Portalo kgd.ru teigimu, „Rosatom“ paskelbė du su Baltijos AE susijusius konkursus. Vienas jų – radioekologinio monitoringo AE apylinkėse, antrasis – AE statybų aikštelės geodinaminio tyrimo. Projektus finansuos „Rosatom“.
Buvęs energetikos ministras konservatorius Arvydas Sekmokas BNS sakė, jog šie tyrimai gali būti traktuojami, kaip tikrinimas, ar statybas būtų galima atnaujinti.
„Pirmiausia reikia atsižvelgti į tai, kad statybos buvo preliminariai pradėtos, o vėliau oficialiai paskelbta, kad nutrauktos. Dabar sakyčiau, kad tai yra zondavimas, ar tos statybos galėtų būti pratęstos. Galutinis sprendimas, ar tai bus tęsiama, turėtų būti priimtas centrinės Rusijos valdžios. Tai yra signalas, jog Baltijos atominės elektrinė gali būti statoma“, - BNS teigė A.Sekmokas.
Jo teigimu, Karaliaučiuje statoma atominė elektrinė turėtų būti skirta tik elektros eksportui, dalį kurio gali būti bandoma nukreipti ir į Baltijos šalis.
Anot kgd.ru, Karaliaučiaus srities gubernatorius Nikolajus Cukanovas pernai rugpjūtį pripažino, jog Baltijos AE statybos darbai nevyksta.
„Dabar situacija tokia, jog Europos Sąjunga kažkodėl atsisako pirkti elektros energiją. Nesu tikras, kad statyba bus atnaujinta“, – tuomet kalbėjo N.Cukanovas.
Tuo tarpu Baltijos AE direktorius Vitalijus Trutnevas anksčiau teigė, jog nepaisant to, kad jėgainės statyba pristabdyta, direkcija pasirengusi bet kada ją atnaujinti.
Lietuvos energetikos ministras Rokas Masiulis šių metų sausio pradžioje paragino Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Suomijos ministrus nepirkti elektros iš Baltarusijoje ir Karaliaučiaus srityje statomų atominių elektrinių (AE). Ministro teigimu, Karaliaučiuje ir Baltarusijoje statomos AE kelia grėsmę aplinkai, dėl to sukuria nesąžiningą konkurenciją elektros rinkoje, todėl jis siūlo pradėti diskusijas regioniniu, o vėliau - ES lygiu.
Karaliaučiaus Baltijos AE projektas šiuo metu yra įšaldytas. Baltarusija skelbia planus, kad pirmasis Astravo AE reaktorius pradės veikti 2018-aisiais, o antrasis - 2019-aisiais.
