausomybės nuo Rusijos „Gazprom“ dujų, žengia antrą labai svarbų žingsnį link energetinės nepriklausomybės - baigiamos statyti ir testuojamos naujos elektros jungtys į Lenkiją ir į Švediją. Kitą pirmadienį Valdovų rūmuose įvyks iškilminga simbolinė jungčių įjungimo ceremonija.

Pekino bendrovė „Beijing Energy Investment Holding“, kurios atstovai lankosi Kaune, į kogeneracinę jėgainę Kaune investuotų 300-400 mln. eurų, o miestas neprieštarautų, jeigu jėgainė būtų kūrenama ne anglimi, sako Kauno meras. Dėl investicijų Kauno termofikacijos elektrinės teritorijoje kinai turėtų apsispręsti iki liepos. KTE ir Kinijos investuotojai svarsto statyti iki 350 megavatų elektros galios jėgainę.

  Rusijos dujotiekio per Baltijos jūrą „Nord Stream“ plėtros projektas yra brangus ir nereikalingas, nes artimiausiu metu Europoje bus suskystintų gamtinių dujų (SGD) perteklius, mano rinkos tyrimų bendrovės „ICIS Energy - RBI“ analitikė.   Pasak Ashnos Rahman, projektas neturi ekonominės logikos, nes jo naudojimas ateityje bus ribotas. „Dabartiniame scenarijuje tokia infrastruktūra Europos dujų rinkoje nėra labai reikalinga.

Lapkričio 9 d. 13 val. Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centre bus atidarytas Energetikos sektorinio praktinio mokymo centras. Jame sukurta šalyje stipriausia ir geriausiai aprūpinta trijų profesinės veiklos sričių – mechatronikos, elektros ir suvirinimo profesijų rengimui – skirta bazė. Centro atidaryme dalyvaus Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Lietuvos energetinis saugumas faktiškai jau yra užtikrintas, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Artūras Paulauskas. Komitetas trečiadienį išklausė informaciją, kaip įgyvendinami energetinį saugumą užtikrinantys strateginiai projektai. „Mes šiandien esame pasiekę energetinį saugumą, tai yra turime daug alternatyvų, iš kurių galima apsirūpinti elektros energija, dujomis, ir pagrindinė užduotis, kad būtume saugūs, nebūtume energetinė sala, faktiškai yra įgyvendintas.

 Lietuva, buvusi sovietinė socialistinė respublika, pirmoji iš Baltijos valstybių pareiškusi apie pasitraukimą iš Sovietų Sąjungos dabar vėl yra pirmoji siekianti energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos, rašo “Forbes”. Tiesa, tik iš dalies. Nors Lietuva vis dar importuoja gamtines dujas iš Rusijos, ji stengiasi nuo greičiau atsiskirti nuo Europos dujų rinkos blogiečio „Gazprom“. Lenkija, galima sakyti, tokios nepriklausomybės idėją iškėlė pirma – dar 2006 metais.

Vyriausybės pasitarime buvo pristatyta Valstybės valdomų įmonių veiklos 2014 m. ataskaita, kurioje pateikti valstybės valdomų įmonių (VVĮ) finansiniai rezultatai ir pirmą kartą atskleisti duomenys apie valstybės valdomų įmonių vadovaujančių darbuotojų darbo užmokestį. „Pernai valstybės valdomos įmonės išliko svarbia Lietuvos ūkio dalimi – indėlis į šalies ekonomiką sudarė 3 procentus bendrojo vidaus produkto. 2014 metais šios įmonės uždirbo apie 2,3 mlrd. eurų pajamų, tai 5,6 proc.

Centrinio šilumos tiekimo įmonės per biržą yra apsirūpinusios mažiau nei puse biokuro, kurio prireiks netrukus prasidėsiančiam šildymo sezonui. Nors biokuro kainos šiais metais žemesnės, vis dar delsiančios įmonės rizikuoja išprovokuoti biokuro kainų šuolį. Energetikos viceministro Vidmanto Macevičiaus teigimu, iš visų 28 „Baltpool“ biržoje registruotų centrinio šildymo tiejėjų įmonių tik 9 yra sudariusios sutartis, pagal kurias tiekiamas biokuras patenkintų nuo 50 iki 100 proc.

 Momentas, kai Baltijos valstybės ištrūks iš buvusios Sovietų Sąjungos energetinės erdvės nenumaldomai artėja, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prašneko apie 2,5 mlrd. litų praradimus, kuriuos esą dėl to teks patirti Maskvai. Panašu, kad ši sąskaita gali būti pateikta Baltijos šalims, praneša žiniasklaida. „Taip, tokios kalbos yra, ir net yra padaryta studija, kurioje kalbama apie šiek tiek mažesnius skaičius, negu paminėjo dabartinis Rusijos prezidentas.

Vėjo energetikos plėtrai Lietuvoje ir toliau bus skiriamas didelis dėmesys. Energetikos ministerija atnaujino ir pateikė Vyriausybei Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros 2016-2020 metų programos projektą, kuris bus palankesnis visiems elektros vartotojams bei skatins investicijas į vėjo energetikos plėtrą. Programos projekte numatoma vėjo jėgainių instaliuotą galią Lietuvoje, be šiuo metu suplanuotų 500 megavatų (MW), padidinti dar iki 250 MW.

Lietuva ir Lenkija pagaliau susitarė dėl dujų jungties (GIPL) finansavimo, teigia premjeras Algirdas Butkevičius. „Šiandien ryte turėjau susitikimą su energetikos ministru (Roku Masiuliu - BNS), kuris vėl išvyko į Briuselį, ir jis mane painformavo, kad padedant Europos Komisijai, pavyko galutinai susitarti dėl GIPL projekto finansavimo ir galutinių sprendimų priėmimo“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė A.Butkevičius.